Where Is Everyone in this Universe of Ours? Both Čiurlionis and the Poet Justinas Marcinkevičius Are in Druskininkai: Spaces and Names Are Changing

 Druskininkai Municipality Advertisement

 

““You can neither add nor take anything away from the fantasies of Druskininkai, as from the creations of Marcinkevičius,” - the Chairman of the Seimas Culture Committee Kęstutis Vilkauskas, who recently visited Druskininkai with his colleagues, made a witty conclusion with a serious face.

 

Mayor Ričardas Malinauskas, who presents the resort’s vision to guests and has development plans for several decades ahead, does not argue when his ideas are called fantasies. “20 years ago, the water park, the Snow Arena, and many other things that are in Druskininkai today seemed like fantasy,” - he smiles.

 

And it tells about the sea under the roof, which will appear as soon as the bureaucratic obstacles that are stopping the design work are overcome, about the largest Cultural Congress Palace in Lithuania, which would already be finished if it were not for the litigation of the contractors, about the unique bus station, the project of which is being presented at the Venice Biennale, and a helium balloon installed inside the building will rise to a height of 200 meters - it will be able to lift up to 30 people at a time.

 

It would be inaccurate to call the modern bus station a breath of fresh air, because the air in Druskininkai is already so pure, guests from distant lands even joke that it could be traded, but that it is a very welcome object - that's for sure.

 

Transportation is as necessary for the resort as air. And there is currently no way to reach Druskininkai other than by car or bus. Strategic state projects talk about a railway branch, guests dream loudly about an airfield where slightly larger planes could land, and the municipality has taken steps to revive shipping on the Nemunas. Only for reasons completely beyond the control of the municipality, both railway and airplane flights and ships sailing on the Nemunas will have to wait a long time.

 

Understanding this, Druskininkai not only dreams boldly, but no less boldly does everyday work that changes the face of the resort, increases its attractiveness, and the resort, accessible only by car, receives about 370 thousand tourists per year, and the number of overnight stays has exceeded a million for two years in a row.

 

“We live in a time when you can’t stop to rest, thinking that you’ve done enough. Everyone is looking for innovations and doing many interesting things. If you stand still, you’ll soon be overtaken. And it’s always harder to chase,” argues Mayor R. Malinauskas.

 

From his office window, you can see Vilnius Alley – the main pedestrian street in the very heart of the resort. True, the tidy appearance of it will have to wait – this year, grandiose reconstruction works have begun on the alley. They will last about a couple of years and cost about 7 million euros.

 

The reconstruction is being done so that the main artery of the city remains historically valuable and modernly attractive. A new surface will be laid, and old lamps will be replaced with modern ones that illuminate the entire space. After the reconstruction, the alley will have even more greenery and flower beds, among which there will be sculptures of the zodiac signs based on the creative motifs of M.K. Čiurlionis. When the municipality announced a competition for these sculptures, seven proposals were received. The winner will be chosen by a commission of independent experts.

 

Why is the main Druskininkai alley called Vilnius? R. Malinauskas admits that he often receives this question. Some even reproach him for the misleading name. There are also suggestions to change it.

 

So maybe if the appearance of the alley changes, its name will also change? The resort manager does not rule out such a possibility, but assures that the community's opinion should be heard first: it is best when people decide such things themselves and propose names for city places.

 

You don't have to look far for examples - a square named after Justinas Marcinkevičius has just appeared in the city at the suggestion of the residents of Druskininkai. It has become a space where a sculpture has been erected in memory of the poet. Its official unveiling ceremony will be held on July 5 at 7 p.m. with a mesmerizing Vaidilas Theater program based on the work of J. Marcinkevičius "A Tear in the Eye of God".

 

"Singing Bird" created by sculptor Vidmantas Gylikis and architect Linas Krūgelis has landed in the park in front of the Palace of Culture and Congresses under construction.

 

The residents of Druskininkai hope that their construction, which has been stopped due to litigation between contractors, will soon start. “We can already call this object a dream of the century, 75% of which has already been achieved – such is the object’s completion. For it to finally come true, 14 months of construction work and 14 million euros are needed to pay for those works,” says R. Malinauskas. And he lists a few more figures: the area of ​​the palace under construction is more than 8 thousand sq. meters, three halls will be installed, the palace will be able to accommodate almost 2 thousand people at a time. A space adapted for world-class events is being created.

 

And while we have to wait for its appearance, other historical and cultural spaces are being intensively renovated: the M. K. Čiurlionis Monument Square, the Nightingale Trail by the Ratnyčia River, the space by the Education Center – important places of the resort. Their maintenance work, which began in the spring, must be completed in the fall.

 

“Druskininkai, while maintaining its historical resort spirit, is constantly renewing, beautifying and inviting at least once come to us. Usually, there is no need to invite them a second time – once they have been there, they come again,” says Mayor R. Malinauskas.”

 

Kur yra visi šioje mūsų Visatoje? Ir Čiurlionis, ir poetas Justinas Marcinkevičius yra Druskininkuose: keičiasi ir erdvės, ir vardai

 

Druskininkų savivaldybės reklama

“„Prie Druskininkų fantazijų, kaip prie Marcinkevičiaus kūrybos – nieko nei pridėsi, nei atimsi“, - šmaikščią išvadą rimtu veidu padarė neseniai Druskininkuose su kolegomis lankęsis Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.

 

Kurorto viziją svečiams pristatantis ir plėtros planų keliems dešimtmečiams į priekį turintis meras Ričardas Malinauskas, nesiginčija, kai jo sumanymus pavadina fantazijomis. „Prieš 20 metų ir vandens parkas, ir Snow Arena, ir daug kitų dalykų, šiandien esančių Druskininkuose,  atrodė iš fantastikos srities“, - šypteli jis.

 

Ir pasakoja apie jūrą po stogu, kuri atsiras kai tik bus įveiktos biurokratinės kliūtys, stabdančios projektavimo darbus, apie didžiausius Lietuvoje Kultūros kongresų rūmus, kurie jau būtų baigti, jei ne rangovų bylinėjimasis, apie išskirtinę autobusų stotį, kurios projektas pristatomas Venecijos bienalėje, o pastato viduje įrengtas helio balionas kils į 200 metrų aukštį – vienu metu juos galės pasikelti iki 30 žmonių.

 

Modernią autobusų stotį netikslu būtų vadinti gaivaus oro gurkšniu, nes oras Druskininkuose ir taip tyras, svečiai iš tolimų kraštų net šmaikštauja, kad būtų galima juo prekiauti, bet kad tai labai laukiamas objektas – tai tikrai. 

 

Susisiekimas kurortui būtinas kaip oras. O pasiekti Druskininkus kitaip kaip automobiliu ar autobusu kol kas nėra galimybės. Strateginiuose valstybės projektuose kalbama apie geležinkelio atšaką, svečiai  garsiai svajoja apie aerodromą, kuriame galėtų leistis ir kiek didesni lėktuvai, savivaldybė ėmėsi gaivinti laivybą Nemunu. Tik dėl priežasčių, visiškai nepriklausančių nuo savivaldybės, ir geležinkelio, ir lėktuvų skrydžių ir Nemunu plaukiančių laivų teks ilgokai palaukti.

 

Tą suprasdami, Druskininkai ne tik drąsiai svajoja, bet ne mažiau drąsiai daro kasdienius darbus, kurie keičia kurorto veidą, didina jo patrauklumą ir vien tik automobilių transportu pasiekiamas kurortas per metus sulaukia apie 370 tūkst. turistų, o nakvynių skaičius jau dvejus metus iš eilės viršija milijoną.

 

„Gyvename tokiu metu, kai negali sustoti atsipūsti, galvodamas, kad jau pakankamai daug padarei. Visi ieško naujovių ir daro daug įdomių dalykų. Jei stoviniuosi, greit būsi aplenktas. O vytis visada sunkiau“, - samprotauja meras R. Malinauskas.

 

Pro jo darbo kabineto langą matosi Vilniaus alėja – pagrindinė pėsčiųjų gatvė pačioje kurorto širdyje. Tiesa, sutvarkyto vaizdo joje teks palaukti – šiemet alėjoje pradėti grandioziniai  rekonstrukcijos darbai. Jie truks apie pora metų, kainuos apie 7 mln. Eurų.

 

Rekonstrukcija daroma taip, kad pagrindinė miesto arterija išliktų istoriškai vertinga ir šiuolaikiškai patraukli. Bus paklota nauja danga, seni šviestuvai pakeisti moderniais, apšviečiančiais visą erdvę. Po rekonstrukcijos alėjoje atsiras dar daugiau želdynų, gėlynų, tarp kurių stovės zodiako ženklų skulptūros M.K. Čiurlionio kūrybos motyvais. Savivaldybei paskelbus šių skulptūrų konkursą, sulaukta septynių pasiūlymų. Nugalėtoją renka nepriklausomų ekspertų komisija.

 

Kodėl pagrindinė Druskininkų alėja vadinama Vilniaus vardu? R. Malinauskas prisipažįsta tokio klausimo dažnai sulaukiantis. Kai kas net priekaištauja, kad tai klaidinantis pavadinimas. Pasigirsta ir siūlymų jį keisti.

 

Tad gal pasikeitus alėjos vaizdui keisis ir jos vardas? Kurorto vadovas tokios galimybės neatmeta, tik patikina, kad pirmiausia atsiklaustų bendruomenės nuomonės: geriausia, kai tokius dalykus žmonės patys nusprendžia, vardus miesto vietoms pasiūlo.

 

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – druskininkiečių siūlymu mieste ką tik atsirado Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas skveras. Juo tapo erdvė, kurioje pastatyta skulptūra poeto atminimui. Oficialios jos atidengimo iškilmės – liepos 5 d. 19 val. su užburiančia Vaidilos teatro programa J. Marcinkevičiaus kūrybos motyvais „Ašara Dievo aky“.

 

Skulptoriaus Vidmanto Gylikio ir architekto Lino Krūgelio sukurtas „Giedantis paukštis“ nutūpė parkelyje priešais statomus Kultūros ir kongresų rūmus.

 

Druskininkiečiai viliasi, kad jų statyba, sustojusi dėl rangovų bylinėjimosi, netrukus pajudės. „Šį objektą jau galime vadinti amžiaus svajone, kurios 75 proc. jau pasiekta – toks yra objekto baigtumas. Kad ji galutinai išsipildytų, reikia 14 mėnesių statybos darbams ir 14 milijonų eurų už tuos darbus sumokėti“, - sako R. Malinauskas. Ir vardija dar kelis skaičius: statomų rūmų plotas – daugiau kaip 8 tūkst. kv. metrų, bus įrengtos trys salės, vienu metu rūmuose tilps beveik 2 tūkst. žmonių. Kuriama erdvė, pritaikyta pasaulinio lygio renginiams.

 

O kol jos atsiradimo tenka laukti, intensyviai atnaujinamos kitos istorinės bei kultūrinės erdvės: M. K. Čiurlionio paminklo skveras, Lakštingalų takas prie Ratnyčios upės, erdvė prie Švietimo centro – svarbios kurorto vietos. Pavasarį prasidėję jų tvarkymo darbai rudenį turi būti baigti.

 

„Druskininkai, išlaikydami savo istorinę kurortinę dvasią, nuolat atsinaujina, gražėja ir kviečia bent kartą pas mus atvykti. Įprastai antrąkart kviesti jau nereikia – sykį pabuvę, atvažiuoja vėl“, - sako meras R. Malinauskas.”

 

 

Mamdani demonstruoja geriausius kostiumus

„Zohran Mamdani 2006 m. Bank Street, privačios darželio-aštunmetės mokyklos Manhatano Aukštutiniame Vakarų rajone, metraščio puslapyje įterpė Markui Twainui priskiriamą citatą: „Drabužiai daro žmogų. Nuogi žmonės turi mažai arba visai neturi įtakos visuomenei.“

 

Beveik po dviejų dešimtmečių 33 metų Amerikos demokratų socialistų partijos narys yra numanomas demokratų kandidatas į Niujorko merus. Jis tai padarė iš dalies atidžiai stebėdamas, ką vilkėjo – beveik visada tamsų kostiumą su baltais marškiniais ir ploną raštuotą kaklaraištį, tvirtai surištą prie kaklo. Bendras įspūdis buvo blaivus profesionalumas, o ne radikali elegancija. „Zohranas yra aktyvistas, tiesa?“ „Tačiau mes negalvojame apie aktyvistus kaip apie žmones, kurie gali būti politikais“, – sakė mados žurnalo „i-D“ vyriausiasis redaktorius Thomas Bettridge'as. „Kostiumas tam tikra prasme jį daro politiku.“

 

Visą pavasarį kostiumuotas Mamdani atrodė visur esantis Niujorke. Socialinių tinklų vaizdo įrašuose, reklamose, transliuojamose per „Knicks“ rungtynes, ir gyvai demonstruodamas kūno formas, Mamdani puikavosi kruopščiai sušukuota barzda ir tvarkingu kirpimu, laikėsi savo kostiumų ir kaklaraiščių – tikrai nedėvėjo kepuraitės su juostele ir marškinėlių su kamuoliu, kurie buvo populiarūs tarp jo kolegų DSA narių.

 

Tačiau Mamdani kostiumai nėra tokie palaidinės, langelio formos, kokius mėgsta dauguma politikų. Jie yra lieknesnio kirpimo, tinkami tiek jo jaunystei, tiek antiisteblišmentinei žinutei. Ši atmosfera atitinka Mamdani įvaizdį, kurį jis sukūrė socialinėje žiniasklaidoje savo kampanijos metu: draugiško kaimynystės radikalo, jūsų šaunaus buvusio kolegos, kuris užlipa ant baro po to, kai padidino mokesčius milijardieriams, įvaizdį. Pavadinkime tai aptemptu socializmu.

 

Atidžiamiems stebėtojams Mamdani skonis siuvant... Daug ką pasako. Populiarus vyriškų drabužių komentatorius Derekas Guy teigė, kad vienas iš Mamdani kostiumų, rudos tekstūros su uždėtinėmis kišenėmis, buvo populiarus J.Crew Ludlow modelis. Nuotraukoje, kurioje Mamdani matomas atsegtas švarkas, matyti „Suitsupply“ prekės ženklas, populiarus tarp stilingų, bet biudžetą taupančių jaunų vyrų. Keletas kaklaraiščių, kuriuos jis dėvėjo per savo kampaniją, taip pat atitiko anksčiau J.Crew pardavinėtus variantus.

 

Jų siauras, bet ne per siauras plotis priminė Kennedy šeimos išgarsintus „preppy“ stiliaus drabužius – asociacija, kad ir kokia subtili, skirta nuraminti rinkėjus, kuriuos išgąsdino Mamdani kairiosios pakraipos. Tačiau jų ilgis labiau priminė prezidento Trumpo nekontroliuojamą kaklaraištį nei bet ką iš „Camelot“. „Jis juos riša labai ilgai“, – pažymėjo Guy. (Nei Mamdani kampanija, nei J.Crew neatsakė į prašymus pakomentuoti.)

 

Guy paaiškino, kad Mamdani požiūris į kostiumus nėra visiškai modernus: kandidato mėgstamiausi prekių ženklai pasižymi šiek tiek praėjusios eros plonu siluetu. „Jis rengiasi kaip vaikinas, kuris, tarkime, 2012-aisiais būtų domėjęsis drabužiais“, – sakė Guy. Anuomet aptemptas kostiumas buvo naujovė – radikalus pokytis nuo laisvų variantų, kurie apibūdino 9-ąjį ir 10-ąjį dešimtmečius. Šiandien tai yra bazinis modelis jauniems specialistams, ieškantiems kažko gražaus, ką apsirengti į darbą. Tai taip pat gali priversti jus juoktis iš jūsų kolegų, kurie dirba su „Zoomer“. „Jis tikriausiai yra skaitęs bent vieną „GQ“ žurnalą“, – sakė Guy. „Ir tikriausiai tai buvo 2012 m.“

 

Net jei jo asmeninis stilius įstrigęs netolimoje praeityje, Mamdani nėra tas, kuris rengiasi šabloniškai. Guy pabrėžė dar vieną Mamdani kostiumą, tamsesnį numerio, kaip greičiausiai individualų darbą – siuvimas palei atlapus, jo akimis žiūrint, buvo atliktas rankomis. Ir keli kiti Mamdani stiliaus akcentai – juodi batai, net vasarą; sidabriniai žiedai ant dešinės rankos; hipsteriškas „Casio“ laikrodis – leidžia jį laikyti stiliumi besirūpinančiu žmogumi, jei ne tokiu, kuris valandų valandas naršo „eBay“ ieškodamas vintažinių aksesuarų. „Žmogus, kuris negalvoja apie savo aprangą, nebūtų atsitiktinai įsigijęs „J.Crew Ludlow“ kostiumo, nebūtų pirkęs batų su užtrauktukais šone“, – sakė Guy. „Tačiau jis taip pat neatrodo kaip žmogus, kuris yra ypač apsėstas drabužių.“

 

Kai kuriems pramonės apžvalgininkams tai, kad nepersistengiama atrodyti madingai, yra teigiamas dalykas. „Nenoriu, kad mano politikai, kad ir kokio amžiaus jie būtų, bandytų išreikšti save ar savo politiką per drabužius“, – sakė Chrisas Blackas, konsultantas ir tinklalaidžių vedėjas iš Niujorko. Mamdani, pasak Blacko, „rengiasi kaip žmogus, kuriam apie 30 metų ir kuris iš tikrųjų kiekvieną dieną eina į darbą. Tai visiškai saugu, tinkama ir gana gerai tinka.“

 

Vis dėlto net to pakanka, kad Mamdani išsiskirtų iš jo konkurentų. „Manau, kad jis rengiasi geriau nei daugelis jo amžiaus politikų“, – sakė Guy, ir daug kitaip nei jo varžovai dėl Demokratų partijos nominacijos, vilkintys blizgančius kostiumus ir ryškiaspalvius kaklaraiščius. „Cuomo yra labai stilingas – jis tiesiog atrodo kaip politikas.“" [1]

 

1. Mamdani Displays His Strongest Suit. Schube, Sam.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 01 July 2025: A9. 

Mamdani Displays His Strongest Suit

“On Zohran Mamdani's 2006 yearbook page from Bank Street, a private K-through-8 school on Manhattan's Upper West Side, the eighth-grader included a quote attributed to Mark Twain: "Clothes make the man. Naked people have little or no influence on society."

 

Nearly two decades later, the 33-year-old member of the Democratic Socialists of America is the presumptive democratic nominee for New York City mayor. He did it in part by paying careful attention to what he wore -- almost always a dark suit with a white shirt and a slim patterned tie knotted tightly at the neck. The overall effect was sober professionalism, not radical chic. "Zohran's an activist, right? But we don't think of activists as people who can be politicians," said Thom Bettridge, editor in chief of the fashion magazine i-D. "The suit is kind of what makes him a politician."

 

Through the spring, a suited-up Mamdani seemed omnipresent in New York. In social-media videos, ads broadcast during Knicks games and out pressing the flesh in person, Mamdani sported a carefully groomed beard and tidy haircut, and stuck to his suits and ties -- decidedly not wearing the ballcap-and-band tee get-up popular with his fellow DSA members.

 

But Mamdani's suits aren't the blousy, boxy styles favored by most politicians. Instead, they're cut slimmer, befitting both his youth and antiestablishment message. The vibe accords with the image Mamdani established on social media during his campaign: that of the friendly neighborhood radical, your cool former co-worker who hits the bar after raising taxes on billionaires. Call it skinny-tie socialism.

 

To close observers, Mamdani's taste in tailoring speaks volumes. Derek Guy, the popular menswear commentator, said one of Mamdani's suits, a textured brown number with patch pockets, was J.Crew's popular Ludlow model. A wire photo of Mamdani with his jacket open revealed a label from Suitsupply, a brand popular with style-minded but budget-conscious young men. A few of the ties he wore during his campaign also matched options previously sold by J.Crew.

 

Their slim-but-not-too-skinny width called to mind the preppy styles made famous by the Kennedys -- an association, however subtle, designed to reassure voters scared off by Mamdani's lefty leanings. Their lengths, though, had more in common with President Trump's runaway neckwear than anything from Camelot. "He ties them really long," Guy noted. (Neither the Mamdani campaign nor J.Crew responded to requests for comment.)

 

Mamdani's approach to suiting, Guy explained, isn't exactly bleeding-edge: The candidate's preferred brands bear the slim silhouette of a slightly bygone era. "He dresses like a guy that would have been interested in clothes in, like, 2012," Guy said. Back then, a slim-cut suit was a novelty -- a radical shift from the baggy versions that defined the '80s and '90s. Today, it's the baseline for young professionals in need of something nice to wear to work. It also might get you laughed at by your zoomer colleagues. "He's probably read at least one GQ magazine," Guy said. "And it probably was in 2012."

 

Even if his personal style is stuck in the recent past, Mamdani isn't a cookie-cutter dresser. Guy highlighted another of Mamdani's suits, a darker number, as more likely a custom job -- the stitching along the lapels, to his eye, was done by hand. And a few of Mamdani's other stylistic touches -- black boots, even in the summer; silver rings on his right hand; a hipster Casio watch -- peg him as style-conscious, if not someone who spends hours trawling eBay for vintage accessories. "Someone who puts no thought into their dress would not have stumbled into a J.Crew Ludlow suit, would not have bought side-zip boots," Guy said. "But he also doesn't seem like he's a guy who's particularly obsessed about clothes."

 

For some industry observers, not trying too hard to look fashionable is a positive. "I don't want my politicians of any age trying to express themselves or their policies through clothing," said Chris Black, a consultant and podcast host in New York. Mamdani, Black said, "dresses like a person in their early 30s who actually goes to work every day. It's totally safe, appropriate and fits pretty well."

 

Still, even that is enough to separate Mamdani from his rivals. "I think he dresses better than many politicians his age," Guy said, and far differently from his challengers for the Democratic nomination, in their shiny suits and bright-colored ties. "Cuomo is very polished -- he just looks like a politician."” [1]

 

1. Mamdani Displays His Strongest Suit. Schube, Sam.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 01 July 2025: A9. 

Rusija, kaip šalis, turinti daug laisvos žemės netoli Kinijos švariai energijai gaminti, ir Kinija, naudojanti šią energiją dirbtiniam intelektui, yra natūralios sąjungininkės naujoje, dirbtiniu intelektu pagrįstoje, ekonomikoje. Tai subalansuotų Rusijos ir Kinijos derinio galios santykius su Jungtinėmis Valstijomis

Kai kurių amerikiečių, įskaitant Trumpą, spaudimas nusiurbti dalį tos Rusijos energijos iš Kinijos į turtingą ir, nieko neišmanančią, Vakarų Europą yra strategiškai įdomus šioje istorijoje.

 

Jungtinės Valstijos dabar laikomos galingesnėmis už Rusiją pagal bendrą pasaulinę įtaką ir karinę galią. Nors Rusija turi didelių karinių pajėgumų, ypač branduolinių ginklų ir artilerijos srityje, JAV išlaiko didesnę ir technologiškai pažangesnę kariuomenę apskritai, turėdama platesnį pasaulinį mastą ir stipresnę ekonominę galią.

 

Štai išsamesnis suskirstymas:

 

Karinė galia:

 

Jungtinės Valstijos:

 

JAV kariuomenė nuolat vertinama, kaip galingiausia pasaulyje, turinti dideles ir technologiškai pažangias pajėgas visose ginkluotosiose pajėgose. Ji turi didelį pranašumą tokiose srityse, kaip oro pajėgos (su pažangiais orlaiviais, tokiais, kaip F-22 ir B-2), jūrų pajėgų pajėgumai ir bendras logistinis pasiekiamumas. JAV kariuomenė neturi praktinės patirties dronų kare.

 

Rusija:

 

Rusija turi didelę kariuomenę, ypač kalbant apie aktyvųjį personalą ir artileriją. Ji taip pat turi didelį branduolinį arsenalą ir stiprų buvimą tokiose srityse, kaip povandeniniai karai ir strateginiai bombonešiai. Rusijos kariuomenė turi didžiulę praktinę patirtį dronų konfliktuose, šiais laikais dronams atliekant reikšmingiausius veiksmus.

 

Ekonominė ir pasaulinė įtaka:

 

Jungtinės Valstijos:

 

JAV turi didžiausią pasaulyje ekonomiką ir didelę pasaulinę įtaką per ekonomines partnerystes, aljansus ir plačiai paplitusį karinį buvimą, turėdama bazes daugelyje šalių.

 

Rusija:

 

Rusijos ekonomika yra mažesnė, nei JAV ir susiduria su iššūkiais, susijusiais su jos priklausomybe nuo gamtos išteklių ir Vakarų sankcijų poveikiu.

 

Tačiau Rusijos įtaka yra reikšminga tam tikruose regionuose, ypač Eurazijoje ir kai kuriose Artimųjų Rytų dalyse.

 

Branduoliniai pajėgumai:

 

Tiek JAV, tiek Rusija turi didžiulius branduolinius arsenalus, todėl jos yra dvi dominuojančios branduolinės valstybės.

Nors tikslus branduolinių galvučių skaičius yra valstybės paslaptis, manoma, kad abi šalys turi apie 1700 dislokuotų strateginių branduolinių galvučių.

 

Apibendrinant: nors Rusija yra galinga karinė galia, turinti didelius branduolinius pajėgumus, Jungtinės Valstijos apskritai turi stipresnę kariuomenę, didesnę ekonomiką ir didesnę pasaulinę įtaką. Ukrainos istorija rodo, kad ši įtaka pasiekė ribas. Dabar žaidime yra dirbtiniu intelektu paremta ekonomika.