Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2025 m. lapkričio 2 d., sekmadienis

Ukraine is too big a competitor in food production for France, so France will always block Ukraine's accession to the European Union. So why is Zelensky doing what he is doing now?

 


‘Not the same as before’: What happened to Macron?

 

French President Emmanuel Macron’s reputation as the continent’s idealist is long gone. Now Macron is seen as the main mood-stealer, writes Politico.

 

As European Union (EU) leaders search for a strategy to deal with existential crises — from curbing the rise of the far right to avoiding a bad deal on Ukraine between Donald Trump and Vladimir Putin — they can no longer rely on Macron’s grandiose ideas.

 

Politico spoke to 10 EU diplomats and officials, who spoke on condition of anonymity because they were open about the French president’s political career. According to them, problems at home and a focus on legacy have made the 47-year-old centrist a drag on progress rather than a driving force.

 

European Commission President Ursula von der Leyen’s proposed “drone wall” to protect European skies from Russian drones increasingly entering EU airspace is unrealistic, the French leader said.

 

And European Council President Antonio Costa’s idea to simplify the EU accession process by removing the need for unanimous consent? No, France will not give up its veto.

 

So maybe we can make our planet a great place to live again? Maybe someday. But now is not the time for a due diligence directive that would require companies to monitor their international suppliers for human rights abuses and environmental protection. Let alone 2040 climate change targets.

 

In recent months, Macron has become more cautious, criticizing proposals that could provoke a backlash in France and even more suspicious of proposals that he does not control, while France has focused on cutting red tape.

 

In recent weeks, the French leader has been demanding tighter immigration controls and a reduction in bureaucracy, pushing through new rules to ban children from using social media, and calling for exemptions for carmakers from meeting their environmental targets. These are hardly the issues that are really relevant to Europe at the moment.

 

“This Macron is caught up in his own problems,” said an EU diplomat. “He is no longer the great defender of Europe he once was.”

 

Not the same person at all

 

When it comes to the changes in the EU over the past decade, Macron has been praised for his influence and insight. In 2017, at the Sorbonne, he made a strong case for a stronger Europe that is less dependent on international partners, both in manufacturing and in defense.

 

His call fell on deaf ears. Instead, today the EC and the bloc’s leaders are singing Macron’s “strategic autonomy” anthem, trying to diversify their countries and distance themselves from China and strengthen the continent’s defense capabilities, amid the threat of potential Russian aggression and the US reducing its commitments to defend Europe.

 

Macron has earned the nickname of the EU’s Chief Expert, and the multitude of initiatives and ideas for reforming Europe he proposed at the beginning of his term have solidified his status as a world-class leader.

 

However, now, in October 2025, it has become clear that politics and legacy play a large role in Macron’s plans.

 

Just look at the enlargement of the EU.

 

Macron has long been seen as a supporter of accepting new members into the EU in order to increase the bloc’s economic and geopolitical influence. He initiated the creation of the European Political Community as a kind of waiting room for countries wishing to join the EU in 2022, and a year later promised to admit candidate countries to the bloc “as soon as possible.”

 

It is therefore not surprising that Macron’s allies have found it difficult to understand France’s decision to oppose Costa’s proposal to lift Hungarian Prime Minister Viktor Orbán’s veto on some parts of the accession process. A senior member of Macron’s Renewing Europe group in the European Parliament (EP) said the move was a complete contradiction of his previous commitments.

 

“This is a fundamental mistake,” he said.

 

According to one of Macron’s key allies, the French president simply does not have the political capital to back some of his ambitions, especially those that feed eurosceptics and Marine Le Pen’s far-right National Rally.

 

“This is not the right moment, the far right is breathing down our necks,” he said. “Any talk of Albania and Montenegro joining the EU is a gift to M. Le Pen.”

 

The Macron ally added that French farmers would be the first to take to the streets to protest against the entry of agricultural giant Ukraine to the EU.

 

 

Fading influence

 

His influence in Brussels has waned due to the chaos in France. Macron has replaced five prime ministers in less than two years and was almost forced to look for a sixth when his current choice, Sebastien Lecornu, resigned just 14 hours after announcing the new government. The French president eventually reappointed Lecornu, and the crisis subsided, at least for a time.

 

While several French governments have held similar views on EU issues, the fact that they have all failed has reduced France’s influence in Brussels.

 

“If you don’t have a functioning government for a year and a half, it reduces your influence in decision-making a bit,” an EU diplomat observed.

 

He added that this situation makes ministerial meetings difficult.

 

As Macron approaches the twilight of his presidency, he may still have some grandiose plans for Europe, but his ability to turn dreams into reality is effectively gone.

 

Even if the French president somehow manages to get out of the political crisis, form a solid government and approve a budget, those working in Brussels’ institutions and embassies will find themselves faced with the depressing reality that Macron’s influence has been significantly weakened and his grand pro-European project has failed.

 

Foreign diplomats are already speaking of Macron in the past tense and discussing his “legacy,” even though he is still expected to rule France until 2027.

 

“He was special,” one of them told Politico.”

 

https://www.delfi.lt/news/daily/world/visai-nebe-toks-kaip-anksciau-kas-nutiko-macronui-120165479

Ukraina yra pernelyg didelė konkurentė maisto gamyboje Prancūzijai, todėl Prancūzija visada blokuos Ukrainos priėmimą į Europos Sąjungą. Tai kodėl Zelenskis daro tą, ką jis dabar daro?

 


„Visai nebe toks kaip anksčiau“: kas nutiko Macronui?

 

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, kaip žemyno idėjinio žmogaus, reputacijos seniai nebeliko. Dabar E. Macronas laikomas vyriausiuoju nuotaikos gadintoju, rašo „Politico“.

 

Europos Sąjungos (ES) lyderiams ieškant veiksmų strategijos egzistencinių krizių akivaizdoje (nuo kraštutinės dešinės iškilimo pažabojimo iki blogo susitarimo dėl Ukrainos tarp Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino išvengimo), jie nebegali kliautis E. Macrono grandioziniais sumanymais.

 

Leidinys „Politico“ pasikalbėjo su 10 ES diplomatų ir valdininkų, kurie panoro likti anonimais, nes atvirai aptarinėjo Prancūzijos prezidento politinę karjerą. Pašnekovų teigimu, problemos gimtinėje ir dėmesys į palikimą 47-erių metų amžiaus centristą pavertė pažangos stabdžiu, o ne varomąja jėga.

 

Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen pasiūlyta „dronų siena“ Europos padangei nuo vis dažniau į ES oro erdvę įskrendančių Rusijos bepiločių apsaugoti, anot Prancūzijos lyderio, yra nerealistiška.

 

O Europos Vadovų Tarybos pirmininko Antonio Costa idėja supaprastinti stojimo į ES procesą pašalinant vienbalsio pritarimo būtinybę? Ne, Prancūzija neišsižadės savo veto teisės.

 

Tai galbūt vėl paverskime mūsų planetą puikia vieta gyventi? Gal kada nors. Bet dabar ne laikas deramo patikrinimo direktyvai, pagal kurią įmonės privalėtų stebėti savo tarptautinius tiekėjus, ar nepažeidinėja žmogaus teisių bei tausoja gamtą. Ką jau kalbėti apie 2040-ųjų kovos su klimato kaita tikslus.

 

Pastaraisiais mėnesiais E. Macronas tapo atsargesnis ir kritikuoja pasiūlymus, kurie gali sukelti priešišką reakciją Prancūzijoje, bei dar įtariau žiūri į pasiūlymus, kurių nekontroliuoja, užtat Prancūzija visą dėmesį sutelkė į biurokratinio aparato mažinimą.

 

Pastarosiomis savaitėmis Prancūzijos lyderis reikalauja didesnės migracijos kontrolės ir biurokratizmo mažinimo, bando prastumti naujas taisykles, skirtas neleisti vaikams naudotis socialiniais tinklais, bei ragina taikyti išimčių automobilių gamintojams ekologinių tikslų įgyvendinimo srityje. Vargu ar šie klausimai šiuo metu yra išties aktualūs Europai.

 

„Šį E. Macroną pasiglemžė problemos gimtinėje, – pareiškė ES diplomatas. – Jis nebėra didis Europos ginėjas, koks kadaise buvo.“

 

Visai nebe tas žmogus

 

Kalbant apie pastarojo dešimtmečio pokyčius ES, negalima nepagirti E. Macrono už jo įtaką ir įžvalgas. 2017 m. Sorbonos universitete jis tvirtai pasisakė už stipresnę Europą, kuri būtų mažiau priklausoma nuo tarptautinių partnerių – tiek gamybos, tiek gynybos srityje.

 

Tada jo raginimo niekas neišgirdo. Užtat šiandien EK ir bloko lyderiai gieda E. Macrono „strateginės autonomijos“ giesmę, bandydami diversifikuoti savo šalis ir atsiriboti nuo Kinijos bei sustiprinti žemyno gynybinius pajėgumus, iškilus galimos Rusijos agresijos grėsmei ir JAV sumažinus įsipareigojimus ginti Europą.

 

E. Macronas pelnė ES Vyriausiojo Eksperto pravardę, o galybė kadencijos pradžioje pasiūlytų iniciatyvų ir idėjų Europai reformuoti įtvirtino jo, kaip pasaulinio lygio lyderio, statusą.

 

Visgi dabar, 2025-ųjų spalio mėnesį, pasidarė aišku, kad E. Macrono planuose didelis vaidmuo tenka politikai ir palikimui.

 

Užtenka pasižiūrėti į ES plėtrą.

 

E. Macronas ilgai buvo laikomas naujų narių priėmimo į ES, siekiant padidinti bloko ekonominę ir geopolitinę įtaką, šalininku. Jis inicijavo Europos politinės bendrijos, kaip savotiško laukiamojo prie ES norinčioms prisijungti valstybėms, sukūrimą 2022 m., o po metų pažadėjo „kuo greičiau“ priimti į bloką šalis kandidates.

 

Todėl nenuostabu, kad E. Macrono sąjungininkams buvo sunku suvokti Prancūzijos sprendimą paprieštarauti A. Costa pasiūlymui panaikinti Vengrijos premjero Viktoro Orbano veto teisę dėl kai kurių stojimo proceso dalių. Įtakingas E. Macrono frakcijos Europos Parlamente (EP) „Atnaujinkime Europą“ narys sakė, kad šis žingsnis visiškai prieštarauja jo ankstesniems įsipareigojimams.

 

„Tai esminė klaida“, – nurodė jis.

 

Anot vieno iš pagrindinių E. Macrono sąjungininkų, Prancūzijos prezidentas tiesiog neturi politinio kapitalo, kad galėtų paremti kai kurias savo ambicijas, ypač tas, kurios suteikia peno euroskeptikams ir Marine Le Pen kraštutinės dešinės „Nacionaliniam sambūriui“.

 

„Tai nėra tinkamas momentas, kraštutinė dešinė alsuoja mums į nugarą, – teigė jis.– Bet kokios kalbos apie Albanijos ir Juodkalnijos stojimą į ES yra dovana... M. Le Pen.“ E. Macrono sąjungininkas pridūrė, kad Prancūzijos ūkininkai būtų pirmieji, kurie išeitų į gatves protestuoti prieš žemės ūkio milžinės Ukrainos įstojimą.

 

Blėstanti įtaka

 

Įtaka Briuselyje sumažėjo dėl chaoso Prancūzijoje. E. Macronas per mažiau nei dvejus metus pakeitė penkis ministrus pirmininkus ir beveik buvo priverstas ieškoti šeštojo, kai jo dabartinis pasirinkimas, Sebastienas Lecornu, atsistatydino vos po 14 valandų nuo naujosios vyriausybės sudėties paskelbimo. Prancūzijos prezidentas galiausiai vėl paskyrė S. Lecornu, ir krizė bent kuriam laikui aprimo.

 

Nors kelios Prancūzijos vyriausybės laikėsi panašių nuomonių ES klausimais, tas faktas, kad jos visos žlugo, sumažino Prancūzijos įtaką Briuselyje.

 

„Jei pusantrų metų neturite veikiančios vyriausybės, tai šiek tiek sumažina jūsų įtaką priimant sprendimus“, – pastebėjo ES diplomatas.

 

Jis pridūrė, kad tokia situacija apsunkina ministrų susitikimus.

 

E. Macronui artėjant prie savo prezidentavimo saulėlydžio, jis dar gali pasiūlyti kokių nors grandiozinių planų Europai, tačiau jo gebėjimo paversti svajones tikrove faktiškai nebeliko.

 

Net jeigu Prancūzijos prezidentui kažkokiu būdu pavyks išbristi iš politinės krizės, suburti tvirtą vyriausybę ir patvirtinti biudžetą, Briuselio institucijose ir ambasadose dirbančių žmonių laukia slegiantis faktas, kad E. Macrono įtaka – gerokai susilpnėjusi, o jo didysis proeuropietiškas projektas žlugo.

 

Užsienio šalių diplomatai apie E. Macroną jau kalba būtuoju laiku ir diskutuoja apie jo „palikimą“, nors jis dar turėtų valdyti Prancūziją iki 2027-ųjų.

 

„Jis buvo ypatingas“, – „Politico“ nurodė vienas iš jų.”