EU Doesn't Have a Rule of Law, So It Is Not a Democracy. It Is an Oligarchy: EU Sanctions Target Free Speech. --- Now gloom descends on Europe not from impending war but from its own institutions as an anti-Russian sanctions regime upends the rule of law.

In 2026, the European Union faces intense scrutiny and a widening legal debate over whether its anti-Russian sanctions regime and content regulations, such as the Digital Services Act (DSA), are eroding the rule of law and democratic standards. Critics argue that these measures bypass judicial safeguards and target protected speech, while the EU maintains they are necessary for "democratic security" against hybrid threats.

Rule of Law and the Sanctions Debate

Recent legal and political developments have fueled the "oligarchy" vs. "democracy" debate:

 

    Executive Overreach: Critics contend the EU Council acts as both "lawmaker and judge" because sanctions are political decisions made by unanimous vote of foreign ministers rather than by a court.

    Lack of Trial: Individuals have been sanctioned—including travel bans and asset freezes—without prior trial or the opportunity to dispute evidence before the harm is done.

    "Medieval Outlawry": Legal experts have compared the regime to "medieval outlawry," where individuals are effectively removed from the protection of the law and left destitute without clear time limits or appeals processes.

 

Impact on Free Speech (2026 Context)

The tension between security and expression has reached a critical point:

 

    Vague Definitions: Key terms like "disinformation," "propaganda," and "information manipulation" remain lack precise legal definitions in EU law, leading to accusations of arbitrary enforcement.

    Targeting Private Citizens: High-profile cases, such as those involving individuals who wrote books or gave interviews critical of Western policy on Ukraine, have sparked outcry that the EU is punishing dissent rather than state-sponsored agents.

    Transatlantic Tension: In late 2025 and early 2026, the U.S. State Department and FCC criticized EU content laws as "incompatible" with free speech traditions, even barring several European citizens accused of pressuring tech giants to censor opinions.

 

The EU's "Democracy Shield" Defense

In response to these challenges, the EU has launched the "Democracy Shield" for 2026, which includes:

 

    New Legal Frameworks: Measures designed to protect independent journalism and civil society from foreign interference.

    Judicial Oversight: EU leadership asserts that all public powers continue to act within legal constraints and under the control of impartial courts.

    Focus on Hybrid Threats: The EU renewed its sanctions framework through October 2026, citing the need to counter Russia's "Foreign Information Manipulation and Interference" (FIMI) to protect democratic integrity.

 

This shield in reality protects not absent democracy, it protects rotten, corrupt, power grab by oligarchy, similar to the corruption of Ukraine’s Zelensky group.. Americans are horrified by this chaos:

 

 

“'The lamps are going out all over Europe; we shall not see them lit again in our lifetime." The words British Foreign Secretary Edward Grey spoke on the eve of World War I ring true a century later.

 

But now gloom descends on Europe not from impending war but from its own institutions as an anti-Russian sanctions regime upends the rule of law.

 

On Dec. 15, the European Union added Jacques Baud, a retired Swiss army colonel and former intelligence analyst who lives in Brussels, to its sanctions list. His offense: appearing on media outlets Brussels dislikes and promoting what the EU calls "pro-Russian propaganda." The official listing cites his (implausible) claim that Ukraine orchestrated its own conflict to accelerate North Atlantic Treaty Organization membership -- which the EU labels a "conspiracy theory."

 

Sanctions are designed to target state actors and their agents, yet Mr. Baud isn't accused of being a Russian agent. No one has presented evidence of Moscow funding. He's a private citizen who wrote books and gave interviews critical of Western policy on Ukraine. For that, the bloc has restricted his travel across its 27 countries and frozen all of his "funds and economic resources" in the EU, effectively prohibiting him from doing business there. All without a trial.

 

The rule of law requires that clear limits bind the government such that people can foresee how a state will use its legal authority and plan their lives accordingly. It requires limiting officials' discretionary power to punish arbitrarily.

 

The EU's sanctions flout both principles. They are designed to counter Russia's "destabilizing activities," including "information manipulation." But key terms -- "disinformation," "propaganda," and "conspiracy theory" -- lack precise definitions in EU law. The decision to impose sanctions rests not with any court but with a unanimous vote by the 27 foreign ministers of the EU Council. It's a political decision, not a judicial one. A person subject to sanctions is informed only after the fact -- his chance to dispute the sanctions comes after the harm is already done. Even then, courts typically defer to the council on foreign policy.

 

Article 52 of the EU Charter allows speech restrictions only when they pursue legitimate aims and are necessary and proportionate. The sanctions regime, in all its ambiguity, inverts that: Speech must be presumed punishable unless it clearly fits official views.

 

What qualifies as "pro-Russian propaganda"? Could it include merely criticizing NATO expansion or questioning EU aid to Ukraine? Without clear boundaries, self-censorship spreads among analysts, journalists and academics who fear becoming the next target. Viktor Winkler, an expert in international sanctions law, speculates that Swiss journalist Roger Koppel, editor of Die Weltwoche, could be next.

 

Mr. Baud plans to challenge the sanctions in court -- a fight that deserves support regardless of his views on Ukraine. Once a person's life can be destroyed for expressing disfavored ideas, no one's freedom is secure. Europe may position itself as a beacon of human rights, but that light is flickering.

 

---

 

Mr. Koppl is a professor of finance at Syracuse University's Whitman School of Management.” [1]

 

1. EU Sanctions Target Free Speech. Koppl, Roger.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 07 Jan 2026: A13.  

„Nvidia“ ir „Siemens“ teikia dirbtinio intelekto pagalbą branduolių sintezės startuoliui

 

“„Billo Gateso remiama branduolių sintezės bendrovė suvienijo jėgas su technologijų gigantais „Nvidia“ ir „Siemens“, siekdama saulės energiją priartinti prie komercinės realybės.

 

„Commonwealth Fusion Systems“ bendradarbiauja su technologijų bendrovėmis, kad sukurtų virtualią CFS branduolių sintezės mašinos kopiją, pasitelkdama „Nvidia“ ir „Siemens“ dirbtinio intelekto bei pramoninės programinės įrangos galią. Branduolių sintezės inžinieriai naudos šį „skaitmeninį dvynį“ modeliavimui, kad paspartintų branduolių sintezės energijos gamybą komerciniu mastu.

 

CFS, kuri antradienį paskelbė apie projektą Las Vegaso plataus vartojimo elektronikos parodoje, „su dirbtinio intelekto pagalba galės suspausti daugelį metų trukusius rankinius eksperimentus į savaites“, sakė vienas iš įkūrėjų ir generalinis direktorius Bobas Mumgaardas. „Mes neketiname skristi iš visų jėgų; „Mes neskraidysime aklai“, – sakė Mumgaardas.

 

Branduolinė dalijimosi technologija, kurios metu atomai skaidomi energijai gaminti, jau naudojama elektrinėse, tačiau daugelis įmonių branduolių sintezę – energijos procesą, kuris maitina saulę jungiant atomus – laiko ilgalaike galimybe, nes ji gali suteikti daug daugiau energijos švaresniu procesu.

 

„Branduolių sintezė nebėra mokslo projektas.“ „Tai iš tikrųjų yra kitas didelis dalykas technologijų srityje“, – sakė Mumgaardas.

 

CFS, kurią remia Gateso technologijų fondas „Breakthrough Energy Ventures“, teigia, kad siekia pradėti gaminti komercinę branduolių sintezės energiją 2030-aisiais.

 

Branduolinė energija patraukli technologijų gigantams, nes ji išskiria minimalią anglies dioksido emisiją ir tuo pačiu užtikrina energijos tiekimą visą parą, ypač kai jie siekia patenkinti savo dirbtinio intelekto ambicijas. Be to, ją remia politinė valia, o Trumpo administracija ir įstatymų leidėjai remia naują branduolinės energijos erą. Prezidentas Trumpas pareiškė, kad per ateinančius 25 metus nori keturis kartus padidinti branduolinės energijos gamybą.

 

JAV Energetikos departamentas pirmadienį pranešė, kad skyrė 2,7 mlrd. dolerių branduolinio kuro gamintojams, siekdamas padidinti sodrinto urano tiekimą šalies viduje.

 

Technologijų pramonė skatina branduolinės energijos atgaivinimą JAV, įskaitant „Constellation Energy“ ir „Microsoft“ susitarimą dėl Pensilvanijos Trijų mylių salos, didžiausios branduolinės energetikos katastrofos šalyje, paleidimo iš naujo; „Meta“ susitarimą su „Constellation“ dėl energijos tiekimo iš Klintono švarios energijos centro, jau veikiančią atominę elektrinę Ilinojuje; ir „Google“ partnerystę su „NextEra Energy“, siekiant vėl atidaryti „Duane Arnold Energy Center“ – atominę elektrinę Ajovoje, kuri buvo uždaryta po vėjo audros padarytos žalos.

 

 

---

 

 

Clara Hudson rašo „WSJ Pro Sustainable Business“.” [1]

 

1. Fusion Startup Gets an AI Boost From Nvidia and Siemens. Hudson, Clara.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 07 Jan 2026: B2.  

Fusion Startup Gets an AI Boost From Nvidia and Siemens

 

 

“A Bill Gates-backed nuclear fusion company has teamed up with tech giants Nvidia and Siemens in an effort to bring the energy that powers the sun a step closer to commercial reality.

 

Commonwealth Fusion Systems is working with the tech companies to develop a virtual replica of CFS's nuclear fusion machine, courtesy of Nvidia's and Siemens's AI and industrial software might. Fusion engineers will use this "digital twin" to run simulations, ultimately to hasten the goal of producing fusion energy at a commercial scale.

 

CFS, which announced the project on Tuesday at the Consumer Electronics Show in Las Vegas, "will be able to compress years of manual experimentation into weeks" with the AI assistance, said Bob Mumgaard, co-founder and chief executive. "We're not going to be flying by the seat of our pants; we're not going to be flying blind," Mumgaard said.

 

Nuclear fission, which splits atoms to produce energy, is already in use in power plants, but many companies see fusion, the energy process that powers the sun by joining atoms together, as a longer-term bet because it can provide much more energy in a cleaner process.

 

"Fusion is no longer a science project. It's actually the next big thing in tech," said Mumgaard.

 

CFS, which is backed by Gates's technology fund Breakthrough Energy Ventures, says it is aiming to start producing commercial fusion energy in the 2030s.

 

Nuclear energy appeals to tech giants because it releases minimal carbon emissions while providing round-the-clock power -- particularly as they look to fuel their AI ambitions. Plus, it is backed by political will, with the Trump administration and lawmakers across the aisle supporting a new era for nuclear. President Trump has said he wants to quadruple nuclear-power generation over the next 25 years.

 

The U.S. Energy Department on Monday said it awarded $2.7 billion to nuclear-fuel makers to boost the domestic supply of enriched uranium.

 

The tech industry has been driving the revival of nuclear energy in the U.S., including a deal between Constellation Energy and Microsoft to restart Pennsylvania's Three Mile Island, the site of the worst nuclear-power disaster in the country; Meta's deal with Constellation to secure power from the Clinton Clean Energy Center, an already-operating nuclear plant in Illinois; and Google's partnership with NextEra Energy to reopen the Duane Arnold Energy Center, a nuclear plant in Iowa that was closed after damage from a windstorm.

 

---

 

Clara Hudson writes for WSJ Pro Sustainable Business.” [1]

 

1. Fusion Startup Gets an AI Boost From Nvidia and Siemens. Hudson, Clara.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 07 Jan 2026: B2.  

Vaistų sektorius turi daugiau galimybių, nei nutukimas --- Farmacijos įmonės iš naujo žvelgia į kuriamų vaistų asortimentą ir gauna reguliavimo atoslūgį

„Po kelių mėnesių grasinimų prezidentas Trumpas praėjusių metų pabaigoje sumažino spaudimą vaistų gamintojams. To pakako, kad investuotojai pastebėtų, jog nukentėjęs sektorius iš tikrųjų auga puikiai.

 

Kalbos apie tarifus ir agresyvų vaistų kainų reguliavimą išblėso, užleisdamos vietą antraštes traukiantiems kainų susitarimams tarp Baltųjų rūmų ir vaistų gamintojų, kurie panaikino du didžiausius farmacijos akcijų politikos apribojimus.

 

Iki metų pabaigos grupei pavyko tai, kas tapo retenybe dirbtinio intelekto valdomo rinkos bumo metu: ji pranoko platesnę rinką. NYSE „Arca Pharmaceutical“ indeksas praėjusiais metais pakilo 21 %, palyginti su 16 % S&P 500. Nepaisant to, kelios įmonės, kurioms gresia patentų galiojimo pabaiga, prekiauja pagrįstomis vertėmis.

 

Tai ne tik apie politiką. Investuotojai taip pat pabudo ir suprato paprastesnę realybę: daugelis didelių farmacijos įmonių pagaliau įvykdo augimo pažadus, kurie nebuvo įvertinti. Po daugelio metų praleistų, įsitraukus į nutukimo prekybą, pinigai nukreipti į tradiciškesnius pavadinimus, kurie buvo palikti nuošalyje.

 

Praėję metai buvo pirmas kartas po ilgo laiko, kai nei „Eli Lilly“, nei „Novo Nordisk“ nepralenkė farmacijos pramonės.

 

Vietoj to, seniai pamiršta „Johnson & Johnson“ 2025 m. buvo geriausiai pasirodžiusi tarp didelių kapitalizacijos farmacijos bendrovių, kurios akcijų kaina pakilo 43 %. Netoliese atsiliko „Novartis“ ir „AstraZeneca“, kurių kiekvienos akcijos pakilo daugiau nei po 40 %, o „Gilead Sciences“ taip pat užfiksavo solidžius, 33 %, augimą. Įspūdingą 39 % augimą „Lilly“ pasiekė iš dalies „Novo Nordisk“ sąskaita. Danijos vaistų gamintojos akcijos praėjusiais metais nukrito beveik 50 %. (2026 m. pradžioje jos smarkiai kyla dėl svorio metimo tablečių pristatymo.)

 

„Johnson & Johnson“ pagreitį įgauna imunologijos ir onkologijos sritys, kurioms pirmauja tokie gydymo būdai kaip „Tremfya“ nuo autoimuninių ligų ir auganti vėžio franšizė. „Gilead Sciences“ istorija sutelkta į ŽIV ir onkologiją, o ne į svorio metimą.

 

Didžiausi laimėtojai dalijasi kitu dalyku: jų verslas, regis, toliau augs, be neišvengiamo patentų bedugnės. Patentų bedugnė – tai atsitinka, kai vienas ar keli populiariausi vaistai praranda apsaugą, o į rinką plūsta pigesnės kopijos, taip sumažindamos pajamas. Šių metų geriausiai pasirodę vaistai dažniausiai atrodo abejingi šiai rizikai, kurią investuotojai linkę vertinti. Pavyzdžiui, „Novartis“ neseniai prognozavo 5–6 % metinį pardavimų augimą per ateinančius penkerius metus, kurį skatins tokie populiariausi vaistai kaip „Kisqali“ nuo krūties vėžio ir „Scemblix“ nuo leukemijos. Bendrovė dabar turi aštuonis patvirtintus vaistus, kurie, jos prognozuojama, galėtų generuoti didžiausius pardavimus nuo 3 iki 10 mlrd. USD per metus.

 

Vaistų pramonės poreikis papildyti savo pajamų perspektyvas taip pat padėjo atsigauti mažesnėms biotechnologijų įmonėms, nes sandorių sudarymas pagerino nuotaikas. „SPDR S&P Biotech ETF“ iš pradžių krito dėl politikos neapibrėžtumo, tačiau antroje metų pusėje šoktelėjo daugiau nei 50 %, o metus užbaigė 35 % daugiau. Tos pačios jėgos, kurios skatino dideles vaistų bendroves, padėjo biotechnologijų pramonei, tačiau mažesni vaistų kūrėjai taip pat pasinaudojo susijungimų ir įsigijimų bumu. Praėjusiais metais susijungimų ir įsigijimų veikla „RBC Capital Markets“ duomenimis, sektorius viršijo 100 mlrd. USD, o tai yra daugiau nei dvigubai daugiau nei 2024 m. užfiksuota suma.

 

Po neseniai kilusio pakilimo farmacijos sektorius atrodo artimesnis sąžiningai kainai, o jo ateities pelnas yra maždaug 16 kartų didesnis, o tai yra šiek tiek daugiau nei penkerių metų vidurkis.

 

Vis dėlto, palyginti su „S&P 500“, kuris prekiaujamas gerokai aukščiau vidurkio, tai vis dar yra pagrįstas vertinimas. Be to, didelis „Lilly“ svoris farmacijos sektoriuje taip pat žymiai padidina daugiklį. Investuotojams, ieškantiems gerų pasiūlymų, kyla klausimas, ar prie atsigavimo prisijungs grupė, kuriai kyla didesnė tiesioginė patentų nuostolių rizika.

 

Tokios įmonės kaip „Merck“, „Regeneron“, „Pfizer“ ir „Bristol-Myers Squibb“ susiduria su sunkesniais klausimais apie tai, kiek dabartinio verslo bus pakeista ateinančiais metais. Kiekviena iš jų turi tikėtiną kelią į priekį, o bet koks ilgalaikis atsigavimas greičiausiai priklausys nuo būsimų klinikinių tyrimų rezultatų ir naujų vaistų paleidimo komercinės sėkmės.

 

„Merck“ atrodo lengviausias pasirinkimas. Bendrovė stengėsi sušvelninti galimą „Keytruda“ praradimą, išplėsdama savo produktų liniją, kuri neapsiriboja onkologija, ir nuolatinį potencialių naujų produktų srautą vakcinų, širdies ir kraujagyslių ligų bei kitose srityse. Pastaraisiais mėnesiais jos akcijų vertė pakilo, tačiau ji vis dar atrodo pagrįstai vertinama, prekiaujama maždaug 12,5 karto didesne nei numatomas pelnas.

 

Pigesnėje spektro dalyje „Bristol-Myers Squibb“ artėja prie įtempto klinikinių rodiklių etapo, kuris galėtų padėti atkurti pasitikėjimą po patentų praradimo metų.

 

Tuo tarpu „Pfizer“ išlieka nuolatiniu investuotojų nusivylimu nuo tada, kai ji žlugo dėl mažėjančių pajamų iš „Covid-19“. Bendrovė yra patikimas saugiklis, siūlantis vieną didžiausių dividendų pajamingumą pramonėje. Ar ji galės pasiekti didelį pelną, gali priklausyti nuo klinikinių tyrimų stiprumo, tyrimų atliekamų su „Metsera“, nutukimo srities startuoliu, kurį ji įsigijo praėjusiais metais.

 

Investuotojai gali ir toliau įsimylėti farmacijos bendroves 2026 m., nepaisant to, ką jos daro dėl juosmens.“ [1]

 

1. Drug Sector Has More Going for It Than Obesity --- Pharmaceutical companies are getting a fresh look for a range of drugs in development, plus a regulatory reprieve. Wainer, David.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 07 Jan 2026: B11.

Drug Sector Has More Going for It Than Obesity --- Pharmaceutical companies are getting a fresh look for a range of drugs in development, plus a regulatory reprieve

“After months of threats, President Trump eased up pressure on drugmakers late last year. That is all it took for investors to notice that the beaten-down sector was actually growing just fine.

 

Talk of tariffs and aggressive drug-pricing regulation faded, giving way to headline-grabbing price deals between the White House and drugmakers that lifted two of the biggest policy overhangs on pharmaceutical stocks.

 

By year's end, the group managed something that has become rare during the artificial-intelligence-driven market boom: It beat the broader market. The NYSE Arca Pharmaceutical Index rose 21% last year, compared with 16% for the S&P 500. Even so, a handful of companies facing patent expirations are trading at reasonable valuations.

 

It isn't just about policy. Investors also woke up to a simpler reality: Many large pharmaceutical companies are finally delivering on growth promises that had gone unappreciated. After years of crowding into the obesity trade, money rotated toward more traditional names that were left behind.

 

Last year marked the first time in a while that neither Eli Lilly nor Novo Nordisk topped the drug industry.

 

Instead, long-forgotten Johnson & Johnson was 2025's top performer among large-cap drug companies, with a share-price gain of 43%. Novartis and AstraZeneca were close behind, each up over 40%, while Gilead Sciences also posted solid gains, up 33%. Lilly delivered an impressive 39% gain, but that performance came partly at Novo Nordisk's expense. Shares of the Danish drugmaker fell nearly 50% last year. (It is up sharply to start 2026 thanks to the launch of its weight-loss pill.)

 

At Johnson & Johnson, momentum is coming from immunology and oncology, led by treatments such as Tremfya for autoimmune disease and a growing cancer franchise. At Gilead Sciences, the story is centered on HIV and oncology, not weight loss.

 

The biggest winners share another thing in common: Their businesses look set to keep growing, without an imminent patent cliff. A patent cliff is what happens when one or a few blockbuster drugs lose protection and cheaper copies flood in, knocking a hole in revenue. This year's top performers mostly look clear of that risk, which investors tend to reward. For instance, Novartis recently projected annual sales growth of 5% to 6% over the next five years, driven by blockbuster drugs like Kisqali for breast cancer and Scemblix for leukemia. The company now has eight approved drugs it predicts could generate peak sales of $3 billion to $10 billion a year.

 

The drug industry's need to replenish its revenue prospects has also helped to lift smaller biotech companies, as dealmaking improved sentiment. The SPDR S&P Biotech ETF initially fell on policy uncertainty but surged over 50% in the second half of the year, finishing the year up 35%. The same forces that drove big drug companies helped biotech, but the smaller drug developers also benefited from a mergers-and-acquisitions boom. Last year, M&A activity in the sector surpassed $100 billion, which was more than double the amount recorded in 2024, according to RBC Capital Markets.

 

After the recent rally, the pharma sector looks closer to being fairly priced, fetching about 16 times forward earnings, which is slightly higher than its five-year average.

 

It is still a reasonable valuation compared with the S&P 500, though, which is trading well above its average. And Lilly's outsize weighting within pharma also drives up the multiple significantly. For investors looking for bargains, the question is whether a group facing more immediate risks from patent losses will join the recovery.

 

Companies such as Merck, Regeneron, Pfizer and Bristol-Myers Squibb face tougher questions about how much of today's business will be replaced in the coming years. Each has a plausible path forward, with any sustained recovery likely to hinge on results from coming clinical trials and the commercial success of new drug launches.

 

Merck looks like the easiest bet. The company has worked to soften the eventual loss of Keytruda by broadening its pipeline beyond oncology and lining up a steady flow of potential new products across vaccines, cardiovascular disease and other areas. Its stock has rallied in recent months but still looks reasonably valued, trading at roughly 12.5 times forward earnings.

 

At the cheaper end of the spectrum, Bristol-Myers Squibb is heading into a busy stretch of clinical readouts that could help restore confidence after years marked by patent losses.

 

Pfizer, meanwhile, remains a perennial disappointment to investors ever since it crashed in the wake of falling Covid-19 revenue. The company is a solid safety play, offering one of the industry's highest dividend yields. Whether it can deliver substantial gains could come down to the strength of clinical data from Metsera, the obesity startup it bought last year.

 

Investors could keep falling back in love with drug companies in 2026, regardless of what they do for waistlines.” [1]

 

1. Drug Sector Has More Going for It Than Obesity --- Pharmaceutical companies are getting a fresh look for a range of drugs in development, plus a regulatory reprieve. Wainer, David.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 07 Jan 2026: B11.

Torpedos ir branduoliniai įtaisai: JAV pakrančių apsaugos tarnyba Šiaurės Atlante užgrobė Rusijos tanklaivį „Marinera“

„Reaguodamas į JAV įvykdytą Rusijos vėliavą turinčio naftos tanklaivio „Marinera“ (anksčiau „Bella 1“) užgrobimą 2026 m. sausio 7 d., Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmasis pirmininko pavaduotojas Aleksejus Žuravliovas šiuos veiksmus pavadino „karine invazija“ į Rusiją.“

 

Žuravliovo pareiškimai apėmė šiuos dalykus:

 

Atsakymas į „nebaudžiamumą“: Jis teigė, kad JAV veikia iš „nebaudžiamumo euforijos“, ir paragino atsakyti „smūgiu į veidą“.

 

Karinis atsakas: Jis pasiūlė Rusijai atsakyti „su panieka“ ir neatsižvelgiant į ankstesnius susitarimus, konkrečiai paminėdamas torpedų ataką prieš JAV laivyną.

 

Branduolinė retorika: Jis pabrėžė, kad tarptautinę teisę pakeičiant „stipriųjų teise“, Rusija turi pasinaudoti savo galia, įskaitant branduolinį statusą, kad apsaugotų savo interesus nuo to, ką jis pavadino „atviru piratavimu“.

 

Užgrobimo kontekstas

 

Operacija „Pietinė ietis“: JAV pakrančių apsaugos tarnyba užėmė „Marinera“ Šiaurės Atlante netoli Islandijos, vykdydama platesnę operaciją, kuria siekta užtikrinti naftos blokadą sankcionuotiems laivams, susijusiems su Venesuela.

 

Eskalacija: Laivo užgrobimas įvyko po to, kai JAV 2026 m. sausio 3 d. suėmė Venesuelos lyderį Nicolás Maduro.

 

Oficiali Rusijos pozicija: Žuravliovui paraginus imtis karinių veiksmų, Rusijos transporto ir užsienio reikalų ministerija oficialiai pareikalavo „humaniško ir pagarbaus elgesio“ su laive buvusiais Rusijos įgulos nariais ir jų repatriacijos."

 

Torpedoes and Nuclear Devices: The U.S. Coast Guard seized Russian Marinera in the North Atlantic

"In response to the U.S. seizure of the Russian-flagged oil tanker Marinera (formerly Bella 1) on January 7, 2026, Alexei Zhuravlev, First Deputy Chairman of the State Duma Defense Committee, described the action as a "military invasion" of Russia. 

 

Zhuravlev's statements included the following:

 

    Response to "Impunity": He argued that the U.S. acts from a "euphoria of impunity" and called for a "slap in the face" to be returned.

    Military Retaliation: He suggested that Russia should respond "backhand" and without regard for past agreements, specifically mentioning a torpedo attack on the U.S. fleet.

    Nuclear Rhetoric: He emphasized that as international law is replaced by the "right of the strong," Russia must leverage its power, including its nuclear status, to protect its interests against what he termed "outright piracy".

 

Context of the Seizure

 

    Operation Southern Spear: The U.S. Coast Guard seized the Marinera in the North Atlantic near Iceland as part of a broader operation to enforce an oil blockade against sanctioned vessels linked to Venezuela.

    Escalation: The seizure followed the U.S. capture of Venezuelan leader Nicolás Maduro on January 3, 2026.

    Russian Official Stance: While Zhuravlev called for military action, the Russian Ministry of Transport and Foreign Ministry officially demanded the "humane and dignified treatment" and repatriation of the Russian crew members on board."