Caught Between Superpowers, Canada Seeks a New Path in Beijing

 

Should Mr. Merz of Germany do the same?

“The prime minister is seeking new markets for Canadian goods and to mend relations with China after years of deep acrimony between the two nations.

 

Prime Minister Mark Carney of Canada will arrive in Beijing on Wednesday for a critical three-day state visit during which he will meet with President Xi Jinping and seek to repair an important relationship that may be more vital now that the United States is no longer a reliable Canadian ally.

 

Mr. Carney, under pressure by a recalcitrant President Trump who has all but nixed trade talks and has threatened Canada’s sovereignty, is spending a significant chunk of his time overseas seeking new customers for Canadian goods. China is at the top of his list.

 

Diplomatic relations between the two nations ruptured in 2018, when China arbitrarily detained two Canadian citizens after Canada arrested a Chinese business executive wanted in the United States. The Canadians were held under often harsh conditions, while the Chinese executive was allowed by a Canadian court to live in two large houses in Vancouver, sparking outrage in Canada.

 

The fallout has included high retaliatory tariffs on key exports: Chinese electric vehicles along with Canadian canola oil and other agricultural goods.

 

Officials from the two countries are negotiating lowering the tariffs, but an agreement had not been reached by the time Mr. Carney left Ottawa on Tuesday and may not be reached during the visit, two officials briefed on the talks said. They spoke on condition of anonymity because they were not authorized to publicly discuss the talks.

 

The broader relationship has been clouded by deep suspicion of China in Canada. Canadian security services say China routinely meddles in Canadian political affairs and surveils and represses Chinese Canadians on Canadian soil. Hong Kong exiles in Canada and others have been singled out, the security services have said, and China has sought to influence Canadian elections, including by targeting candidates.

 

In recent months, there have been signs of a thaw in the relationship, and Mr. Carney and Mr. Xi met on the sidelines of a summit in South Korea in October. Mr. Carney, experts and officials said, will seek a reboot of his country’s affairs with China set against both nations’ volatile and complicated relationship with the United States.

 

“There is intrinsic value in the event of the visit happening,” said L. Philippe Rheault, a former Canadian diplomat in China who leads the China Institute at the University of Alberta.

 

“These days it’s hard to talk about Canada-China relations without a reference to what’s happening in Washington,” he added. “Whatever you think about Trump, he’s serving as a historical accelerant and a catalyst for countries to reassert their economic and security arrangements.”

 

Mr. Carney is traveling with several top cabinet ministers, including officials responsible for industry, agriculture and energy, an indication of the areas in which the Canadian delegation will be seeking deals with China.

 

The Canadian leader is expected to meet with Premier Li Qiang of China on Thursday and Mr. Xi on Friday, before heading to his next stop, Qatar, on Saturday.

 

Tariffs and Countertariffs

 

China is Canada’s second-largest export market after the United States, but it’s a very distant second. Approximately 70 percent of Canada’s exports head to the United States, while less than 5 percent go to China.

 

Mr. Carney has pledged to diversify Canada’s customers to counter a seismic pivot away from the United States because of Mr. Trump’s policy of imposing tariffs on some key Canadian goods, questioning the necessity and future of their free-trade agreement (which also includes Mexico) and occasionally laying claim to Canada itself.

 

Canada has been a follower of the United States when it comes to China, and its repositioning with Washington leaves it in need of a new China policy. The visit, the first for a Canadian prime minister since 2017, could indicate what that relationship might look like.

 

In 2024, Mr. Carney’s predecessor, Justin Trudeau, followed the United States and imposed a 100 percent tariff on Chinese electric vehicles.

 

China imposed tariffs on Canadian agricultural products last year, including a 100 percent levy on most Canadian canola oil products and other goods, hobbling an important industry for Canada’s western province of Saskatchewan.

 

Canadian and Chinese officials have been in talks over lowering both those levies, the two Canadian officials with knowledge of the talks said.

 

They said that talks, for now, centered on slashing the tariff rate to 50 percent or lower, but not eliminating tariffs altogether.

 

The officials said that reaching an agreement on a mutual, synchronized lowering of tariffs on electric vehicles and canola oil was seen as important, but not politically easy, by the Canadian government.

 

Chinese electric vehicles, which are a pivotal piece of the country’s export economy, are very cheap. Allowing them into the Canadian market with a low tariff rate would hamper domestic demand for other vehicles, including those made in Canada. That would further hurt the Canadian automobile sector, which is already reeling from Mr. Trump’s effort to use tariffs to push car manufacturing to the United States.

 

Mr. Carney is also expected to test China’s appetite for Canadian oil and natural gas, and the potential for cooperation on renewable energy.

 

Values vs. Pragmatism

 

Mr. Carney and his advisers have said that he is seeking a pragmatic thawing of Canada’s relationship with China after a lengthy period of acrimony.

 

That began in 2018, when Canada, executing a United States extradition order, arrested, in Vancouver, Meng Wanzhou, a top executive at the Chinese tech giant Huawei and a daughter of its founder.

 

That same year, China arrested two Canadians, Michael Kovrig, a former diplomat and China expert for the International Crisis Group, a nonprofit; and Michael Spavor, a businessman, on what were widely regarded as trumped-up charges of espionage. The two men spent more than 1,000 days in prison in Beijing as part of China’s “hostage diplomacy,” and the affair came to be known as the “Two Michaels” crisis. They were released in 2021, after the United States released Ms. Meng.

 

In an interview, Mr. Kovrig urged Mr. Carney to be cautious as he embarked on this new phase in Canada-China relations.

 

“What Mark Carney’s government is trying to do is strike a very careful balance between seeking economic opportunities while safeguarding national interest,” he said. He noted that Canada’s previous hard-line policy toward China was not just a matter of adopting U.S. policy, but also because of warnings from Canada’s security services.

 

“The policy challenge is how to do this within a framework that protects Canadian values and interest and national sovereignty,” he added.

 

Lynette Ong, a top China scholar at the University of Toronto, said that in re-engaging with China, Mr. Carney should avoid creating new dependencies and put some sensitive industries such as the news media and critical minerals beyond the grasp of Chinese interests. “With the Chinese, as with any bullies, you need to tell them where your boundaries are,” Professor Ong said. “That’s how you get respect.”

 

She added that it was imperative to avoid swapping Canada’s reliance on exports to the United States with over reliance on China. “China is a diversification strategy away from the United States, but it should be the beginning of the strategy, not the end,” she added.

 

Human rights groups are also petitioning Mr. Carney to uphold Canada’s traditional role on the global stage as an advocate for human rights and democracy.

 

“Prime Minister Carney should recognize that the Chinese government’s deepening repression threatens not just the rights of people in China but, increasingly, Canada’s core interests and values,” Maya Wang, deputy Asia director at Human Rights Watch, said in a statement last week. She urged Mr. Carney to “ensure that engagements with the Chinese government on trade and security are consistent with Canada’s values, which includes the promotion of human rights.”

 

But Professor Ong said issues of human rights and foreign meddling, while well founded, should be kept separate from economic relationships.

 

“All the concerns on foreign interference and transnational repression are all valid but should be disentangled from trade talks,” she said. “Whether or not we forge a closer economic partnership with China is independent of their decision to interfere in politics here.”” [1]

 

1. Caught Between Superpowers, Canada Seeks a New Path in Beijing. Stevis-Gridneff, Matina.  New York Times (Online) New York Times Company. Jan 14, 2026.

Trumpo grasinimai Grenlandijai kelia rimtų klausimų NATO

 

„NATO įkūrimo sutartyje nebuvo numatytas vieno sąjungininko išpuolis prieš kitą. Grenlandijos užėmimas prezidento Trumpo iniciatyva išbandytų abipusės gynybos pakto patvarumą.

 

Per pastaruosius metus prezidentas Trumpas grasinimais ir prievarta spaudė NATO imtis prieštaringų pokyčių. Dabar jis grasina užgrobti Grenlandijos kontrolę, potencialiai karine jėga, o tai padidino susirūpinimą, kad jis sunaikins transatlantinį saugumo aljansą.

 

Europos ir Kanados lyderiai, kurie beveik 77 metus buvo priklausomi nuo Jungtinių Valstijų kaip didžiausios aljanso partnerės, yra pasiryžę neleisti tam įvykti.

 

Grenlandija yra pusiau autonominė Danijos, kuri yra NATO steigėja, teritorija. Trečiadienį Baltuosiuose rūmuose aukščiausi Grenlandijos ir Danijos diplomatai gins šią teritoriją nuo pono Trumpo ambicijų.

 

Diskusijos su viceprezidentu J. D. Vance'u ir valstybės sekretoriumi Marco Rubio suteiks „susitikimų salę, kurioje galėsime pažvelgti vienas kitam į akis ir kalbėtis apie šiuos dalykus“, – sakė Danijos užsienio reikalų ministras Larsas. Lokke Rasmussenas, antradienį pareiškė.

 

Ponas Trumpas save vadino didžiausiu NATO rėmėju. „Aš esu tas, kuris IŠGELBĖJO NATO!!!“ jis pirmadienį rašė socialiniuose tinkluose.

 

Jo grasinimai išvesti Jungtines Valstijas iš NATO paskatino aljansą praėjusią vasarą didinti gynybos išlaidas. Jis taip pat sutiko toliau siųsti amerikiečių ginklus Ukrainai – iš pradžių juos sustabdęs – kai NATO sąjungininkai pasiūlė mokėti už karinę pagalbą, o ne ją aukoti Jungtinėms Valstijoms.

 

Dabar NATO sąjungininkai kuria planus, kaip geriau apsaugoti Grenlandijos aplinkinius vandenis nuo tokių priešininkų kaip Rusija ir Kinija – todėl ponas Trumpas teigia, kad Amerikos nuosavybė yra būtina.

 

„Mes visi NATO sutinkame – mes visi sutinkame – kad kalbant apie Arkties apsaugą, turime dirbti kartu, ir būtent tai mes ir darome“, – antradienį sakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.

 

Tačiau šis skandalas sukėlė galimybę, kad viena NATO narė gali įsiveržti į kitos teritoriją, įstumdama aljansą į sąmyšį.

 

„Tai iš tikrųjų yra transatlantinių santykių lūžio taškas“, – sakė Stenas Rynningas, NATO analitikas ir Pietų Danijos universiteto profesorius.

 

Puolimas prieš vieną reiškia puolimą prieš visus

 

Kalbama apie NATO steigimo sutarties 5 straipsnį. sutartis, kurioje teigiama, kad išpuolis prieš vieną sąjungininką laikomas išpuoliu prieš visus. Toks išpuolis įpareigoja kiekvieną NATO narę atsakyti, nors nebūtinai ginkluotosiomis pajėgomis.

 

Sutartyje nėra aiškiai numatyta, kas nutiktų, jei viena sąjungininkė smogtų kitai. 5 straipsnis NATO istorijoje buvo pritaikytas tik vieną kartą, po „Al Qaeda“ išpuolių prieš Jungtines Valstijas 2001 m. rugsėjo 11 d., todėl nėra precedento, kuris galėtų pateikti gaires.

 

Techniškai, pasak pono Rynningo, bet kuri NATO sąjungininkė turėtų teisę neleisti aljansui siųsti savo išteklių ginti puolamos sąjungininkės. Jei Jungtinės Valstijos įsiveržtų į Grenlandiją, tai „be jokių abejonių“ sustabdytų aljanso įsikišimą, sakė jis, „ir NATO būtų įstrigusi“.

 

Tuo metu Rusija galėtų pasinaudoti vidiniu chaosu ir išbandyti NATO, pasiųsdama savo ginkluotąsias pajėgas į aljanso teritoriją, sakė ponas Rynningas. „O tada, jei NATO negalėtų į tai reaguoti, ji faktiškai žlugtų“, – sakė jis.

 

Robas Baueris, pensininkas olandų admirolas, praėjusiais metais pasitraukęs iš aukščiausio NATO karininko pareigų, nemano, kad ponas Trumpas įvykdys savo grasinimą jėga užimti Grenlandiją, „nes tai NATO pabaiga“, – sakė jis pirmadienį duotame interviu.

 

Jis prognozavo, kad pono Trumpo grasinimai prilygsta derybų taktikai, kuria siekiama, kad NATO skirtų daugiau išteklių Arkčiai.

 

Arkties saugumas – dėmesio centre

 

Admirolas Baueris teigė, kad Danija dešimtmečius atgrasė aljansą nuo dažnų operacijų Grenlandijos aplinkiniuose vandenyse dėl įtampos su Amerikos kariuomene. Tačiau dabartinis sujudimas iškėlė Arkties saugumą kaip NATO prioritetą.

 

Pareigūnai ir ekspertai sutinka, kad NATO buvimas Arktyje tapo vis reikalingesnis, nes šylančios jūros atvėrė užšalusius laivybos kelius Rusijos ir Kinijos kariniams jūrų laivynams ir komerciniams kroviniams. Tai tapo didesniu rūpesčiu. pastaruoju metu nei per pirmąją pono Trumpo kadenciją, sakė Kay Bailey Hutchison, kuri nuo 2017 iki 2021 m. buvo jo ambasadorė NATO.

 

„Dabar mes geriau suprantame Kinijos ir Rusijos veiklą“, – antradienį duotame interviu sakė ponia Hutchison. „Ir manau, kad Grenlandijos artumas prie Amerikos vandenų Atlanto vandenyne šį klausimą padarė svarbesnį Amerikai saugumo požiūriu.“

 

Ponas Trumpas taip pat iškėlė Grenlandijos pirkimo idėją 2019 m., tačiau ponia Hutchison teigė, kad šis klausimas „išblėso“ po to, ką ji apibūdino kaip „labai teigiamus pokalbius“ su Danijos pareigūnais.

 

Ji teigė, kad Jungtinėms Valstijoms prasminga imtis vadovaujančio vaidmens užtikrinant Grenlandijos saugumą, tačiau NATO turėtų atlikti „tvirtą vaidmenį“ ir kad „be abejo, Danija turi teisę imtis veiksmų užsienio politikos sprendimuose dėl Grenlandijos.“

 

Ponia Hutchison taip pat abejojo, ar ponas Trumpas užgrobs Grenlandiją. „Nemanau, kad karinė jėga yra reali išeitis“, – sakė ji.

 

„Manau, kad Kongresas jį sustabdys“

 

Jungtinėse Valstijose visuomenė plačiai remia aljansą, kuris buvo sukurtas po Antrojo pasaulinio karo siekiant atgrasyti Sovietų Sąjungą. Jei prezidentas bandytų sutrukdyti NATO kontroliuodamas Grenlandiją, „manau, kad Kongresas jį sustabdytų“, – sakė senatorius Timas Kaine'as, Virdžinijos demokratas.

 

Dviejų partijų senatorių ir Atstovų Rūmų narių delegacija šią savaitę vyks į Daniją, kad pareikštų paramą NATO sąjungininkei. Tačiau kiti pritaria ponui Trumpui, įskaitant Floridos respublikoną Atstovų Rūmų narį Randy Fine'ą, kuris pirmadienį pasiūlė įstatymo projektą, leidžiantį prezidentui „imtis visų būtinų veiksmų Grenlandijai aneksuoti ar įsigyti“.

 

Ši suirutė kilo jautriu NATO metu. Jos Europos narės jau svarsto, kaip toliau remti Ukrainą su ribotais ištekliais ir sustiprinti saugumą, jei Jungtinės Valstijos, kaip ir tikėtasi, sumažins žemyne ​​dislokuotų karių skaičių.

 

Tačiau NATO anksčiau yra išgyvenusi vidinę įtampą, pavyzdžiui, Prancūzijos atsisakymą Amerikos vadovaujamos karinės vadovybės 1960-aisiais, sporadinius susidūrimus tarp Turkijos ir Graikijos bei Vengrijos atsisakymą siųsti karinę pagalbą Ukrainai.

 

„Kartais ledas plonas, o kartais – storas“, – sakė admirolas Baueris. „Tai ne pirmas kartas, kai susiduriame su blogais orais.“

 

Vis dėlto jis sakė: „Manau, kad NATO yra per daug svarbi, kad Jungtinės Valstijos ją išmestų.“ [1]

 

1. Trump’s Threats to Greenland Raise Serious Questions for NATO. Jakes, Lara.  New York Times (Online) New York Times Company. Jan 14, 2026.

Trump’s Threats to Greenland Raise Serious Questions for NATO

“The treaty that created NATO did not contemplate an attack by one ally on another. A seizure of Greenland by President Trump would test the endurance of the mutual-defense pact.

 

Over the past year, President Trump has pushed NATO with threats and coercion to make divisive changes. Now he is threatening to seize control of Greenland, potentially with military force, which has heightened concerns that he will destroy the trans-Atlantic security alliance.

 

Leaders in Europe and Canada, which have depended on the United States for nearly 77 years as the alliance’s largest partner, are determined to not let that happen.

 

Greenland is a semiautonomous territory of Denmark, which is a founding member of NATO. Top diplomats from Greenland and Denmark will defend the territory from Mr. Trump’s ambitions at the White House on Wednesday.

 

Discussions set with Vice President JD Vance and Secretary of State Marco Rubio will provide “a meeting room where we can look each other in the eye and talk about these things,” the Danish foreign minister, Lars Lokke Rasmussen, said on Tuesday.

 

Mr. Trump has cast himself as NATO’s biggest booster. “I’m the one who SAVED NATO!!!” he wrote on social media on Monday.

 

His threats to withdraw the United States from NATO spurred the alliance last summer to increase defense spending. He also agreed to continue sending American weapons to Ukraine — after initially pausing them — once NATO allies proposed paying for military aid instead of the United States donating it.

 

Now NATO allies are devising plans to better secure Greenland’s surrounding waters from adversaries like Russia and China — the reason Mr. Trump says American ownership is necessary.

 

“We all agree in NATO — we all agree — that when it comes to the protection of the Arctic, we have to work together, and that’s exactly what we are doing,” NATO’s secretary general, Mark Rutte, said on Tuesday.

 

But the flap has raised the prospect that one NATO member might invade the territory of another, throwing the alliance into a tailspin.

 

“It really is a deal breaker in the trans-Atlantic relationship,” said Sten Rynning, a NATO analyst and professor at the University of Southern Denmark.

 

Attacking One Is Attacking All

 

At issue is Article 5 of NATO’s founding treaty, which holds that an attack on one ally is considered an attack on all. Such an attack triggers an obligation for each NATO member to respond, although not necessarily with armed force.

 

The treaty does not explicitly contemplate what would happen if one ally strikes another. Article 5 has been invoked only once in NATO history, after Al Qaeda’s attacks on the United States on Sept. 11, 2001, so there is no precedent to provide guidance.

 

Technically, Mr. Rynning said, any one NATO ally would have the right to block the alliance from sending its assets to defend an ally under attack. Were the United States to invade Greenland, it would “without question” stop the alliance from intervening, he said, “and NATO would be stuck.”

 

At that point, Russia might seize on the internal chaos to test NATO by sending its armed forces into alliance territory, Mr. Rynning said. “And then, if NATO could not react to that, it would be effectively defunct,” he said.

 

Rob Bauer, a retired Dutch admiral who stepped down last year as NATO’s most senior military officer, does not think Mr. Trump will follow through with his threat to seize Greenland with force, “because it is the end of NATO,” he said in an interview on Monday.

 

He predicted that Mr. Trump’s threats amounted to a negotiation tactic to get NATO to commit more resources to the Arctic.

 

Putting Arctic Security at Center Stage

 

Admiral Bauer said Denmark had for decades discouraged the alliance from frequently operating in Greenland’s surrounding waters because of tensions with the American military. But the current uproar has elevated Arctic security as a NATO priority.

 

Officials and experts agree that NATO’s presence in the Arctic has grown increasingly necessary as warming seas have opened frozen shipping lanes to Russian and Chinese naval fleets and commercial cargo. That has become more of a concern recently than it was during Mr. Trump’s first term, said Kay Bailey Hutchison, who was his ambassador to NATO from 2017 to 2021.

 

“Now we have more awareness of Chinese and Russian activities,” Ms. Hutchison said in an interview on Tuesday. “And I think the closeness of Greenland to American waters in the Atlantic has made the issue more important for America from a security standpoint.”

 

Mr. Trump also floated the idea of buying Greenland in 2019, but Ms. Hutchison said the matter “kind of faded away” after what she described as “very positive conversations” with Danish officials.

 

She said it made sense for the United States to take the lead in securing Greenland but that NATO should have a “firm role” and that “most certainly, Denmark has the right to make the foreign policy decisions regarding Greenland.”

 

Ms. Hutchison also doubted that Mr. Trump would seize Greenland. “I don’t think military force is a real option,” she said.

 

‘I Think Congress Will Stop Him’

 

There is widespread public support in the United States for the alliance, which was created after World War II to deter the Soviet Union. If the president tried to thwart NATO by controlling Greenland, “I think Congress will stop him,” said Senator Tim Kaine, Democrat of Virginia.

 

A bipartisan delegation of senators and House members will travel to Denmark later this week to show support for the NATO ally. But others have fallen in line behind Mr. Trump, including Representative Randy Fine, Republican of Florida, who on Monday proposed legislation to allow the president “to take whatever steps necessary to annex or acquire Greenland.”

 

The turmoil comes at a delicate time for NATO. Its European members are already grappling with how to continue supporting Ukraine with limited resources, and bolster security if the United States draws down the number of troops it has stationed on the continent, as expected.

 

But NATO has survived internal tensions before, like France’s rejection of an American-led military command in the 1960s, sporadic clashes between Turkey and Greece and Hungary’s refusal to send military aid to Ukraine.

 

“Sometimes the ice is thin, and sometimes the ice is thick,” Admiral Bauer said. “It’s not the first time that we are in rough weather.”

 

Still, he said, “I think NATO is too important for the United States to throw it away.”” [1]

 

1. Trump’s Threats to Greenland Raise Serious Questions for NATO. Jakes, Lara.  New York Times (Online) New York Times Company. Jan 14, 2026.

Trumpas: „Auksiniam kupolui gyvybiškai svarbu“, kad JAV įsigytų Grenlandiją

„VAŠINGTONAS. Trečiadienio rytą prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad „Auksiniam kupolui gyvybiškai svarbu“, kad Jungtinės Valstijos įsigytų Grenlandiją.

 

Anksti ryte Trumpas kreipėsi į „Truth Social“, kad išdėstytų nacionalinio saugumo argumentus, kodėl Grenlandija, kuri yra Danijos teritorija, būtų prijungta prie Jungtinių Valstijų.

 

„Jungtinėms Valstijoms Grenlandija reikalinga nacionalinio saugumo tikslais.“ „Tai gyvybiškai svarbu Auksiniam kupolui, kurį statome“, – rašė jis įraše „Truth Social“.

 

Trumpas pakartojo savo susirūpinimą, kad Grenlandija gali patekti į Rusijos ar Kinijos rankas:

 

NATO turėtų rodyti mums kelią tai gauti. JEI TO NEPADARYSIME, RUSIJA ARBA KINIJA TAI PADARYS, O TO NENUVYKS! Kariniu požiūriu, be didžiulės Jungtinių Valstijų galios, kurios didelę dalį sukūriau per savo pirmąją kadenciją ir kurią dabar perkeliu į naują, dar aukštesnį lygį, NATO nebūtų veiksminga jėga ar atgrasymo priemonė – net arti to! Jie tai žino, ir aš taip pat. NATO tampa daug grėsmingesnė ir veiksmingesnė, kai Grenlandija yra JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ rankose.

 

Jis pridūrė, kad bet kas mažiau nei Grenlandija tampa Amerikos dalimi „yra nepriimtina“.

 

Sekmadienį, grįždamas į Vašingtoną lėktuvu „Air Force One“, Trumpas kritikavo Grenlandijos gynybą kaip priežastį, kodėl Jungtinės Valstijos privalo įsigyti šią teritoriją.

 

„Iš esmės jų gynyba yra dvi šunų kinkiniai. Žinote tai? Žinote, kokia yra jų gynyba?“ „Dvi šunų kinkinių rogės“, – sakė jis. „Tuo tarpu visur yra Rusijos eskadriniai minininkai ir povandeniniai laivai, Kinijos eskadriniai minininkai ir povandeniniai laivai.“

 

„Mes neleisime, kad tai įvyktų, ir jei tai paveiks NATO, tai paveiks NATO. Bet, žinote, jiems mūsų reikia labiau nei mums jų, aš jums tai pasakysiu dabar pat“, – pridūrė Trumpas.

 

Jis taip pat pabrėžė savo norą sudaryti susitarimą dėl teritorijos prijungimo prie Jungtinių Valstijų, o tik tada pabrėžė, kad „vienu ar kitu būdu“ tai įvyks.

 

„Jei mes neužimsime Grenlandijos, ją užims Rusija arba Kinija, ir aš neleisiu, kad tai įvyktų. Norėčiau su jomis sudaryti susitarimą, tai lengviau. Bet vienaip ar kitaip, mes turėsime Grenlandiją“, – sakė jis.“

 

Trump: It’s ‘Vital for the Golden Dome’ that U.S. Acquires Greenland

“WASHINGTON—President Donald Trump said Wednesday morning that it is “vital for the golden dome” that the United States acquire Greenland.

 

Trump took to Truth Social early in the morning to lay out the national security case for adding Greenland, which is a territory of Denmark, to the United States.

 

“The United States needs Greenland for the purpose of National Security. It is vital for the Golden Dome that we are building,” he wrote in a post on Truth Social.

 

Trump reiterated his concern that Greenland could fall into the hands of Russia or China:

 

    NATO should be leading the way for us to get it. IF WE DON’T, RUSSIA OR CHINA WILL, AND THAT IS NOT GOING TO HAPPEN! Militarily, without the vast power of the United States, much of which I built during my first term, and am now bringing to a new and even higher level, NATO would not be an effective force or deterrent — Not even close! They know that, and so do I. NATO becomes far more formidable and effective with Greenland in the hands of the UNITED STATES.

 

He added that anything less than Greenland becoming part of America “is unacceptable.”

 

Trump criticized Greenland’s defenses Sunday while returning to Washington, DC, aboard Air Force One, as a reason the United States must acquire the territory.

 

“Basically, their defense is two dog sleds. You know that? You know what their defense is? Two dog sleds,” he said. “In the meantime, you have Russian destroyers and submarines, and China destroyers and submarines all over the place.”

 

“We’re not going to let that happen, and if it affects NATO, then it affects NATO. But, you know, they need us more than we need them, I will tell you that right now,” Trump added.

 

He also underscored his desire to cut a deal to bring the territory into the United States before stressing, “one way or the other,” it would happen.

 

“If we don’t take Greenland, Russia or China will take Greenland, and I’m not gonna let that happen. I’d love to make a deal with them, it’s easier. But one way or the other, we’re gonna have Greenland,” he said.”

 

„Google“ pristato asmeninį dirbtinį intelektą. Jis žino, ką vairuojate, kur skrendate, ką galvojate.

„Google“ dirbtinis intelektas žengia į naują erą, kurioje jis atidžiai stebės vartotojų skaitmeninį gyvenimą – nuo ​​„Gmail“ rezervacijų iki nuotraukų istorijos. Šis sprendimas balansuoja ant patogumo ir stebėjimo ribos.

 

„Mountain View“ milžinė pradeda įgyvendinti esminį savo dirbtinio intelekto ekosistemos pokytį – naują funkciją, skirtą pokalbių robotams iš bendrųjų žinių saugyklų paversti asmeniniais asistentais, suprantančiais mūsų gyvenimo kontekstą. Tai yra asmeninis intelektas, kuris ką tik oficialiai pristatytas. Ekspertai jau teigia, kad šis sprendimas gali būti lūžio taškas skaitmeninių asistentų plėtroje.

 

Bendrinių atsakymų eros pabaiga

 

„Google“ tolsta nuo modelio, kuriame dirbtinis intelektas generuoja universalius atsakymus visiems. Vietoj to, su naujuoju „Gemini 3“ modeliu sistema pradeda jungti taškus vartotojo skaitmeniniame gyvenime, analizuodama duomenis iš „Gmail“, „Google“ nuotraukų, paieškos ir „YouTube“ istorijos. Savotiška nuolatinė stebėsena – robotas žinos praktiškai viską apie mus. Tačiau tai turi kainą. Ši funkcija, iš pradžių prieinama „Google AI Pro“ ir „AI Ultra“ prenumeratoriams Jungtinėse Valstijose, sukurta taip, kad būtų proaktyvi, todėl „Gemini“ nebereikės konkretaus „įsakymo“ ar mūsų nurodymų, kad žinotų, kur ieškoti informacijos. „Personal Intelligence“ gali savarankiškai susieti el. pašto giją su žiūrėtu filmu arba aptikti niuansus nuotraukų bibliotekoje, pateikdama statistiką ir pasiūlymus, idealiai pritaikytus konkrečiam asmeniui. Kaip tai atrodys praktiškai?

 

„Google“ pateikia konkrečių pavyzdžių, kurie iliustruoja atotrūkį tarp esamų pokalbių robotų ir naujojo požiūrio. Anksčiau, prašydamas DI „rekomendacijų Čikagai“, vartotojas gaudavo bendrą dešimties populiariausių turistinių objektų sąrašą. „Personal Intelligence“ veikia kitaip – ​​gavus aiškų vartotojo sutikimą, sistema analizuoja lėktuvų bilietų rezervacijas „Gmail“ ir pomėgius, matomus „Google“ debesyje saugomose nuotraukose. Jei vartotojas aistringai domisi gamtos fotografija, „Gemini“ apeis įprastus muziejus ir pasiūlys apsilankyti Alfredo Caldwello lelijų baseine Linkolno parke (fotogeniškame, istoriniame sode).

 

Dar įdomesnis yra proaktyvus problemų sprendimo aspektas. Ieškodamas žieminių automobilių padangų, dirbtinis intelektas neužduos jokių papildomų klausimų, o remsis draudimo dokumentais, saugomais „Gmail“. Remdamasis jais, jis savarankiškai nustatys transporto priemonės markę ir modelį, užtikrindamas tikslias pirkimo rekomendacijas.

 

Tačiau „Google“ užtikrina, kad visiškas automatizavimas nereiškia kontrolės praradimo. Ši funkcija pagal numatytuosius nustatymus yra išjungta – vartotojas nusprendžia, ar ir kada prijungti savo programas prie „Gemini“. Be to, galima pasirinktinai prijungti tik pasirinktas paslaugas, suteikiant dirbtiniam intelektui laisvę nuspręsti, kiek „žinių“ apie mus turi. Bendrovė pabrėžia, kad net ir naudojant prijungtas programas, ne kiekvienas atsakymas bus suasmenintas – sistema naudos asmens duomenis tik tada, kai manys, kad tai tikrai naudinga. Vartotojai taip pat išlaiko galimybę greitai atsisakyti suasmeninimo spustelėdami „Bandyti dar kartą“ arba tvarkydami savo pokalbių istoriją.

 

Ši nauja funkcija pradedama naudoti beta versijoje asmeninėms paskyroms ir bus pasiekiama naršyklėje, „Android“ ir „iOS“.

 

Dirbtinio intelekto naudojimas pastarojoje tikrai yra svarbi žinia „Apple“ gerbėjams. Tai ką tik užbaigė kelis mėnesius trukusias spėliones apie tai, kas teiks dirbtinio intelekto technologiją įrenginiams su įkąsto obuolio logotipu. „iPhone“ gamintojas oficialiai paskelbė, kad kita „Siri“ karta, planuojama 2026 m., bus pagrįsta „Google“ „Gemini“ modeliais. Timo Cooko ir jo komandos sprendimas yra stiprus smūgis „OpenAI“ ambicijoms. „ChatGPT“ kūrėjai atvirai derėjosi su „Apple“, tikėdamiesi tapti numatytuoju „Apple“ ekosistemos „smegenimis“. Tačiau Samui Altmanui („OpenAI“ generaliniam direktoriui) durys į vertingiausią pasaulyje įrenginių ekosistemą buvo uždarytos.

 

Rinkos ekspertai tai įvardija kaip klasikinį „kooperacijos“ arba konkurentų bendradarbiavimo pavyzdį. „Apple“, kuri pati susidūrė su vėlavimais diegiant dirbtinį intelektą (analitikai kaltina įmonę neįvykdžius pažadų nuo 2024 m. vasaros), turėjo paruošto, patikrinto ir pritaikomo sprendimo. Savo ruožtu „Google“ reikėjo platinimo kanalo. Šis susitarimas suteiks „Gemini“ technologiją milijardams vartotojų visame pasaulyje. Šis žingsnis galėtų įtvirtinti „Google“ poziciją kaip lyderės vartotojų dirbtinio intelekto srityje.“

 

Google introduces personal AI. It knows what you drive, where you fly, and what you're thinking.

 

"Google's artificial intelligence is entering a new era, one that will scrutinize the user's digital life – from Gmail reservations to photo history. This solution balances on the edge of convenience and surveillance.

 

The giant from Mountain View is beginning to implement a fundamental change in its artificial intelligence ecosystem – a new function that is intended to transform the chatbot from just a repository of general knowledge into a personal assistant that understands the context of our lives. This is Personal Intelligence, which has just been officially unveiled. Experts are already suggesting that this solution could be a turning point in the development of digital assistants.

 

The end of the era of general answers

 

Google is moving away from the model where AI generates universal answers for everyone, and instead, thanks to the new Gemini 3 model, the system begins to connect the dots in the user's digital life, analyzing data from Gmail, Google Photos, search history, and YouTube history. A kind of permanent surveillance – the bot will know practically everything about us. But there's a trade-off. This function, initially available to Google AI Pro and AI Ultra subscribers in the United States, is designed to work proactively, so Gemini will no longer need a specific "command" or pointing finger from us to know where to look for information. Personal Intelligence can independently connect an email thread with a watched video or pick up nuances in the photo library, providing statistics and suggestions perfectly tailored to a specific person. What will this look like in practice?

 

Google provides specific examples that illustrate the gap between previous chatbots and the new approach. Until now, asking AI for "recommendations for Chicago" would yield a generic list of the ten most popular tourist attractions. Personal Intelligence works differently – with the user's explicit consent, the system analyzes flight ticket bookings in Gmail and interests evident in photos stored in Google Cloud. If the user is passionate about nature photography, Gemini will skip standard museums and suggest a visit to the Alfred Caldwell Lily Pool in Lincoln Park (a photogenic, historic garden).

 

Even more interesting is the aspect of proactive problem-solving. When searching for winter car tires, the artificial intelligence won't ask clarifying questions, but will instead refer to insurance documents stored in Gmail. Based on these documents, it will independently determine the make and model of the vehicle, ensuring that purchase recommendations are immediately precisely tailored.

 

Google assures, however, that full automation does not mean a loss of control. The function is disabled by default – the user decides whether and when to connect their applications with Gemini. Furthermore, it's possible to selectively connect only selected services, giving users the freedom to decide how much "knowledge" about them the AI ​​should possess. The company emphasizes that even with connected applications, not every answer will be personalized – the system will only use personal data when it deems it genuinely helpful. Users also retain the ability to quickly opt out of personalization by clicking "Try again" or managing their chat history.

 

This new feature is being released in beta for personal accounts and will be available in the browser, on Android and iOS systems.

 

The availability of AI on the latter system is certainly important news for Apple fans. The months-long saga of speculation regarding who would provide the AI ​​technology for devices bearing the bitten-apple logo has finally ended. The iPhone manufacturer officially announced that the foundation of the new generation of Siri, planned for 2026, will be Google's Gemini models. This decision by Tim Cook and his team is a powerful blow to OpenAI's ambitions. The creators of ChatGPT had been openly negotiating with Apple, hoping to become the default "brain" of the Apple ecosystem. However, the door to the world's most valuable device ecosystem has been closed to Sam Altman (OpenAI's CEO).

 

Market experts point out that this is a classic example of "co-opetition," or cooperation between rivals. Apple, struggling with its own delays in AI implementation (analysts are reminding the company of unfulfilled promises from the summer of 2024), needed a ready-made, proven, and scalable solution. Google, in turn, needed a distribution channel. Thanks to this agreement, Gemini technology will reach billions of users worldwide. This move could solidify Google's position as a leader in consumer AI.”