Kai nuolankumas tampa rinkodaros įrankiu: nuo pasipriešinimo iki rinkos lyderystės: Estas Arvo Pärtas, daugiausiai pasaulyje grojamas, gyvas kompozitorius, švenčia devyniasdešimtmetį

„Kas yra Arvo Pärtas? Muzikos mistikas? Atsiskyrėlis vienišius? Išblėsusio „Naujojo paprastumo“ pradininkas? Neotonališkas minimalistas? Religinis išpažintinės muzikos kompozitorius? Tikriausiai po truputį visų šių. Ilgą laiką jis buvo autsaideris, nepriklausantis jokiai kategorijai, ir, priklausomai nuo požiūrio, jam buvo priskirtas arba niekieno, arba slapto uosto vaidmuo. Vokietijoje dešimtmečius jį smerkė Darmštato nuomonės kartelis ir jo įpėdiniai, o anglosaksų kultūros sferoje, kur žmonės pragmatiškiau mąsto apie estetiką, jo kompaktinės plokštelės buvo parduodamos puikiai. Sovietų Estijoje jis buvo daugiausia laikomas atokiau nuo muzikinio gyvenimo kaip labai įtartinas individualistas, o informuotuose sluoksniuose buvo laikomas opozicijos fantomu.

 

1980 m. Pärtas su šeima persikėlė į Vakarus, ir dabar prasidėjo jo lėta transformacija iš autsaiderio į sėkmingą kompozitorių. Tai gali stebinti, atsižvelgiant į jo intravertišką, religingai pagrįstą muziką, kurios tonas – nuolankus. Tačiau būtent tai ir buvo jo sėkmės paslaptis: švelni, iš vidaus kylanti įtikinėjimo galia, kuri kulminuoja neabejotinu asmeniniu stiliumi. Nuo to laiko dvasia pasikeitė. Postmodernizmo įvairovėje Pärto muzika dabar randa savo neginčijamą vietą.

 

Estijoje, kur jis grįžo 2008 m., jis susikūrė sau nemažą gyvenimą. Šiandien jis gali skinti savo daugiau nei šešiasdešimties metų kompozitoriaus darbo vaisius. Viešumo vengiantis Pärtas, kuris visada pasirodo su vienuolišku kuklumu, tapo dažniausiai pasaulyje atliekamu šiuolaikinės muzikos kompozitoriumi, lygiaverčiu kino kompozitoriui Johnui Williamsui.

 

Savo tėvynėje Estijoje jis švenčiamas kaip muzikos princas; jo muzika turi nacionalinio lobio, subsidijuojamo kultūros turto, skirto skleisti Estijos, kaip kultūros tautos, šlovę platesniame pasaulyje, statusą. Taigi dvasinis asketas tampa atstovu, labai efektyviu savęs reklamuotoju. Laulasmaoje, Į pietus nuo sostinės Talino, šviesiuose pušynuose, stovi Arvo Perto centras su moderniausia įranga, įskaitant archyvą, tyrimų centrą, koncertų salę ir privačią rezidenciją. Tai nacionalinės reikšmės kultūros centras.

 

Pärtas, kuris būdamas penkerių metų pirmą kartą patyrė Vermachto invaziją, namuose išmoko groti pianinu, mokykloje – obojumi ir būgnais, o vėliau grojo būgnais sovietiniame kariniame orkestre. Talino konservatorijoje jo kompozicijos mokytojas Heino Elleris supažindino jį su Palestrina, ikirevoliuciniais rusų kompozitoriais, ir dvylikos tonų technika – pastarajame buvo naudojami kontrabandiniai Ernsto Kreneko ir Herberto Eimerto vadovėliai.

 

Pirmieji bandymai kurti dvylikos tonų techniką apie 1960 m. ir su kūriniu „Perpetuum mobile“, kurio premjera įvyko 1963 m. „Varšuvos rudens“ festivalyje ir kuris buvo skirtas Luigi Nono, jis sukėlė partijos įtarimą. Jis visiškai prarado partijos palankumą 1968 m. su kantata „Credo“. Nors publika ją gyrė, jo premjera Taline, diriguojant Neeme Järvi, krikščioniškas išpažinimas ir brutalūs išpuoliai pelnė Pärtui iškvietimą į apklausą.

 

Tai taip pat žymėjo jo pirmojo meninio etapo pabaigą. Per ilgus apmąstymų ir eksperimentų metus susiformavo jo „Tintinnabuli stilius“, kilęs iš lotyniško žodžio, reiškiančio mažus varpelius. Jis tapo jo vizitine kortele. Pagrindiniai jo elementai yra gama ir triada, kurios integruotos į „labai formalizuotą kompozicinę sistemą“ (Pärtas). Tai dažnai suteikia kūriniams šiek tiek ritualinį pobūdį, kviečiantį medituoti, ypač visur esančio subtiliai mirgančio religinio fono kontekste. Tarp pirmųjų, kurie atpažino šių garsų ir jų idėjų patrauklumą, buvo smuikininkas Gidonas Kremeris ir kompaktinių diskų prodiuseris Manfredas Eicheris. 1984 m. ECM išleistas albumas „Tabula Rasa“, kuriame kartu su Kremeriu taip pat bendradarbiavo Keithas Jarrettas, yra ilgai parduodamas albumas, turintis kultinį statusą.

 

Ortodoksų tikėjimą išpažįstantis Pärtas per daugelį metų tapo religiniu muzikos ambasadoriumi ir buvo apipiltas daugybe apdovanojimų. ir garbės vardų, ypač iš religinių institucijų. Jo kūriniai buvo atlikti Vatikane, kur jis gavo Josepho Ratzingerio premiją, arba, kaip religijų susitaikymo ženklas, religinių garbingų asmenų akivaizdoje Stambule. Roberto Wilsono 2015 m. Taline pastatytas muzikinis teatro spektaklis apie žmogaus nuopuolį „Adomo pasijos“ atlikimas buvo puikus dviejų lėtėjimo meistrų bendradarbiavimas, pasižymintis šviesaus grožio garsais ir vaizdais („Frankfurter Allgemeine Zeitung“, 2015 m. gegužės 18 d.).

 

Šiuo metu Partas vėl yra tarptautinių koncertų kalendorių viršūnėje. Jo tėvynėje vyksta Parto festivalis. Jis groja, o dirigentas Paavo Järvi ką tik išleido kompaktinį albumą su Estijos festivalio orkestru („Alpha Records“), kuriame skamba Tai ne tik nesenstantys hitai, tokie kaip „Credo“ ir „Fratres“, bet ir naujausia jo kompozicija – tiesiog vaikiška „Estonian Lullaby“. Didelė garbė kompozitoriui, kuriam sukanka devyniasdešimt.” [1]

 

1.  Wenn Demut zum Werbeträger wird: Aus dem Widerstand zur Marktführerschaft: Arvo Pärt, der am meisten gespielte lebende Komponist der Welt, wird neunzig Jahre alt. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 11 Sep 2025: 9.  MAX NYFFELER

When Humility Becomes a Marketing Tool: From Resistance to Market Leadership: Estonian Arvo Pärt, the World's Most Performed Living Composer, Turns Ninety

 

 

“Who is Arvo Pärt? A musical mystic? A reclusive loner? A pioneer of the faded "New Simplicity"? A neotonal minimalist? A religious composer of confessional music? Probably a little of all of these. For a long time, he was an outsider who didn't fit into any category, and depending on one's perspective, he was assigned the role of either a nobody or a secret tip. In Germany, for decades he was under the condemnation of the Darmstadt opinion cartel and its successors, while in the Anglo-Saxon cultural sphere, where people think more pragmatically about aesthetics, his CDs sold splendidly. In Soviet Estonia, he was largely kept away from musical life as a highly suspicious individualist, while in informed circles he was considered an oppositional phantom.

 

In 1980, Pärt and his family moved to the West, and now his slow transformation from outsider to successful composer began. This may be surprising given his introverted, religiously grounded music, whose tone is one of humility. But that was precisely the secret of his success: the gentle, inwardly derived power of persuasion that culminates in an unmistakable personal style. The zeitgeist has since changed. In the diversity of postmodernism, Pärt's music now finds its undisputed place.

 

In Estonia, where he returned in 2008, he has built a considerable life for himself. Today, he can reap the rewards of his over sixty years of work as a composer. The publicity-shy Pärt, who always appears with monastic modesty, has become the world's most performed composer in the field of contemporary music, on par with film composer John Williams.

 

In his homeland of Estonia, he is celebrated as a musical prince; his music has the status of a national treasure, a subsidized cultural asset intended to carry the fame of Estonia as a cultural nation out into the wider world. The spiritual ascetic thus becomes a representative, a highly effective self-promoter. In Laulasmaa, in the light pine forests south of the capital Tallinn, stands the Arvo Pärt Centre, equipped with state-of-the-art facilities, including an archive, research center, concert hall, and private residence. A cultural hotspot to which national significance is attached.

 

Pärt, who as a five-year-old experienced first the invasion of the Wehrmacht, learned to play the piano at home, the oboe and drums at school, and later played the drums in the Soviet military orchestra. At the Tallinn Conservatory, his composition teacher Heino Eller introduced him to Palestrina, the pre-revolutionary Russian composers, and twelve-tone technique – the latter using smuggled textbooks by Ernst Krenek and Herbert Eimert.

 

With his first attempts at twelve-tone composition around 1960 and with "Perpetuum mobile," a piece premiered at the "Warsaw Autumn" festival in 1963 and dedicated to Luigi Nono, he aroused the suspicion of the Party. He fell completely out of favor in 1968 with the cantata "Credo." While it was celebrated by the audience at its premiere in Tallinn under Neeme Järvi, its Christian confession and bruitist attacks earned Pärt a summons for questioning.

 

This also marked the end of his first artistic phase. During long years of reflection and experimentation, his "Tintinnabuli style" emerged, derived from the Latin word for little bells. It has become his trademark. Its basic elements are the scale and the triad, which are integrated into a "highly formalized compositional system" (Pärt). This often gives the works a slightly ritualistic character, inviting meditative listening, especially in the context of the ubiquitous a subtly shimmering religious background. Among the first to recognize the appeal of these sounds and the ideas behind them were the violinist Gidon Kremer and the CD producer Manfred Eicher. The album "Tabula Rasa," released by ECM in 1984, on which Keith Jarrett also collaborated alongside Kremer, is a long-selling album with cult status.

 

Pärt, who professes the Orthodox faith, has over the years become a religious ambassador of music and has been showered with countless awards and honorary titles, not least from religious institutions. His works have been performed in the Vatican, where he received the Joseph Ratzinger Prize, or, as a sign of reconciliation between religions, before religious dignitaries in Istanbul. The performance of "Adam's Passion," the musical theater piece about the fall of man staged by Robert Wilson in Tallinn in 2015, was a brilliant collaborative work by two masters of deceleration, with sounds and images of luminous beauty (Frankfurter Allgemeine Zeitung, May 18, 2015).

 

Currently, Pärt is once again at the top of international concert calendars. In his homeland, there is a Pärt Festival. He plays, and conductor Paavo Järvi has just released a CD album with the Estonian Festival Orchestra (Alpha Records), which features not only timeless hits like "Credo" and "Fratres" but also his most recent composition, the simply childlike "Estonian Lullaby." A great honor for the composer, who turns ninety.” [1]

 

1.  Wenn Demut zum Werbeträger wird: Aus dem Widerstand zur Marktführerschaft: Arvo Pärt, der am meisten gespielte lebende Komponist der Welt, wird neunzig Jahre alt. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 11 Sep 2025: 9.  MAX NYFFELER

Xi Jinpingas nežymiai perspėjo tautas nepalaikyti JAV

 

„Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono aukščiausiojo lygio susitikime Kinijos lyderis paragino šalis „priešintis vienašališkoms patyčioms“ – raginimas, kuris, regis, prieštaravo pastarojo meto jo šalies veiksmams.

 

Kinijos lyderis Xi Jinpingas, faktinis geopolitinis sunkiasvoris Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono ekonomikos viršūnių susitikime, penktadienį ragino šalis prekiauti ir investuoti, tačiau taip pat netiesiogiai perspėjo jas neprisijungti prie Jungtinių Valstijų, siekiant sumažinti pasaulio priklausomybę nuo Kinijos tiekimo grandinių.

 

Prezidento Trumpo išvykimas iš Pietų Korėjos dieną anksčiau reiškė, kad Xi Jinpingas buvo vienintelis supervalstybės lyderis Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono ekonomikos bendradarbiavimo viršūnių susitikime Kjongdžu mieste. Susitikimo pradžioje Xi Jinpingas šypsojosi ir spaudė rankas pasaulio lyderiams bei ekonomikos ir finansų ministrams, kurie atėjo jį pasveikinti.

 

Xi Jinpingas pasinaudojo proga būti dėmesio centre ir pristatė Kiniją, antrą pagal dydį pasaulio ekonomiką ir gamybos galybę, salėje, kurioje dalyvavo Japonijos, Kanados, Australijos ir Pietų Korėjos lyderiai. (Tačiau ne visi salėje esantys žmonės buvo lengvai bendraujantys.) parduoti.)

 

Jis susitiko su ministru pirmininku Marku Carney, kurį neseniai atstūmė prezidentas Trumpas, ir pakvietė jį apsilankyti Kinijoje. Jis netgi turėjo, regis, atvirą susitikimą su naujuoju Japonijos lyderiu Sanae Takaichi, atviru Kinijos kritiku, kuris, regis, parodė Xi Jinpingo veiklos ribotumą.

 

Anksčiau, kalboje viršūnių susitikimo atidaryme, Xi Jinpingas paragino stiprinti pramonės tiekimo grandines, slapta kritikuodamas Vakarų bandymus atitraukti gamyklas nuo priklausomybės nuo Kinijos. Jis teigė, kad Kinija „laikysis principo „susikibti rankomis“, o ne „paleisti“, ir „pratęsti grandines“, o ne „nutraukti grandines“.

 

Atskirame kalboje verslo lyderiams, kurią garsiai perskaitė Kinijos atstovas, Xi Jinpingas taip pat netiesiogiai užsipuolė Jungtines Valstijas, sakydamas, kad APEC ekonomikos turėtų „priešintis protekcionizmui, priešintis vienašališkam patyčioms ir neleisti pasauliui grįžti prie džiunglių įstatymų“.

 

Tačiau šį solidarumo prašymą šiek tiek sumenkino pastarieji Kinijos veiksmai.

 

Anksčiau šį mėnesį Kinija pasiūlė įvesti platų naujų retųjų žemių mineralų eksporto apribojimų sąrašą, kuris būtų suteikęs Pekinui nepaprastą galią kitų šalių atžvilgiu. Kinija dominuoja apie 90 procentų pasaulinių mineralų tiekimo, kurie yra gyvybiškai svarbūs praktiškai visų šiuolaikinių technologijų, tokių kaip puslaidininkiai, baterijos ir reaktyviniai lėktuvai, gamybai.

 

Kinija įvedė šias retųjų žemių mineralų kontrolės priemones reaguodama į JAV prekybos priemones, tačiau šie žingsniai sukėlė nerimą kitose šalyse.

 

Ponas Xi Jinpingas atvyko į regioninį aukščiausiojo lygio susitikimą su savotiška diplomatine aukštuma, kitą dieną po derybų su ponu Trumpu, kurios baigėsi paliaubomis, ir, svarbiausia, Kinija sutiko sustabdyti naująją retųjų žemių metalų eksporto kontrolę. Ponas Trumpas po derybų išėjo beveik entuziastingai girdamas poną Xi Jinpingą, veiksmingai sustiprindamas pono Xi Jinpingo argumentą, kad jis yra tvirta ranka, siekianti stabilumo.

 

Tačiau penktadienį ponas Xi Jinpingas galbūt sutiko atviriau kritišką pašnekovą – naująjį Japonijos premjerą. Ponia Takaichi žurnalistams sakė, kad ji iškėlė Japonijos susirūpinimą dėl retųjų žemių elementų eksporto kontrolės; teritorinių ginčų Rytų Kinijos jūroje; ir Japonijos piliečių sulaikymo Kinijoje dėl šnipinėjimo kaltinimų.

 

Ji teigė išreiškusi „rimtą susirūpinimą“ dėl Kinijos vykdomos Pietų Kinijos jūros militarizacijos ir žmogaus teisių pažeidimų Honkonge ir Sindziango regione.

 

„Tiesa, kad yra neišspręstų klausimų ir nuomonių skirtumų“, – sakė ponia Takaichi, – „tačiau būtent todėl svarbu, kad kalbėtume tiesiai ir atvirai“.

 

Dylanas Lohas, viešosios politikos ir pasaulinių reikalų docentas Nanyang technologijos universitete Singapūre, teigė, kad Kinijos retųjų žemių elementų kontrolė yra „geopolitinio sverto panaudojimas JAV ir Kinijos ekonominio konflikto kontekste, kuris neliko nepastebėtas“.

 

Song Guoyou, JAV ir Kinijos ekonominių santykių ekspertas iš Fudano universiteto Šanchajuje, gynė Kinijos retųjų žemių elementų eksporto režimą, vadindamas jį būtinu atsaku į JAV tarifus Kinijai ir apribojimus Amerikos technologijoms.

 

„Šie veiksmai destabilizavo regioninius prekybos ir gamybos srautus“, – sakė p. Songas. „Būtent todėl Kinija ragina dėti bendras pastangas, kad būtų išlaikytas šių grandinių stabilumas ir sklandus veikimas.“

 

P. Songas tęsė, kad p. Xi Jinpingo pastabos apie tiekimo grandines buvo būdas paraginti vyriausybes nesekti Amerikos pėdomis taikant tarifus, nustatant eksporto apribojimus ir pernelyg apeliuojant į nacionalinį ekonominį saugumą.

 

„Ar retųjų žemių elementų tiekimo grandinės stabilumas anksčiau kėlė nerimą daugumai regiono narių?“ – paklausė p. Songas. „Akivaizdu, kad ne. Taigi, kada tai tapo problema? Ji iškilo po to, kai Jungtinės Valstijos nuolat vykdė prekybos slopinimą ir eksporto kontrolę Kinijai.“

 

P. Xi Jinpingo susitikimas su p. Trumpu ketvirtadienį Busane, mieste, esančiame maždaug 50 mylių į pietus nuo Kjongdžu, lėmė kai kuriuos pozityvius žingsnius, kaip JAV tarifų Kinijos prekėms sumažinimas,  uosto mokesčių Kinijos laivams sustabdymas ir JAV eksporto kontrolės atidėjimas, kurie būtų sutrukdę daugiau Kinijos įmonių įsigyti amerikietiškų technologijų.

 

Mainais už tai Kinija sutiko atnaujinti amerikietiškų sojų pupelių pirkimą ir sustabdyti naują retųjų žemių metalų eksporto kontrolę. Jungtinės Valstijos teigė, kad Kinija taip pat sutiko imtis daugiau veiksmų, kad apribotų fentanilio gamyboje naudojamų pirmtakų cheminių medžiagų srautą.

 

Singapūre dirbantis ekspertas ponas Loh pažymėjo, kad ponas Xi Jinpingas pasinaudojo forumu „praktiniam bendradarbiavimui“ regione skatinti, įskaitant ir Kiniją.

 

Ponas Xi Jinpingas atkreipė dėmesį į Kinijos pasaulinį infrastruktūros projektą „Juosta ir kelias“ ir du prekybos susitarimus – Regioninę išsamią ekonominę partnerystę ir Išsamią ir pažangią Ramiojo vandenyno partnerystės sutartį. Tokie susitarimai padėtų Kinijai atremti JAV pastangas išstumti Kinijos įmones iš prekybos.

 

Daugelis regiono šalių atsiduria tarp Vašingtono ir Pekino reikalavimų. Analitikų teigimu, jų geriausia išeitis dažnai yra pagerinti ryšius su abiem šalimis, tikintis gauti daugiau naudos.

 

Vos per pastarąją savaitę ponas Trumpas pasirašė prekybos susitarimus su Tailandu, Kambodža, Vietnamu ir Malaizija, o Kinija sustiprino savo prekybos paktą su Pietryčių Azijos 11 šalių grupe.

 

„Tai Pietryčių Azijos šalių reikalas daryti tai, ką jos visada daro: sudaryti visas reikalingas sąlygas, kad būtų užtikrinti tvirti santykiai su Jungtinėmis Valstijomis ir Kinija“, – sakė Stephenas Olsonas, buvęs JAV prekybos derybininkas, dabar dirbantis vyresniuoju moksliniu bendradarbiu ISEAS-Yusof Ishak institute Singapūre.“ [1]

 

Kinijos DI pagrindu vykdoma Pasaulinių Pietų industrializacija yra pono Xi Jinpingo supervalstybė. Vakarų deindustrializacijai neįmanoma su tuo konkuruoti.

 

Tai plačiai aptarinėjama geopolitinė perspektyva, teigianti, kad Kinija aktyviai naudojasi DI skatinama industrializacija Pasauliniuose Pietuose, kad įgytų strateginį pranašumą prieš Vakarus ir pozicionuotų save kaip alternatyvią technologijų partnerę. Ši strategija pasitelkia ekonomiškai efektyvias technologijas ir infrastruktūros plėtrą, kuri, kai kurių analitikų teigimu, gali kelti didelį iššūkį Vakarų šalims.

 

Pagrindiniai Kinijos strategijos aspektai

 

DI sprendimų eksportas: Kinijos įsitraukimas į Pasaulinius Pietus pirmiausia apima DI programų ir infrastruktūros, tokios kaip išmaniųjų miestų technologijos, DI pagrįsta stebėjimo sistema ir viešųjų paslaugų automatizavimas, diegimą, dažnai per „Skaitmeninio šilko kelio“ iniciatyvą.

 

Sąnaudų efektyvumas: Kinijos įmonės siūlo paruoštus naudoti, įperkamus DI sprendimus, optimizuotus regionams su mažiau išvystyta skaitmenine infrastruktūra, todėl jie yra patrauklūs besivystančioms ekonomikoms, siekiančioms „peršokti“ tradicines vystymosi kliūtis.

 

Diplomatinė ir normas nustatanti įtaka: Suteikdama technologijas, kurioms taikomos mažiau politinių sąlygų nei Vakarams, Kinija siekia pozicionuoti save kaip svarbią ilgalaikę partnerę ir įgyti įtaka formuojant pasaulines dirbtinio intelekto valdymo normas ir standartus tokiuose tarptautiniuose forumuose kaip BRICS ir JT.

 

Integracija su pramonės politika: Kinijos vidaus planas „DI Plus“ siekia integruoti dirbtinį intelektą į 90 % savo ekonomikos, ypač gamybos srityje, pasitelkiant didelę pramonės bazę ir duomenų išteklius, siekiant sukurti dirbtinio intelekto galiūnę, kuri galėtų atsispirti tradiciniam gamybos perkėlimui į pigesnių sąnaudų šalis.

 

Vakarų konkurencija ir iššūkiai

 

Vakarų atsakas: JAV ir jos sąjungininkės stengiasi neutralizuoti Kinijos įtaką savo dirbtinio intelekto iniciatyvomis ir pažangių dirbtinio intelekto lustų bei gamybos įrangos eksporto kontrole, kurią blokuoja tai, kad Kinija atsakydama nustojo tiekti didelę dalį retųjų žemių medžiagų. Tačiau Vakarų požiūris, labiau pagrįstas privačiu verslu ir dažnai turintis sudėtingesnę reguliavimo aplinką, gali būti lėtesnis diegiamas Vakaruose ir besivystančiose šalyse.

 

1. Xi Delivers Veiled Warning to Nations Not to Take the U.S.’s Side. Pierson, David; Berry, Wang.  New York Times (Online) New York Times Company. Oct 31, 2025.

Xi Delivers Veiled Warning to Nations Not to Take the U.S.’s Side

“At an Asia-Pacific summit, the Chinese leader urged countries to “resist unilateral bullying,” an appeal that seemed at odds with his country’s recent actions.

 

China’s leader Xi Jinping, the de facto geopolitical heavyweight at an Asia-Pacific economic summit, on Friday courted countries for trade and investment, but also implicitly warned them not to join the United States in reducing the world’s reliance on Chinese supply chains.

 

President Trump’s departure from South Korea a day earlier meant that Mr. Xi was the sole superpower leader at the Asia-Pacific Economic Cooperation summit in the city of Gyeongju. At the opening of the meeting, Mr. Xi could be seen smiling and shaking hands with world leaders and economic and finance ministers who came up to greet him.

 

Mr. Xi seized his time in the spotlight to pitch China, the world’s second-largest economy and a manufacturing powerhouse, to a room that included the leaders of Japan, Canada, Australia and the host, South Korea. (But not everyone in the room was an easy sell.)

 

He met with Prime Minister Mark Carney, recently spurned by President Trump, and invited him to visit China. He even had what sounded like a candid meeting with Japan’s new leader, Sanae Takaichi, an outspoken critic of China, who appeared to show the limits of Mr. Xi’s outreach.

 

Earlier, in a speech at the opening of the summit, Mr. Xi called for the strengthening of industrial supply chains, making a veiled criticism of attempts by the West to shift factories away from a dependence on China. He said that China would “adhere to the principle of ‘joining hands’ rather than ‘letting go,’ and ‘extending chains’ rather than ‘breaking chains.’”

 

In a separate speech to business leaders that was read out by a Chinese representative, Mr. Xi also took an indirect swipe at the United States, saying that APEC economies should “oppose protectionism, resist unilateral bullying, and prevent the world from returning to the law of the jungle.”

 

That appeal for solidarity, however, was somewhat undercut by China’s recent actions.

 

Earlier this month, China proposed sweeping new export controls on rare earth minerals that would have given Beijing extraordinary power over other nations. China dominates about 90 percent of the world’s supply of the minerals, which are vital for the production of virtually all modern technologies like semiconductors, batteries and jets.

 

China had introduced those rare earth controls in response to U.S. trade measures, but the moves drew alarm in other countries.

 

Mr. Xi was arriving at the regional summit on something of a diplomatic high, a day after talks with Mr. Trump that resulted in a truce, and, importantly, China had agreed to put on hold the new export controls on rare earths. Mr. Trump left the talks almost effusive with praise for Mr. Xi, effectively bolstering Mr. Xi’s argument that he is a steady hand seeking stability.

 

On Friday, though, Mr. Xi may have met a more openly critical interlocutor in Japan’s new prime minister. Ms. Takaichi told reporters that she raised Japan’s concerns about the export controls on rare earths; territorial disputes in the East China Sea; and the detention of Japanese nationals in China on espionage charges.

 

She said she had expressed “serious concerns” about China’s militarization of the South China Sea and about human rights abuses in Hong Kong and the Xinjiang region.

 

“It is true that there are outstanding issues and differences of opinion,” Ms. Takaichi said, “but that is why it is important that we speak directly and frankly.”

 

Dylan Loh, an associate professor of public policy and global affairs at Nanyang Technological University in Singapore, said that China’s rare earth controls were “an exercise of geopolitical leverage in the context of the U.S.-China economic conflict which will have not gone unnoticed.”

 

Song Guoyou, an expert on U.S.-China economic relations at Fudan University in Shanghai, defended China’s rare earths export regime as a necessary response to U.S. tariffs on China and restrictions on American technology.

 

“These actions have destabilized the regional flow of trade and production,” Mr. Song said. “This is precisely why China is calling for joint efforts to maintain the stability and smooth operation of these chains.”

 

Mr. Xi’s remarks on supply chains, Mr. Song continued, were a way to urge governments not to follow in America’s footsteps in using tariffs, imposing export restrictions and making excessive appeals for national economic security.

 

“Was the stability of the rare earth supply chain a concern for most regional members before?” Mr. Song said. “Clearly not. So when did it become an issue? It arose after the United States continuously imposed trade suppression and export controls on China.”

 

Mr. Xi’s meeting with Mr. Trump on Thursday in Busan, a city roughly 50 miles south of Gyeongju, resulted in a reduction in some U.S. tariffs on Chinese goods, a suspension of port fees on Chinese ships and the delay of U.S. export controls that would have prevented more Chinese companies from acquiring American technology.

 

In return, China agreed to restart purchases of American soybeans and pause its new export controls on rare earths. The United States said China also agreed to do more to curb the flow of precursor chemicals used in making fentanyl.

 

Mr. Loh, the expert in Singapore, noted that Mr. Xi used the forum to promote “practical cooperation” in the region that would have included China.

 

Mr. Xi pointed to the Belt and Road, a Chinese global infrastructure project, and two trade agreements, the Regional Comprehensive Economic Partnership and the Comprehensive and Progressive Agreement for Trans-Pacific Partnership. Such pacts would help China counter U.S. efforts to cut Chinese companies out of trade.

 

Many regional countries find themselves caught between the demands of Washington and Beijing. Their best bet is often to improve ties with both sides in the hopes of extracting more benefits, analysts said.

 

In just the last week, Mr. Trump signed trade deals with Thailand, Cambodia, Vietnam and Malaysia, while China enhanced its trade pact with a Southeast Asian group of 11 countries.

 

“It’s a question of Southeast Asian countries doing what they always do: Make whatever accommodations are needed to ensure robust relations with both the United States and China,” said Stephen Olson, a former U.S. trade negotiator who is now a senior fellow at the ISEAS-Yusof Ishak Institute in Singapore.” [1]

 

Global South industrialization on basis of AI by China is Mr. Xi’s superpower. Deindustrializing West has impossible task to compete with this.

 

This is a widely discussed geopolitical perspective, which holds that China is actively using AI-driven industrialization in the Global South to gain a strategic advantage over the West, positioning itself as an alternative technology partner. This strategy leverages cost-effective technology and infrastructure development, which some analysts suggest may pose a significant challenge to Western nations.

 

Key Aspects of China's Strategy

 

    Export of AI Solutions: China's engagement in the Global South primarily involves the deployment of AI applications and infrastructure, such as smart city technology, AI-powered surveillance, and automation for public services, often through the Digital Silk Road initiative.

    Cost-Effectiveness: Chinese companies offer turn-key, affordable AI solutions optimized for regions with less developed digital infrastructure, making them attractive to developing economies seeking to "leapfrog" traditional development barriers.

    Diplomatic and Norm-Setting Influence: By providing technology with fewer political conditions than the West, China aims to position itself as a crucial long-term partner and gain influence in shaping global AI governance norms and standards within international forums like the BRICS and the UN.

    Integration with Industrial Policy: China's domestic "AI Plus" plan aims to integrate AI into 90% of its economy, particularly in manufacturing, leveraging its extensive industrial base and data resources to create an AI powerhouse that can potentially resist the traditional relocation of manufacturing to lower-cost countries.

 

Western Competition and Challenges

 

    Western Response: The U.S. and its allies are working to counter China's influence through their own AI initiatives and export controls on advanced AI chips and manufacturing equipment, that is blocked by China stopping to supply a significant part of rare earth materials as a response. However, the Western approach, relying more on private enterprise and often having more complex regulatory environments, can be slower to deploy in the West and in developing countries.

   

   

 

1. Xi Delivers Veiled Warning to Nations Not to Take the U.S.’s Side. Pierson, David; Berry, Wang.  New York Times (Online) New York Times Company. Oct 31, 2025.

„Meta“ dar turi daug ką įrodyti dirbtinio intelekto lenktynėse --- „Facebook“ patronuojančios bendrovės verslo modelis kelia daugiau klausimų apie galimą atsipirkimą nei tokie konkurentai kaip „Google“ ir „Microsoft“.

„Būdamas „Facebook“ ir „Instagram“ savininku, „Meta Platforms“ įgijo tam tikrų aiškių pranašumų dirbtinio intelekto lenktynėse. Tačiau tam tikru momentu išryškėja ir neigiami aspektai.

 

Trečiadienį paskelbti bendrovės trečiojo ketvirčio rezultatai parodė abu šiuos dalykus. Ketvirčio pajamos, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 26 % ir pirmą kartą viršijo 50 mlrd. USD, o veiklos pajamos, siekiančios 20,5 mlrd. USD, beveik 6 % viršijo Volstrito tikslą. Reklamos pajamos išaugo 26 %, o tai rodo pagreitį, palyginti su 21 % augimu, apie kurį bendrovė pranešė prieš tris mėnesius už laikotarpį, pasibaigusį birželį.

 

„Meta“ problema yra ta, kad jos išlaidos auga dar sparčiau. Bendros kapitalo išlaidos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, daugiau nei padvigubėjo ir pasiekė 19,4 mlrd. USD, o bendrovė pasinaudojo proga pranešti apie dar didesnes išlaidas. Dabar ji tikisi, kad bendros kapitalinės išlaidos šiais metais pasieks net 72 mlrd. USD, o prognozuoja reikšmingą kapitalo išlaidų ir veiklos sąnaudų augimą 2026 m. „Meta“ akcijų kaina ketvirtadienio prekybos metu nukrito 11 %.

 

„Microsoft“ ir „Google“ patronuojanti bendrovė „Alphabet“ trečiadienį, remdamosi savo ketvirčio ataskaitomis, taip pat prognozavo dirbtinio intelekto investicijų šuolį ateinančiais metais. Tačiau šios bendrovės vykdo dideles debesų kompiuterijos operacijas, kurios jau pritraukia didelę dirbtinio intelekto verslo apkrovą.

 

Tai leidžia šiek tiek lengviau suprasti jų didelių investicijų grąžą – bent jau lyginant su socialiniu tinklu, kuris vis dar didžiąją dalį savo pajamų gauna iš reklamos.

 

Keletas analitikų trečiadienį vykusio pajamų skelbimo metu klausinėjo „Meta“ vadovų, kaip padidintos investicijos iš tikrųjų atsipirks. Po skambučio paskelbtoje ataskaitoje Natas Schindleris iš „Scotiabank“ teigė, kad bendrovei „reikės pamatyti daugybę naujų pajamų srautų, kad būtų galima pagrįsti savo kapitalo išlaidų didinimą“.

 

Tačiau tokių pajamų srautų trūkumas gali nepriversti „Meta“ greitai stabdyti išlaidų. Markas Zuckerbergas, bendrovės įkūrėjas ir generalinis direktorius, trečiadienį teigė, kad agresyvi bendrovės investavimo strategija yra plano, kuriuo siekiama aplenkti galingesnių dirbtinio intelekto formų atsiradimą, dalis. jis apibūdina kaip „superintelektą“.

 

Niekas nežino, kada tai įvyks, todėl Zuckerbergas teigia, kad „Meta“ investicijos vis dar gali būti naudingos pagrindinei veiklai, „kuri ir toliau gali pelningai naudoti daug daugiau skaičiavimo pajėgumų, nei mes iki šiol galėjome panaudoti“.

 

Jis pridūrė, kad bendrovės dirbtinio intelekto valdomos rekomendacijų sistemos trečiąjį ketvirtį 5 % padidino „Facebook“ praleidžiamą laiką.

 

„Meta“ lėšų tikrai netrūksta. Reklama didžiulėje socialinės žiniasklaidos platformoje, aptarnaujančioje daugiau nei 3,5 milijardo vartotojų kasdien, yra ypač pelningas verslas; „Meta“ yra viena iš penkių bendrovių S&P 500 sąraše, kurios kasmet iš savo veiklos gauna daugiau nei 100 milijardų dolerių grynųjų pinigų, rodo „S&P Global Market Intelligence“ duomenys.

 

Vis dėlto jos investicijos pasiekia stulbinantį lygį. Šiais metais 72 milijardų dolerių kapitalo išlaidos sudarys 37 % numatomų bendrovės pajamų. Tai didžiausios santykinės išlaidos tarp jos didžiųjų technologijų bendrovių ir net neatsižvelgiama į devynženklius pasiūlymus, kuriuos Zuckerbergas siūlo aukščiausio lygio dirbtinio intelekto įmonėms. tyrėjai. „Meta“ trečiadienį pareiškė, kad bendros išlaidos kitais metais augs „žymiai sparčiau procentais“, palyginti su 23 % šuoliu, kurio tikimasi šiais metais.

 

Investuotojai „Meta“ laikė dirbtinio intelekto nugalėtoja dėl didelių investicijų, taip pat dėl ​​agresyvaus „Zuckerberg“ išlaidų mažinimo kitur. Nuo „ChatGPT“ paleidimo prieš trejus metus akcijų kaina šoktelėjo beveik 500 %, gerokai pranokdama didesnius technologijų konkurentus, išskyrus „Nvidia“.

 

Tačiau naujausi rezultatai – ir reakcija į akcijų kainą ketvirtadienį – rodo, kad investuotojų „Facebook“ patronuojančiai bendrovei išrašytas tuščias čekis vis dėlto gali turėti galiojimo datą.“ [1]

 

1. Meta Still Has a Lot to Prove in AI Race --- The Facebook parent's business model sparks more questions about eventual payoff than rivals such as Google and Microsoft. Gallagher, Dan.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 31 Oct 2025: B10.

Meta Still Has a Lot to Prove in AI Race --- The Facebook parent's business model sparks more questions about eventual payoff than rivals such as Google and Microsoft

“Being the owner of Facebook and Instagram has given Meta Platforms some distinct advantages in the artificial-intelligence race. But at some point, the downside becomes apparent as well.

 

The company's third-quarter results on Wednesday showed both. Quarterly revenue jumped 26% year over year to exceed $50 billion for the first time, while operating income of $20.5 billion came in nearly 6% ahead of Wall Street's target. Advertising revenue climbed 26%, representing an acceleration from the 21% growth the company reported three months ago for the period ended in June.

 

Meta's problem is that its spending is growing at an even more rapid pace. Total capital expenditures more than doubled from the same period last year to hit $19.4 billion, and the company took the occasion to signal even greater outlays ahead. It now expects total capex to hit as much as $72 billion this year while projecting significant growth in capital spending and operating expenses for 2026. Meta's share price fell 11% in Thursday's trading.

 

Microsoft and Google's parent, Alphabet, used their own quarterly reports Wednesday to likewise project a jump in AI investments in the coming year. But those companies run large cloud-computing operations that already draw significant business powering AI workloads.

 

That makes the return on their large investments a bit easier to understand -- at least relative to a social network that still generates the bulk of its revenue from advertising.

 

Several analysts quizzed Meta's executives during its earnings call Wednesday about how the stepped-up investments will actually pay off. In a report following the call, Nat Schindler of Scotiabank said the company "will need to see a bevy of new revenue streams to validate their capex ramp."

 

But the lack of such revenue streams might not force Meta to tap the spending brakes anytime soon. Mark Zuckerberg, co-founder and chief executive, said Wednesday that the company's aggressive investment strategy is part of a plan to get ahead of the emergence of more-powerful forms of AI he describes as "superintelligence."

 

No one knows when that will be, so Zuckerberg says Meta's investment can still benefit the core business, "which continues to be able to profitably use much more compute than we've been able to throw at it."

 

He added that the company's AI-powered recommendation systems boosted time spent on Facebook by 5% in the third quarter.

 

Meta isn't exactly running low on funds. Advertising over a massive social-media platform serving more than 3.5 billion daily users is a particularly lucrative business; Meta is one of only five companies in the S&P 500 to generate more than $100 billion in cash annually from its operations, according to data from S&P Global Market Intelligence.

 

Still, its investments are reaching an eye-popping level. Capital spending of $72 billion this year will equate to 37% of the company's projected revenue. That is the highest relative spend among its megacap tech peers, and doesn't even account for the nine-figure offers Zuckerberg has been splashing on top AI researchers. Meta said Wednesday that total expenses will grow at a "significantly faster percentage rate" next year relative to the 23% jump expected this year.

 

Investors have been treating Meta as an AI winner thanks to its heavy investments as well as Zuckerberg's aggressive cutting of costs elsewhere. The stock has surged nearly 500% since ChatGPT launched three years ago, vastly outperforming bigger tech rivals save for Nvidia.

 

But the latest results -- and the reaction in its stock Thursday -- show the blank check investors have written to the Facebook parent might have an expiration date after all.” [1]

 

1. Meta Still Has a Lot to Prove in AI Race --- The Facebook parent's business model sparks more questions about eventual payoff than rivals such as Google and Microsoft. Gallagher, Dan.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 31 Oct 2025: B10.

Pora šnipių nugali didžiulę šnipinėjimo įmonę: „Palantir“ teigia, kad buvusios darbuotojos vogė paslaptis

 

 

“„Palantir“ padavė į teismą dvi buvusias savo darbuotojas, teigdama, kad jos dalyvavo ilgalaikėje apgaulės ir vagysčių kampanijoje, siekdamos padėti sukurti konkuruojančią dirbtinio intelekto įmonę.

 

Ketvirtadienį Niujorko pietiniame apygardos teisme pateiktame ieškinyje „Palantir“ teigė, kad Radha Jain ir Joanna Cohen pažeidė savo nekonkuravimo susitarimus, kai paliko įmonę ir pradėjo dirbti „kopijos“ versle – „Percepta“, priklausančiame rizikos kapitalo įmonei „General Catalyst“.

 

Alexo Karpo ir Peterio Thielio įkurta duomenų analizės įmonė „Palantir“ taip pat teigė, kad prieš išeidamas Cohenas pavogė labai konfidencialių dokumentų rinkinį.

 

„Palantir“ ieškinys yra naujausias iš naujos įmonių teisinių ginčų bangos įkarštajame dirbtinio intelekto sektoriuje, kai tokios įmonės kaip Elono Musko xAI padavė į teismą buvusius darbuotojus ir konkurentus dėl tariamų komercinių paslapčių pažeidimų.

 

„General Catalyst“, Jain ir Cohen neatsakė į prašymus pateikti komentarą.

 

Dirbdami „Palantir“ įmonėje, Jain ir Cohen turėjo prieigą prie jos „karūnos brangakmenių“ – įskaitant šaltinio kodą, vidinę darbo aplinką ir klientų darbo eigą, teigė bendrovė. Palantir pridūrė, kad ši informacija buvo saugoma nekonkuravimo ir konfidencialumo susitarimais, kuriuos pasirašė abi moterys.

 

„Palantir“ visiškai tikėjosi, kad Jain ir Cohen vykdys savo įsipareigojimus“, – teigiama bendrovės ieškinyje. „Vietoj to, Jain ir Cohen panaudojo savo žinias, kad pakenktų „Palantir“, pateikdami „Palantir“ pastangas kaip savas.“

 

Ieškinyje teigiama, kad Jain atsistatydino iš „Palantir“ 2024 m. lapkritį, o Cohen pasekė vasarį. Teigiama, kad tiek Jain, tiek Cohen neatskleidė apie savo tolesnius veiksmus ir viešai neatskleidė, kad dirba su „Percepta“, kol produktas nebuvo pristatytas anksčiau šį mėnesį.“ [1]

 

1. Palantir Alleges Former Employees Stole Secrets. Albert, Victoria; Somerville, Heather.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 31 Oct 2025: B2.