Larry Fink: China Will Win the AI ​​Race If the West Doesn't Cooperate

“One of the topics discussed at the World Economic Forum in Davos was the development of artificial intelligence technology.

 

– China will win the race in the field of artificial intelligence if Western countries do not cooperate. They have a sufficient population. The privacy laws are, of course, completely different, and the data they can collect gives them a dramatic advantage – said Larry Fink, chairman of the World Economic Forum and also CEO of BlackRock, one of the world's largest asset management companies.

 

During a panel at the World Economic Forum in Davos, he said that there is currently no bubble in the shares of companies dealing with artificial intelligence technology, but there will be "several major failures" in the market. – Instead of worrying about the amount of capital flowing into artificial intelligence, we need to spend more money to ensure that we compete appropriately with China – Fink appealed.

 

He added that the success of AI will depend on its dissemination beyond technology giants and its entry into small and medium-sized companies in all sectors. – If the technology remains the domain of just six hyperscalers, we will fail – said the BlackRock CEO.

 

What does the Nvidia CEO say about AI development?

 

– The world is witnessing the largest infrastructure expansion in history, and the foundations of the artificial intelligence system are developing very quickly. "We're already invested in this to the tune of several hundred billion dollars," said Jensen Huang, CEO of Nvidia, at the World Economic Forum in Davos.

 

He added that trillions of dollars worth of infrastructure still need to be built.

 

Huang described the AI ​​industry as a "five-layer cake"—at the bottom is energy, then chips, cloud infrastructure, AI models, and at the very top, applications as the cherry on top. He stated that every country should build its own AI system, incorporating its own language and culture into the AI ​​models. The tech entrepreneur also sought to allay concerns about the impact of AI on the global job market amidst anxieties about mass layoffs. He reiterated that AI is a tool to augment human work, not replace jobs. As an example, he cited radiologists—according to him, AI will make specialists more efficient, but their roles will not disappear. The widespread use of AI in analyzing radiological images has led to an increased demand for radiologists, not the elimination of their professions, because AI helps them with specific tasks, such as diagnosing diseases, Huang explained.

 

The Nvidia CEO also stated that drug research will shift from traditional laboratories to AI-based platforms, and pharmaceutical giants are already making this leap. He pointed to Eli Lilly, the world's first $1 trillion pharmaceutical company, as an example of what this transformation will look like. "Three years ago, most of their R&D budget, their entire R&D budget, was probably spent on 'wet' labs. Look at the big AI supercomputer they've invested in, the big AI lab." An increasing portion of this R&D budget will be shifted towards AI, Huang said.

 

What could threaten the development of artificial intelligence technology?

 

Lagarde said that large artificial intelligence companies had told her that they would only be able to recoup billions of dollars in investments if they achieved scale and access to as much data as possible. "This will be significantly threatened if we have limited access to data due to different privacy regulations around the world and greater protectionist barriers that prevent these investments from scaling. This is a real threat. The development of AI and the expected increase in productivity are difficult to reconcile with fragmentation in terms of standards, licenses, or access," the ECB head stated during a panel at the World Economic Forum in Davos. She called on countries to cooperate more and said that this would require "people to accept and tolerate different paradigms, different cultural preferences, and different worldviews."”

 

 

Z karta priešinasi Vokietijos karinėms pastangoms --- Šiandieninis kartų susiskaldymas dėl tarnybos labiau susijęs su ekonominiais rūpesčiais, nei su politika

„BERLYNAS -- Šalis, esanti Europos perginklavimo pastangų priešakinėse linijose, stengiasi pasiekti savo karinių pajėgų verbavimo tikslus. Problema yra ne pacifizmas, o jauni žmonės, keliantys naują seno klausimo: „Kuo man tai naudinga?“ variantą.

 

Europos šalys padidino karines išlaidas ir pradėjo ruoštis galimam konfliktui su Rusija. Dėdamos pastangas, tokios šalys kaip Vokietija ir Prancūzija siekė paskatinti jaunimą vėl pagalvoti apie karinę tarnybą.

 

Vokietija įvedė naują karinę tarnybą, iš pradžių savanoriškai. Šį mėnesį apie 700 000 vyrų ir moterų, gimusių 2008 m., pradėjo gauti klausimynus apie jų tinkamumą ir norą tarnauti. Tik vyrai privalo atsakyti ir turės atvykti medicininiam įvertinimui, nesvarbu, ar jie nori tarnauti, ar ne.

 

Žinia apie naują karinę tarnybą išvedė į gatves dešimtis tūkstančių mokyklinio amžiaus demonstrantų. Dažnas priminimas: kodėl jie turėtų aukotis valstybei, kuri skiria ketvirtadalį savo federalinio biudžeto  pensijų mokėjimams senjorams?

 

Jų prieštaravimai labiau susiję su ekonomika, nei su politika – tai didelis skirtumas nuo Vokietijos taikos judėjimo idealizmo aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose, kurį suformavo Vietnamo karas, Šaltasis karas ir branduolinio konflikto Europoje baimė.

 

Net ir šalyje, kurioje aukštasis išsilavinimas praktiškai nemokamas, sveikatos priežiūra ir nedarbo išmokos yra visuotinės, prieštaravimus sunku įveikti.

 

Problema šį mėnesį išryškėjo Vokietijos ginkluotųjų pajėgų „karjeros poilsio kambaryje“ – pirmojoje Vokietijos sostinės uoste žmonėms, svarstantiems apie karinę karjerą. Sniegas ir minusinė temperatūra nebuvo vienintelė mažo pėsčiųjų srauto priežastis.

 

„Demokratijoje jūs darote kažką valstybei ir gaunate kažką mainais“, – sakė Benediktas Zacheris, 25 metų studentas ir matematikos korepetitorius, ėjęs pro centrą. Jo studentai, pridūrė jis, „mano, kad nieko negauna iš valstybės, ir dėl to tampa savanaudiškesni, ir tai teisinga“.

 

Vokietijos ginkluotųjų pajėgų, žinomų kaip Bundesveras per pastaruosius dvejus metus padėjo padidinti naujokų skaičių. Gynybos ministerija teigė, kad aktyviosios tarnybos karių skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo 2021 m.

 

Nepaisant to, naujokai vos kompensuoja išvykstančiųjų ir išeinančių į pensiją skaičių, o pajėgos sensta.

 

Vokietija artimiausiu metu išsikėlė kuklius tikslus. Laiške įstatymų leidėjams, su kuriuo susipažino „The Wall Street Journal“, gynybos ministras Borisas Pistorius teigė, kad šiais metais siekia į naująją tarnybą įtraukti 20 000 karių. Ministerija teigė, kad nori įdarbinti dar 13 500 karių ne karo tarnyboje.

 

Vis dėlto tai gerokai mažiau nei 60 000–70 000 naujų naujokų per metus, kurių, analitikų manymu, reikia Vokietijai, kad pasiektų savo tikslą iki 2035 m. padidinti karių skaičių nuo 184 000 iki maždaug 260 000 ir patrigubinti rezervistų skaičių iki 200 000.

 

Išsami Bundesvero Karo istorijos ir socialinių mokslų centro praėjusiais metais atlikta nuomonės apklausa parodė didelį Bundesvero ir perginklavimo politikos palaikymą – visose amžiaus grupėse.

 

Problema: respondentų, kurie svarstytų karinę karjerą, skaičius pasiekė žemiausią lygį nuo tyrimo pradžios 2020 m.“ [1]

 

 Lietuvoje niekas neina dėl to į gatves.  Liekam baudžiauninkų ir tarnų tauta. Tarnaujame dabar vokiečiams.

 

1. World News: Gen Z Bucks German Military Push --- Today's generational split over serving is more about economic concern than politics. Bertrand, Benoit.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 22 Jan 2026: A6. 

Gen Z Bucks German Military Push --- Today's generational split over serving is more about economic concern than politics

 

“BERLIN -- The country on the front line of Europe's rearmament effort is struggling to meet its military recruitment goals. The problem isn't pacifism, but young people posing a new variation on the age-old question: "What is in it for me?"

 

European nations have stepped up military spending and begun preparing for a potential conflict with Russia. As a part of the effort, countries such as Germany and France have sought to get young people thinking about military service again.

 

Germany has introduced a new military service, initially on a voluntary basis. Some 700,000 men and women born in 2008 started receiving questionnaires this month about their fitness and willingness to serve. Only men are obliged to answer, and they will have to report for medical evaluation, whether they want to serve or not.

 

News about the new military service sent tens of thousands of school-age demonstrators into the streets. A frequent refrain: Why should they sacrifice for a state that channels a quarter of its federal budget into pension payments to the old?

 

Their objections are more about economics than politics, a big difference from the idealism of the German peace movement in the 1970s and 1980s, shaped by the Vietnam War, the Cold War and the fear of a nuclear conflict in Europe.

 

Even in a country with virtually free higher education, universal healthcare and unemployment benefits, the objections are proving tough to overcome.

 

The problem was in evidence this month at the German armed forces' "career lounge," the first port of call in the German capital for people contemplating a military career. Snow and subzero temperatures weren't the only reason for the low foot traffic.

 

"In a democracy, you do something for the state and you get something in return," said Benedikt Zacher, a 25-year-old student and math tutor who was walking past the center. His students, he added, "think they're not getting anything from the state, and as a result, they are growing more selfish, rightly so."

 

A PR push for the German armed forces, known as the Bundeswehr, has helped to boost the number of recruits in the past two years. The Defense Ministry said the number of active-duty soldiers had reached its highest level since 2021.

 

Even so, the newcomers are barely offsetting departures and retirements, and the force is growing older.

 

Germany has set modest goals in the near term. In a letter to lawmakers seen by The Wall Street Journal, Defense Minister Boris Pistorius said he aimed to enroll 20,000 in the new service this year. The ministry said it wanted to recruit another 13,500 soldiers outside the military service.

 

Still, this is well below the 60,000 to 70,000 new recruits a year analysts think are needed for Germany to reach its goal of raising troop numbers from 184,000 to about 260,000 and tripling reservists to 200,000 by 2035.

 

A detailed opinion survey by the Bundeswehr's Center of Military History and Social Sciences last year showed high support for the Bundeswehr and the rearmament policy -- across all age groups. The problem: The number of respondents who would consider a military career has reached its lowest level since the study started in 2020.” [1]

 

 In Lithuania, no one takes to the streets because of this. We remain a nation of serfs and servants. We serve the Germans now.

 

1. World News: Gen Z Bucks German Military Push --- Today's generational split over serving is more about economic concern than politics. Bertrand, Benoit.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 22 Jan 2026: A6. 

Kai kurios imuninės sistemos nugali vėžį. Ar tai galėtų tapti vaistu?

„Tyrėjai rado antikūną, kuris, regis, atlieka svarbų vaidmenį žmonėms, kuriems plaučių vėžio prognozė geresnė, tačiau jį paversti gydymu gali būti sunku.

 

Ar yra būdas panaudoti organizmo kovos su vėžiu būdą naujam vaistui sukurti?

 

Galbūt, remiantis preliminariais tyrimais.

 

Idėja yra išnaudoti tai, kas žinoma apie vėžio augimą. Nors daugelis auga ir plinta bei yra mirtini be gydymo, kai kurie išnyksta savaime arba tiesiog neprogresuoja. Jie lieka organizme, nekenksmingi ir nesukelia jokių simptomų. Tai prieštarauja įprastam įsitikinimui.

 

Tačiau dr. Edwardas Patzas, kuris didžiąją dalį savo karjeros tyrinėjo vėžį Duke'o universitete, jau seniai domėjosi nekenksmingais vėžio tipais ir manė, kad jie gali turėti svarbių užuominų vaistų kūrimui.

 

Rezultatas, gautas po daugelio metų tyrimų, yra eksperimentinis vaistas, iki šiol išbandytas tik su nedideliu skaičiumi plaučių vėžiu sergančių pacientų. Rezultatai yra daug žadantys, tačiau dauguma perspektyvių eksperimentinių vaistų nepasiteisina po didesnių, griežtesnių tyrimų.

 

Tai nesutrukdė dr. Patzui neseniai įkurti įmonės „Grid Therapeutics“, tikėdamasis, kad eksperimentinis vaistas pasirodys esąs veiksmingas.“ naujo tipo vėžio gydymas.

 

Su šia veikla nesusiję tyrėjai teigia, kad juos domina ši koncepcija.

 

„Tai dar labai labai ankstyva“, – sakė dr. Roy Herbstas, plaučių vėžio ekspertas, Jeilio universiteto medicininės onkologijos skyriaus vedėjas. „Bet man tai patinka.“

 

Taip pat mano dr. Davidas Barbie, Dana-Farber vėžio instituto krūtinės ląstos onkologijos skyriaus vedėjas.

 

Tačiau jis perspėjo, kad nuo koncepcijos iki įrodymo, jog vaistas stabdo navikų augimą arba juos panaikina, dar reikia nueiti ilgą kelią. Šiuo metu, pasak dr. Barbie, veiksmingumas „vis dar yra ryšys“.

 

Dr. Patzo paieškos prasidėjo prieš kelis dešimtmečius. Būdamas vėžio tyrėju Duke universitete, jis norėjo išsiaiškinti, kodėl vėžio atmainos, kurios skenuojant atrodo panašiai, patologų apžiūros ir genetinės analizės metu elgiasi taip skirtingai. Kai kurios buvo vangios, o kitos – agresyvios.

 

Jis nusprendė ieškoti užuominų plaučių vėžiu sergančių pacientų mėginiuose.

 

„Mes 25 metus rinkome mėginius iš pacientų, kuriems neseniai buvo diagnozuota liga“, – sakė dr. Patzas.

 

Jis turėjo naviko audinio ir kraujo mėginių bei įrašų, rodančių, kurie pacientai greitai mirė nuo vėžio, o kurie ne.

 

Ar tų, kurių vėžys neatsinaujino, navikuose buvo būdingų genų, klausė dr. Patzas? O gal iš šių navikų buvo išskirti tam tikri kraujo baltymai?

 

Jo komanda liko tuščiomis rankomis.

 

Tada jie ieškojo pacientų saugomame serume – skaidrioje geltonoje kraujo dalyje be raudonųjų kraujo kūnelių – ženklo, kad kažkas užpuolė vėžio ląsteles.

 

Užuominą jis rado antikūne GT103. Ištyręs kelių šimtų pacientų serumus, dr. Patzas pasiūlė, kad GT103 buvimas yra ženklas, kad plaučių vėžiu sergantis pacientas gali „pasižymėti daug daug geriau, jei liga yra ankstyvos stadijos“. Atrodė, kad antikūnas gali užkirsti kelią vėžio ląstelėms naudoti molekulinį skydą – komplemento faktorių H – prieš imuninę sistemą. Antikūnas blokuoja šį skydą. Kai GT103 antikūnas yra prieinamas, imuninės sistemos dalis sunaikina vėžio ląsteles.

 

Kitas žingsnis buvo pagaminti didelius GT103 kiekius, kurie būtų naudojami kaip galimas gydymas. Antikūną pateikė Bartonas Haynesas iš Duke'o žmogaus vakcinų instituto.

 

Tolesni tyrimai parodė, kad antikūnas veikė gyvūnams. Tuo metu dr. Patzas paliko Duke'ą, kad įkurtų savo įmonę. Tai pradėjo pirmąjį vaistų testavimo su plaučių vėžiu sergančiais pacientais etapą, kurio metu siekiama tik saugumo.

 

Tyrimą atliko dr. Hirva Mamdani iš Wayne'o valstybinio universiteto Detroite, dr. George'as Simonas iš „OhioHealth“ ir jų kolegos iš Duke'o ir Moffitto vėžio centro Floridoje. Jame dalyvavo 31 pacientas, kuriam standartinis plaučių vėžio gydymas buvo nesėkmingas.

 

Navikai nesumažėjo, bet trečdaliui pacientų nustojo augti, bent laikinai, sakė dr. Mamdani.

 

Dr. Simonas buvo padrąsintas.

 

„Aš jį daviau pacientui, kurio navikas augo, taikant kelias terapijos linijas“, – sakė jis. „Neturėjome jam daug ką pasiūlyti.“ Tačiau su eksperimentiniu vaistu, pridūrė jis, vėžys sustojo devyniems ar dešimčiai mėnesių.

 

Kitas žingsnis buvo sujungti antikūną su pembrolizumabu – imunoterapijos vaistu, kurį gamina „Merck“ ir parduoda kaip „Keytruda“.

 

Tyrėjai tikėjosi, kad abu vaistai papildys vienas kitą. Dr. Patzo išskirtas antikūnas aktyvuoja vieną imuninės sistemos dalį. O „Merck“ vaistas išlaisvina kitą.

 

„Mūsų antikūnas specifiškai naikina naviko ląsteles, bet jis gali jų visų nenužudyti“, – sakė dr. Patzas. Pridėdami „Merck“ vaistą, anot jo, „mes bandome išmokyti imuninę sistemą pasirūpinti viskuo kitu“.

 

Ar tai suveikė?

 

Sunku pasakyti. Jei didelė dalis pacientų būtų išgydyti, tai būtų akivaizdu. Tačiau taip nenutiko. Atrodė, kad daugumos navikai stabilizavosi, bet kai kurie vėl augo.

 

Problema, pasak dr. Patzo, yra ta, kad navikai gali būti pilni imuninių ląstelių, kurios sukelia uždegimą, o vėžio ląstelių – nedaug. Jis tai pastebėjo vieno vyro auglyje, kuris, regis, augo. Tačiau iš tikrųjų jo dydį lėmė uždegimas.

 

„Vaizdiniuose tyrimuose randame ir išmatuojame ne visas vėžio ląsteles“, – sakė dr. Patz.

 

Tačiau vieno iš dr. Mamdani pacientų rezultatas buvo stulbinantis.

 

Jos teigimu, jo auglys visiškai išnyko. Jau dvejus metus skenavimas nerado jokių ligos požymių.

 

„Jis nebevartoja jokio gydymo“, – sakė ji.

 

Tyrėjai teigė, kad dabar reikia atlikti daug didesnį tyrimą su kontroline grupe, kuri negautų antikūnų.

 

„Turime ištirti šimtus pacientų“, – sakė dr. Simon.“ [1]

 

1. Some Immune Systems Defeat Cancer. Could That Become a Drug? Kolata, Gina.  New York Times (Online) New York Times Company. Jan 22, 2026.

Some Immune Systems Defeat Cancer. Could That Become a Drug?

 

“Researchers found an antibody that seems to play a role in people with better lung cancer prognoses, but turning it into a treatment could be difficult.

 

Is there a way to use the body’s way of fighting cancers to make a new drug?

 

Perhaps, according to preliminary research studies.

 

The idea is to exploit what is known about the growth of cancers. While many grow and spread and are deadly without treatment, some go away on their own or simply do not progress. They remain in the body, harmless and causing no symptoms. It’s contrary to conventional wisdom.

 

But Dr. Edward Patz, who spent much of his career researching cancer at Duke, has long been intrigued by cancers that are harmless and has thought they might hold important clues for drug development.

 

The result, after years of research, is an experimental drug, tested so far only in small numbers of lung cancer patients. The results are encouraging, but most promising experimental drugs fail after larger, more rigorous studies.

 

That hasn’t stopped Dr. Patz from recently starting a company, Grid Therapeutics, hoping that the experimental drug will turn out to be a new type of cancer treatment.

 

Researchers not associated with the effort say they are intrigued by the concept.

 

“It’s still very very early,” said Dr. Roy Herbst, a lung cancer expert who is chief of medical oncology at Yale. “But I like it.”

 

So does Dr. David Barbie, chief of thoracic oncology at the Dana-Farber Cancer Institute.

 

But he cautioned that there is a long way to go from the concept to proof that the drug is causing tumors to stop growing or go away. At this point, Dr. Barbie said, efficacy “is still an association.”

 

Dr. Patz’s quest began decades ago. As a cancer researcher at Duke, he wanted to figure out why cancers that look similar on scans would, on inspection by pathologists and on genetic analysis, behave so differently. Some were indolent, and some were aggressive.

 

He decided to look for clues in samples from lung cancer patients.

 

“We had been collecting samples for 25 years from patients who were newly diagnosed ,” Dr. Patz said.

 

He had tumor tissue and blood samples, and records showing which patients had quickly succumbed to their cancers and which had not.

 

Were there distinctive genes in the tumors of those whose cancers did not recur, Dr. Patz asked? Or were particular blood proteins shed from these tumors?

 

His team came up empty-handed.

 

Then they looked in the patients’ stored serum — the clear yellow part of blood without the red blood cells — for a sign that something had attacked cancer cells.

 

He found the clue in an antibody, GT103. After studying the serums of several hundred patients, Dr. Patz proposed that the presence of GT103 was a sign that a lung cancer patient might “do much much better if they have early stage disease.”

 

It looked as though the antibody could prevent cancer cells from using a molecular shield —- complement factor H — against the immune system. The antibody blocks that shield. When the GT103 antibody is available, an arm of the immune system kills the cancer cells.

 

The next step was to produce large quantities of GT103 to use as a possible treatment. Barton Haynes of the Duke Human Vaccine Institute supplied the antibody.

 

Further research showed that the antibody worked in animals. At that point, Dr. Patz left Duke to start his company. It began the first stage of drug testing in lung cancer patients, which looks only for safety.

 

Dr. Hirva Mamdani of Wayne State University in Detroit, Dr. George Simon of OhioHealth and their colleagues at Duke and the Moffitt Cancer Center in Florida conducted the study. It included 31 patients whose standard lung cancer treatments had failed.

 

The tumors didn’t shrink, but they stopped growing, at least temporarily, in one-third of the patients, Dr. Mamdani said.

 

Dr. Simon was encouraged.

 

“I gave it to a patient whose tumor had grown through multiple lines of therapy,” he said. “We didn’t have a whole lot to offer him.” But with the experimental drug, he added, the cancer stopped growing for nine or 10 months.

 

The next step was to combine the antibody with a pembrolizumab, an immunotherapy drug made by Merck and sold as Keytruda.

 

The researchers hoped the two drugs would complement each other. The antibody Dr. Patz had isolated activates one arm of the immune system. And the Merck drug unleashes another.

 

“Our antibody specifically kills tumor cells, but it may not kill all of them,” Dr. Patz said. By adding the Merck drug, he said, “we are trying to train the immune system to take care of everything else.”

 

Did it work?

 

It’s difficult to know. If a significant percentage of patients had been cured, it would be obvious. But that did not happen. Tumors seemed to stabilize in most, but some then grew again.

 

The problem, Dr. Patz said, is that the tumors might be full of immune cells that cause inflammation, with few cancer cells He saw that with one man’s tumor that seemed to be growing. But actually it was inflammation causing its size.

 

“What we find and measure on imaging are not all cancer cells.” Dr. Patz said.

 

But there was an astonishing outcome in one of Dr. Mamdani’s patients.

 

His tumor, she said, completely disappeared. For two years now, scans have not found any evidence of disease.

 

“He is no longer on any treatment,” she said.

 

What is needed now is a much larger study with a control group that did not get the antibody, researchers said.

 

“We have to study hundreds of patients,” Dr. Simon said.” [1]

 

1. Some Immune Systems Defeat Cancer. Could That Become a Drug? Kolata, Gina.  New York Times (Online) New York Times Company. Jan 22, 2026.

Mark Bittman’s black bean burgers

Mark Bittman’s black bean burgers, often referred to as "McBitty's Bean Burgers" or his "Simplest Bean Burgers," are a popular, versatile vegetarian recipe known for using rolled oats as a binder and incorporating porcini mushrooms for savory depth. The recipe typically produces a firm, non-mushy patty.

Core Ingredients (McBitty's Version)

 

    Beans: 2 cups cooked or drained canned black beans (or mixed beans)

    Binder/Texture: 3/4 cup rolled oats (not instant)

    Flavor/Umami: 1/4 cup dried porcini mushrooms (soaked in hot water and chopped), 2 tsp minced garlic, 2 tsp chili powder or smoked paprika, 1 tsp cumin, 1 tbsp soy sauce

    Binder/Liquid: 1 egg (optional, can be omitted for vegan)

    Fat: Olive oil for frying

 

Key Preparation Steps

 

    Prep the Mushrooms: Soak the dried porcini mushrooms in hot water for 5-10 minutes until pliable, then chop them, reserving the soaking liquid.

    Combine: Place beans, oats, chopped mushrooms, garlic, spices, and soy sauce into a food processor. Pulse until combined but not puréed (you want some texture).

    Adjust Consistency: If the mixture is too wet, add more oats; if too dry, add a few drops of the soaking liquid or water.

    Chill: Shape into 4 large or 8 small patties.

 

Crucial Step: Refrigerate for at least 1 hour (or overnight) to firm up.

 

    Cook: Heat oil in a large skillet over medium heat. Cook the patties for 5-8 minutes per side until browned and crisp.

 

Tips for Success

 

    Texture: To avoid a mushy burger, ensure the beans are well-drained and the mixture is not over-processed.

    Variations: You can replace oats with wheat or rye flakes, or add chia seeds for a firmer texture.

    Serving: Serve on toasted buns with typical fixings like avocado, salsa, or mayonnaise.

 

    Freezing: These patties freeze well, making them ideal for quick meals.

 

Nutritional Information (Approximate)

 

    Calories: ~206 per serving (not including bun)

    Fat: 8g

    Protein: 7.5g

    Fiber: 9.4g

Marko Bittmano juodųjų pupelių mėsainiai

 

Marko Bittmano juodųjų pupelių mėsainiai, dažnai vadinami „McBitty pupelių mėsainiais“ arba jo „paprasčiausiais pupelių mėsainiais“, yra populiarus, universalus vegetariškas receptas, žinomas dėl to, kad juose, kaip rišiklis, naudojami avižiniai dribsniai, o pikantiškumui – baravykai. Paprastai pagal šį receptą paplotėlis būna tvirtas, nesuteptas. Pagrindiniai ingredientai (McBitty's versija)

 

Pupelės: 2 puodeliai virtų arba nusausintų konservuotų juodųjų pupelių (arba mišrių pupelių)

Rišiklis/tekstūra: 3/4 puodelio avižinių dribsnių (ne greitai paruošiamų)

Skonio stipriklis/Umami: 1/4 puodelio džiovintų baravykų (išmirkytų karštame vandenyje ir susmulkintų), 2 arb. šaukšteliai smulkinto česnako, 2 arb. šaukšteliai čili miltelių arba rūkytos paprikos, 1 arb. šaukštelis kmynų, 1 valg. šaukštas sojų padažo

 

Rišiklis/skystis: 1 kiaušinis (nebūtina, veganams galima nedėti)

Riebalai: alyvuogių aliejus kepimui

 

Pagrindiniai paruošimo žingsniai

 

Grybų paruošimas: Džiovintus baravykus 5–10 minučių pamirkykite karštame vandenyje, kol suminkštės, tada susmulkinkite, pasilikdami mirkymo skystį.

 

Sumaišymas: Sudėkite pupeles, avižas, susmulkintus grybus, česnaką, prieskonius ir sojų padažą į virtuvinį kombainą. Pulsuokite, kol susimaišys, bet nesutirštės (norėsite tekstūros).

Konsistencijos reguliavimas: Jei mišinys per drėgnas, įberkite daugiau avižinių dribsnių; jei per sausas, įlašinkite kelis lašus mirkymo skysčio arba vandens.

Atšaldymas: Suformuokite 4 didelius arba 8 mažus paplotėlius.

 

Svarbus žingsnis: Šaldykite bent 1 valandą (arba per naktį), kad sustingtų.

 

Kepimas: Įkaitinkite aliejų didelėje keptuvėje ant vidutinės ugnies. Kepkite paplotėlius po 5–8 minutes iš kiekvienos pusės, kol apskrus ir taps traškūs.

 

Patarimai, kaip sėkmingai iškepti

 

Tekstūra: Kad mėsainis nebūtų per minkštas, įsitikinkite, kad pupelės gerai nusausintos, o mišinys neperdirbtas.

 

Variantai: Avižas galite pakeisti kviečių arba rugių dribsniais arba įdėti chia sėklų, kad tekstūra būtų tvirtesnė.

 

Patiekimas: Patiekite ant skrudintų bandelių su įprastais priedais, tokiais kaip avokadas, salsa arba majonezas.