The Poisoned Debate on Crop Protection

“The Farmers' Association complains about a shortage of crop protection products. Environmentalists push back. Agriculture Minister Rainer causes confusion with a statement regarding pesticides.

 

 

Federal Agriculture Minister Alois Rainer (CSU) has reportedly placed the term "pesticides" on a "red list" within his ministry. According to a report by the *Bayerisches Landwirtschaftliches Wochenblatt* (Bavarian Agricultural Weekly), Rainer stated during a technical discussion that he objected to the term "pesticides"—a word he has replaced within the ministry with "crop protection." This raises questions. After all, "pesticides" is the official designation for chemical or biological substances used to protect against harmful animals, plants, fungi, and microorganisms. International organizations and the European Union use this term. Rainer’s own ministry is also required to use it in its work.

 

"Crop protection products" are neither inherently better nor worse than other pesticides; rather, they are a specific subset. They refer to those pesticides used in agriculture, forestry, and gardening to protect cultivated plants. Other pesticides—known as biocides—are used to control pests such as rats and mice.

 

When asked what Minister Rainer meant during the technical discussion, his ministry issued the following statement: The remark reflects the ministry's commitment to using the term "crop protection products" correctly and to fostering an objective, science-based discussion. Consequently, no internal directives regarding communication were deemed necessary. The ministry declined to comment specifically on the use of the term "pesticides."

 

This anecdote highlights just how contentious the issue of crop protection has become. The German Farmers' Association (DBV) is sounding the alarm, warning of a shortage of effective crop protection agents. Johann Meierhöfer of the DBV cites the critical situation in fruit cultivation as a prime example. As the DBV’s Head of Crop Production, he points to the damage caused by the spotted-wing drosophila—a fruit fly that infests cherries, berries, and grapes. The pests laying of eggs in ripening fruit lead to total crop losses, explains Meierhöfer. In 2020, the EU Commission declined to renew the authorization for the insecticide thiacloprid due to environmental and health concerns; consequently, for years, only seasonal emergency authorizations were granted. "Planning certainty for fruit growers was therefore virtually zero," says Maierhöfer. While a product has indeed been regularly authorized again since December 2025, it may only be applied every other year. "Since the pests appear every year, the authorization is practically worthless," Maierhöfer laments. Problems also exist in arable farming; farmers there, too, rely on emergency authorizations to apply insecticides against the reed leafhopper—a pest that transmits diseases to crops such as sugar beets and potatoes.

 

Environmentalists, however, counter this claim: "Never before have so many pesticide applications been permitted in Germany as they are today," writes the BUND (German Federation for the Environment and Nature Conservation) in a recently published "fact check" regarding the availability of plant protection products. Nearly 30,000 product applications were approved in 2025 alone. Nor is there a shortage of active ingredients; their number—currently standing at 278—has remained nearly stable over recent years. The German Crop Protection Industry Association (IVA) criticizes the environmental group's assessment as "inaccurate." "Since 2019, 84 chemically synthesized active ingredients have been withdrawn, while not a single new active ingredient in this category has been authorized within the EU," the IVA stated. Newly authorized substances—such as garlic extract—cannot compensate for these losses. For farmers, the crucial factor is simply the availability of effective solutions.

 

Both the agricultural and environmental lobbies agree that the authorization procedures for plant protection products require reform. The only catch is this: one side wants fewer restrictions, while the other wants more. When, in late 2025, the EU Commission proposed scrapping the existing maximum ten-year authorization period for plant protection products—and instead granting indefinite authorization to most active substances in the future—environmental organizations voiced sharp criticism. They argued that foregoing periodic re-evaluations would jeopardize both human health and the environment.

 

 Ecologists from renowned research institutions warned that many risks associated with plant protection products—such as those affecting soil organisms—have not yet been sufficiently investigated.

 

The German water management sector also expressed alarm, warning that the deregulation plans posed a threat to groundwater.

 

The Federal Ministry of Agriculture, conversely, generally welcomed the proposal.

 

From the perspective of the Farmers' Association, the EU Commission's plans can represent only a small, initial step. They argue that a different approach is needed for the assessment of active substances in plant protection products: unlike in the past, the focus should no longer rest solely on whether a substance is potentially hazardous. Instead, the decisive factor should be the actual risk under practical conditions of agricultural use. "By means of protective equipment, buffer zone requirements, and restricted application periods, authorization would then be possible for substances that were previously ruled out of active ingredients subject to conditions is feasible and safe for farmers and consumers alike," argues Maierhöfer. However, it remains a matter of fierce dispute whether such a reorientation would be compatible with the EU's precautionary principle.

 

Both the Farmers' Association and the Agricultural Industry Association see an urgent need for reform at the second stage of the approval process—the review conducted by German authorities. The Federal Environment Agency (UBA) stands at the center of this criticism. Unlike the other agencies involved, the UBA holds veto power. This imbalance must be eliminated, the Farmers' Association demands. "Why does environmental protection carry more weight than, say, health protection? All interests should be given equal consideration within the approval process," says Meierhöfer. However, the Federal Government has no intention of curtailing the UBA's veto power, as it indicated in its response to an inquiry from the Green Party regarding plant protection.

 

In their coalition agreement, the CDU/CSU and SPD agreed to implement improvements to the plant protection product approval process. A project group established in the summer of 2025 has already yielded initial results, successfully addressing delays in the system. This is a welcome development, says Meierhöfer. Yet, the fundamental challenge remains unresolved: "To ensure food security, we need effective plant protection," the association representative argues. Organic farming cannot serve as the sole solution—a fact already evident from the limited consumer demand for organically produced food. This also implies that "plant protection entirely devoid of environmental impact is unrealistic." [1]

 

 

 1. Vergiftete Pflanzenschutzdebatte. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 16 Feb 2026: 20.   Von Katja Gelinsky, Berlin

Jūsų sprendimų priėmimas yra visiškai neteisingas - reikia apsiriboti pakankamai geru

„Jei priimdami sprendimus dažnai vadovaujatės geriausio ieškojimu, priimate visiškai neteisingus sprendimus – ir tikriausiai dėl to esate mažiau patenkinti.

 

Informacijos ir pasirinkimo gausos amžiuje manome, kad galime rasti geriausią iš visko, jei pakankamai ilgai ir kruopščiai ieškosime. Psichologai šią tendenciją vadina maksimizavimu.

 

Tačiau geriausio paieška yra neteisingas tikslas. Taip yra todėl, kad pati paieška yra kaina, ir dauguma žmonių pamiršta į tai atsižvelgti. Jei tai padarytumėte, pamatytumėte, kad optimali strategija visiškai nėra optimizuojanti.

 

Yra geresnis būdas priimti sprendimus. Norėdami tai suprasti, turėtumėte žinoti apie Herbertą Simoną, dirbtinio intelekto ir kognityvinės psichologijos pradininką, taip pat Nobelio ekonomikos premijos laureatą.

 

Simonas įrodė, kad, priimdami daugumą sprendimų, žmonės negali iš tikrųjų įvertinti galimų variantų – jų yra per daug, mūsų informacija apie juos yra neišsami, o mūsų protas nėra sukurtas taip, kad juos visus įvertintų – todėl pasikliaujame mentaliniais trumpesniais keliais. Jis sugalvojo terminą „patenkinamumas“ – patenkinimo ir pakankamumo santrumpa -- apibūdinti, kaip mes apsvarstome ribotą galimybių rinkinį, tada pasirenkame vieną, kuri yra pakankamai gera, ir tęsiame savo gyvenimą.

 

Kai Simonui tekdavo priimti sprendimą, jis apsvarstė keletą alternatyvų, kartais paprašydavo patarimo, pasirinkdavo ir tęsdavo savo gyvenimą. Jis nesikankino ir nesvarstė.

 

„Geriausias yra gero priešas“ – tokia buvo jo gyvenimo mantra.

 

Simonas, kaip jis pats sakė, buvo „nepagydomas patenkinamumo žinovas“. Jo vyriausia dukra Katherine prisiminė, kad jis kiekvieną rytą nešiojo vieno prekės ženklo kojines, kad nereikėtų rinktis spalvos ar stiliaus, ir vienu metu turėjo tik vieną juodą beretę, pagamintą tam tikroje Europos galanterijos gamykloje.

 

Pasak Katherine, jis sakė, kad reikia tik trijų drabužių komplektų: „vieną ant kūno, vieną skalbiamoje ir vieną spintoje, paruoštą dėvėti“. Jis visada valgydavo tuos pačius pusryčius – avižinius dribsnius, pusę greipfruto, juodą kavą – ir 46 metus gyveno tame pačiame name.

 

„Mano tėvas supaprastino savo gyvenimą pagal kasdienius įpročius“, – rašė Katherine, – „taip panaikindamas poreikį priimti smulkius sprendimus dėl visko“. Atsisakydamas mažų sprendimų nuo jo lėkštės, šis supaprastinimas atlaisvino jo dėmesį žmonėms ir darbui, kurie jam iš tikrųjų buvo svarbūs.

 

Matematikas Johnas Allenas Paulosas tą patį principą iliustravo minties eksperimentu savo 1988 m. knygoje „Innumeracy“: Kaip turėtumėte pasirinkti savo galutinį romantišką partnerį? Pirmiausia, anot jo, turėtumėte įvertinti žmonių, su kuriais galėtumėte tikėtinai susitikinėti per savo gyvenimą, skaičių. Tada susitikinėkite maždaug su pirmuoju trečdaliu be jokių ketinimų įsipareigoti. Skirkite tą laiką vien tam, kad įvertintumėte, kas jums patiko, kas nepatiko ir ką galite praleisti.

 

Po to įsipareigokite kitam žmogui, kuris jums patinka labiau nei visi, su kuriais jau susitikinėjote. Paulosas iliustravo gerai žinomą tikimybių teorijos rezultatą, rodantį, kad ši taisyklė suteikia jums didžiausią tikimybę susirasti geriausią partnerį visoje sekoje. Jei ir toliau sieksite šio taško, labiau tikėtina, kad susirasite blogesnį partnerį arba visai neturėsite nė vieno.

 

Pagrindinė įžvalga – kad kelias į geriausią rezultatą eina tiesiai per norą nustoti ieškoti gerokai anksčiau, nei išnaudosite visas galimybes – apima daug mažiau pasimatymų.

 

Psichologai, kurie tęsė Simono darbą, parodė, kad jo asmeninė filosofija buvo ir efektyvi, ir išmintinga. Netrukus po Simono mirties 2001 m., tyrėjų komanda sukūrė „maksimalizavimo skalę“, skirtą įvertinti, kurioje spektro dalyje žmogus patenka tarp maksimizatoriaus ir pasitenkinamumo ieškotojo. Jie nustatė, kad paprastai būti maksimalistu paprastai yra blogai.

 

Maksimalistai linkę būti mažiau patenkinti jų sprendimais ir gyvenimu. Jie paprastai yra mažiau laimingi, labiau linkę gailėtis ir dažniau be galo lygina save su kitais.

 

Patenkinamumo ieškotojai nebūtinai turi žemus standartus. Jų standartas yra „pakankamai geras man“, o ne „geriausias iš visų“, ir tai leidžia jaustis patenkintiems savo pasirinkimais, o ne persekiojami tų sprendimų, kurių nepadarė.

 

Psichologas Mihaly Csikszentmihalyi, sugalvojęs terminą „srautas“, apibūdindamas visiško pasinėrimo į veiklą būsenas, tai taikliai pasakė. Apsisprendus investuoti į pasirinkimą, nepaisant patrauklesnių variantų, kurie gali atsirasti vėliau, „galimai išeikvotinos daugybės energijos“ išlaisvinama gyvenimui, o ne skiriama svarstymams, kaip gyventi.“

 

Šiandien tai labai svarbu, nes nuolatinis maksimizavimas dar niekada nebuvo toks paprastas. 2006 m. vienas ekonomistas apskaičiavo, kad šiuolaikinių ekonomikų piliečiams prieinamos vartotojų pasirinkimo galimybės maždaug 100 milijonų kartų viršija ikiindustrinių visuomenių pasirinkimo galimybes. Tai beveik nesuvokiamas pasirinkimo dauginimasis, kuris apima ne tik vartojimo prekes, bet ir klausimus apie tai, kuo būti, kaip gyventi, kur dirbti ir ką mylėti.

 

Socialinė žiniasklaida dar labiau paaštrino problemą, nes ji veikia, kaip begalinis palyginimo variklis. Kai galite pamatyti kuruojamą visų kitų karjeros, santykių, namų akimirkų santrauką ir atostogas, pati „pakankamai gero“ sąvoka pradeda atrodyti, kaip pernelyg nusistovėjusi.

 

Trauka nuolat ieškoti kažko geresnio užnuodijo net ir pačias kasdieniškiausias akimirkas. Tyrimai rodo, kad, žiūrovams pateikiant daug vaizdo įrašų, kuriuos galima perjungti, jie labiau nuobodžiauja, nei jei jie susitelktų tik į vieną. Vienas iš būdų interpretuoti išvadas yra tas, kad vien mintis, jog gali būti kažkas geresnio, sugadina akimirką.

 

Tyrimai Jungtinėse Valstijose ir Kinijoje rodo, kad maždaug nuo 2010 m. jauni žmonės teigia, jog jiems darosi vis labiau nuobodu. Pažinčių programėlės pasiūlė pono Pauloso mintinio eksperimento versiją, kai vartotojai nuolat svarsto, kas gali būti už kito brūkštelėjimo – maksimalizavimas gryniausia forma.

 

O dabar dirbtinis intelektas žada padėti mums optimizuoti viską: mūsų tvarkaraščius, mitybą, garderobą, kūrybinius rezultatus. Jei Simonas buvo teisus, šių įrankių paslėptas pavojus yra tas, kad jie dar labiau išplės pasirinkimų ir palyginimų meniu.

 

Japonų rašytojas Haruki Murakami trumpame apsakyme užfiksavo maksimalisto tragediją. Vienišas vaikinas ir mergina susitinka gatvės kampe ir intuityviai supranta, kad jie idealiai tinka vienas kitam. Tai stebuklas. Jie susikibę rankomis kalbasi valandų valandas. Tačiau tada juos apėmusi abejonė: „Ar tikrai viskas gerai, kad svajonės taip lengvai išsipildė?“ Jie nusprendžia atlikti išbandymą. Jei jie tikrai idealiai tinka vienas kitam, jie gali išsiskirti ir neišvengiamai vėl susitiks. Tada jie tikrai žinos. Vaikinas nueina į vakarus, o mergina – į rytus. Jie tikrai buvo idealūs vienas kitam. Po daugelio metų jie susitinka gatvėje, bet jų prisiminimai išblėso. Jie daugiau niekada nesusitinka.

 

Simonas nebūtų nustebęs, kad jie daugiau niekada nesusitiko. Nesvarbu, ar ieškote indaplovės, ar pasimatymo, nustatykite pakankamai gerą standartą. Sustokite, kai jis bus pasiektas. Taupykite savo pažintinius išteklius svarbiems dalykams.

 

Davidas Epsteinas yra neseniai išleistų knygų „Inside the Box: How Constraints Make Us Better“ ir „Range: Why Generalists Triumph in a Specialized World“ autorius.“ [1]

 

1. Your Decision Making Is All Wrong: Guest Essay. Epstein, David.  New York Times (Online) New York Times Company. May 12, 2026.

Your Decision Making Is All Wrong - You Need to Limit Yourself to Good Enough

“If in making decisions you are often guided by a search for the best, you are going about decision making all wrong — and you’re also probably less happy for it.

 

In an age of information and choice abundance, we assume we can find the best of everything if we look long and hard enough. Psychologists call that tendency maximizing.

 

But searching for the best is the wrong goal. That is because searching is itself a cost, and most people forget to account for it. If you did, you would see that the optimal strategy isn’t optimizing at all.

 

There’s a better way to make decisions. To understand it, you should know about Herbert Simon, a pioneer of artificial intelligence and cognitive psychology, as well as a Nobel laureate in economics.

 

Simon demonstrated that for most decisions, humans can’t really evaluate the options available — there are too many, our information about them is incomplete, and our minds aren’t built to weigh them all — and so we rely on mental shortcuts. He coined the term “satisficing” — a portmanteau of satisfy and suffice — to describe how we consider a limited set of options, then choose one that is good enough and move on to live our lives.

 

When Simon faced a decision, he considered a few alternatives, sometimes asked for advice, chose and moved on. He didn’t agonize, and he didn’t second-guess.

 

 “The best is enemy of the good” was the mantra he lived by.

 

Simon was, as he put it, an “incorrigible satisficer.” His eldest daughter, Katherine, recalled that he wore one brand of socks to avoid selecting color or style each morning, and owned exactly one black beret at a time, made at a particular haberdashery in Europe.

 

According to Katherine, he said that one needed only three sets of clothes: “one on one’s body, one in the wash and one in the closet ready to wear.” He always ate the same breakfast — oatmeal, half a grapefruit, black coffee — and lived in the same house for 46 years.

 

“My father simplified his life in terms of his daily habits,” Katherine wrote, “thus eliminating the need to make little decisions about everything.” By taking the small decisions off his plate, that simplification freed his attention for the people and work that actually mattered to him.

 

The mathematician John Allen Paulos illustrated the same principle with a thought experiment, in his 1988 book “Innumeracy”: How should you choose your final romantic partner? First, he argued, you should estimate the number of people you might plausibly date in your lifetime. Then date roughly the first third with no intention of committing. Use that time purely to calibrate what you liked, what you didn’t like and what you might be missing.

 

After that, commit to the very next person you like better than everyone you’ve already dated. Paulos was illustrating a well-known result in probability, which shows that this rule gives you the best chance of ending up with the best partner in the whole sequence. Keep pushing past that point, and you’re more likely to end up with a worse match, or no one at all.

 

The core insight — that the path to the best outcome runs directly through the willingness to stop searching long before you’ve exhausted the options — extends far beyond dating.

 

Psychologists who followed up on Simon’s work have shown that his personal philosophy was both efficient and wise. Shortly after Simon’s death in 2001, a team of researchers created a “maximization scale” to measure where a person falls on the spectrum between maximizer and satisficer. They found that it’s usually bad to be a maximizer.

 

Maximizers tend to be less satisfied with their decisions and their lives. They are typically less happy, more prone to regret and more likely to compare themselves endlessly with others.

 

Satisficers don’t necessarily have low standards. Their standard is “good enough for me” rather than “the best out there,” and that makes it possible to feel satisfied with their choices, instead of haunted by the ones they didn’t make.

 

The psychologist Mihaly Csikszentmihalyi, who coined the term “flow,” to describe states of complete absorption in an activity, put it well. By making up one’s mind to invest in a choice, regardless of more attractive options that may come along later, “a great deal of energy gets freed up for living, instead of being spent on wondering about how to live.”

 

This is critical today because chronic maximizing has never been easier. In 2006, an economist calculated that the consumer options available to citizens of modern economies exceed those of preindustrial societies roughly by a factor of 100 million. That is an almost incomprehensible multiplication of choice, and it extends well beyond consumer goods into questions of who to be, how to live, where to work and whom to love.

 

Social media has intensified the problem by functioning as an infinite comparison engine. When you can see a curated highlight reel of everyone else’s career, relationship, home and vacation, the very concept of “good enough” begins to feel like settling.

 

The pull to keep searching for something better has poisoned even the most mundane moments. Research shows that giving viewers many videos to flip between makes them more bored than if they focus on just one. One way to interpret the findings is that the mere notion that something better might be out there spoils the moment.

 

Studies in the United States and China show that since about 2010, young people have reported becoming increasingly bored. Dating apps have offered a version of Mr. Paulos’s thought experiment, with users forever wondering what might be beyond that next swipe — maximizing in its purest form.

 

And now artificial intelligence promises to help us optimize everything: our schedules, our diets, our wardrobes, our creative output. If Simon was right, the a hidden danger of these tools is that they will expand the menu of options and comparisons even further.

 

The Japanese novelist Haruki Murakami captured the maximizer’s tragedy in a short story. A lonely boy and girl meet on a street corner and intuitively recognize that they are the perfect match for each other. It’s a miracle. They hold hands and talk for hours. But then a sliver of doubt creeps in: “Was it really all right for one’s dreams to come true so easily?” They decide on a test. If they truly are perfect for each other, they can part and will inevitably meet again. Then they’ll know for sure. The boy walks off to the west, and the girl to the east. They really were perfect for each other. Years later, they pass in the street, but their memories have faded. They never meet again.

 

Simon would not have been surprised they never met again. Whether you’re searching for a dishwasher or a date, set a good-enough standard. Stop when it’s met. Save your cognitive resources for things that matter.

 

David Epstein is the author of, most recently, “Inside the Box: How Constraints Make Us Better,” and “Range: Why Generalists Triumph in a Specialized World.”” [1]

 

1. Your Decision Making Is All Wrong: Guest Essay. Epstein, David.  New York Times (Online) New York Times Company. May 12, 2026.

JAV naujienos: Tilto griūtis veda prie kaltinimų --- Laivo operatorius ir darbuotojas kaltinami saugos pažeidimais per 2024 m. Baltimorės avariją

„Teisingumo departamentas pateikė baudžiamuosius kaltinimus konteinervežio, kuris prieš dvejus metus Baltimorėje susidūrė su Francis Scott Key tiltu, operatoriui, teigdamas, kad dėl saugos pažeidimų žuvo šeši statybininkai.

 

Singapūre registruotas 900 pėdų ilgio konteinervežis „Dali“ 2024 m. kovo mėn. rėžėsi į tiltą, didelę jo dalį numesdamas į Patapsco upę. Žuvo šeši ant tilto buvę statybininkai.

 

Nuolaužos beveik 11 savaičių užblokavo didžiąją dalį Baltimorės uosto 700 pėdų pločio kanalo, sutrikdydamos jūrų eismą. Teisingumo departamentas teigė, kad avarija padarė apie 5 mlrd. dolerių ekonominių nuostolių.

 

Singapūre įsikūrusiai bendrovei „Synergy Marine“ ir jos Indijoje įsikūrusiam padaliniui „Synergy Maritime“ buvo pateikti kaltinimai dėl sąmokslo, nes, kaip įtariama, jos neinformavo JAV pakrančių apsaugos apie pavojingą situaciją. Bendrovėms taip pat buvo pateikti kaltinimai dėl agentūros darbo trukdymo ir melagingos informacijos pateikimo. pareiškimai.

 

„Synergy“ gali būti skirta bauda iki 10 mlrd. dolerių, antradienį spaudos konferencijoje sakė JAV prokurorė Merilande Kelly Hayes. Jei bus pripažinta kalta, JAV taip pat gali reikalauti iš „Synergy“ žalos atlyginimo ir turto konfiskavimo, sakė ji.

 

„Synergy“ neatsakė į prašymą pakomentuoti.

 

47 metų Indijos pilietis Radhakrishnanas Karthikas Nairas, dirbęs abiejose bendrovėse, taip pat buvo apkaltintas už tuos pačius pažeidimus.

 

Manoma, kad Nairas yra Indijoje, sakė Hayes. Teisingumo departamentas „pasinaudos visomis turimomis teisėsaugos priemonėmis“, kad jį pargabentų į JAV, sakė ji.

 

„Synergy“ ir laivo savininkė „Grace Ocean Private“ 2024 m. pasiekė 102 mln. dolerių susitarimą su Teisingumo departamentu, padengdami federalinės vyriausybės išlaidas, susijusias su laivo avarija. Teisingumo departamentas padavė bendroves į teismą, teigdamas, kad jos ignoravo saugos problemas, dėl kurių laivas prarado elektros tiekimą ir rėžėsi į tiltą.

 

„Dali“ du kartus prarado elektros tiekimą plaukdamas, kai išplaukė į jūrą iš Baltimorės uosto, dėl ko įvyko avarija su Key tiltu. Federaliniai prokurorai teigė, kad pirmąjį elektros energijos tiekimo sutrikimą greičiausiai sukėlė atsilaisvinęs laidas aukštos įtampos skirstomojoje skydinėje.

 

„Dali“ buvo aprūpintas atsarginėmis sistemomis elektros energijos tiekimo sutrikimo atveju, tačiau Teisingumo departamentas teigė, kad „Synergy“ atliko pakeitimus, dėl kurių laivas patyrė antrą elektros energijos tiekimo sutrikimą. Prokurorai teigė, kad „Dali“ būtų laiku atgavęs elektros tiekimą, kad išvengtų susidūrimo su tiltu, jei laivo generatoriai būtų naudoję tinkamus kuro tiekimo siurblius. Šis pakeitimas buvo pavojingas pagal JAV pakrančių apsaugos taisykles ir pažeidė tarptautinę teisę.

 

Kaltinimai dėl trukdymo susiję su Nairo pareiškimais Nacionalinei transporto saugumo valdybai, kad jis nežinojo apie laive atliktus pakeitimus. Teisingumo departamentas teigia, kad Nairas taip pat ėmėsi veiksmų, kad paslėptų modifikuotą sistemą prieš ir po avarijos.“ [1]

 

 

1. U.S. News: Bridge Collapse Leads to Charges --- Ship operator, worker are accused of safety violations in 2024 Baltimore crash. De Avila, Joseph.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 13 May 2026: A3.

U.S. News: Bridge Collapse Leads to Charges --- Ship operator, worker are accused of safety violations in 2024 Baltimore crash

“The Justice Department filed criminal charges against the operator of the containership that crashed into the Francis Scott Key Bridge in Baltimore two years ago, alleging safety violations that resulted in the death of six construction workers.

 

The Dali, a 900-foot containership registered in Singapore, slammed into the bridge in March 2024, knocking a large section of the span into the Patapsco River. Six construction workers on the bridge died.

 

The wreckage blocked most of the Port of Baltimore's 700-foot-wide channel for nearly 11 weeks, snarling maritime traffic. The Justice Department said the crash caused an estimated $5 billion in economic losses.

 

Singapore-based Synergy Marine and its India-based unit Synergy Maritime were charged with conspiracy for allegedly failing to inform the U.S. Coast Guard of a hazardous condition. The companies were also charged with obstruction of an agency proceeding and making false statements.

 

Synergy could face a fine of as much as $10 billion, said Kelly Hayes, U.S. attorney in Maryland, at a news conference Tuesday. If convicted, the U.S. could also seek restitution and forfeiture from Synergy, she said.

 

Synergy didn't respond to a request for comment.

 

Radhakrishnan Karthik Nair, 47, an Indian national who worked for both companies, was also charged for the same violations.

 

Nair is believed to be in India, Hayes said. The Justice Department will "use all of our available law-enforcement tools" to bring him to the U.S., she said.

 

Synergy and the vessel's owner, Grace Ocean Private, reached a $102 million settlement with the DOJ in 2024 covering the federal government's costs responding to the collapse. The Justice Department had sued the companies, alleging they ignored safety issues that resulted in the vessel losing power and crashing into the bridge.

 

The Dali lost power twice as it headed out to sea from the Port of Baltimore, leading to the crash with the Key Bridge. A loose wire in a high-voltage switchboard likely caused the first power loss, federal prosecutors said.

 

The Dali was equipped with backup systems in the event it lost power, but Synergy made alterations that led the ship to experience a second blackout, the Justice Department said. The Dali would have regained power in time to avoid the bridge if the ship's generators used proper fuel-supply pumps, prosecutors said. This alteration was hazardous under U.S. Coast Guard regulations and a violation of international law, they said.

 

The obstruction charges relate to Nair's statements to the National Transportation Safety Board that he was unaware of modifications made to the ship. Nair also took steps to hide the modified system before and after the crash, the DOJ alleges.” [1]

 

1. U.S. News: Bridge Collapse Leads to Charges --- Ship operator, worker are accused of safety violations in 2024 Baltimore crash. De Avila, Joseph.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 13 May 2026: A3.

Universitetai siūlo išpardavimą verslo administravimo magistro laipsniams

„Viena brangiausių JAV magistrantūros studijų programų parduodama išparduodant.

 

Verslo mokyklos Purdue universitete, Johnso Hopkinso universitete ir Kalifornijos universitete Irvine, be kitų, taiko dideles nuolaidas studijų mokesčiui, kurios gali sutaupyti studentams dešimtis tūkstančių dolerių.

 

Specialistams, svarstantiems, ar grįžti į mokslus, tai gali pasiūlyti galimybę įgyti laipsnį be skolų. Tačiau mokykloms, kurių daugeliui sunku pritraukti paraiškų, šios nuolaidos gali būti netvarios kaip verslo modelis.

 

Kainų nuolaidos dažniausiai taikomos trumpesnėms, labiau specializuotoms verslo studijų programoms, skirtoms darbuotojams, kuriems sunku įsitvirtinti sudėtingoje įdarbinimo rinkoje. Ypač jaunesni specialistai gali būti išsigandę, kad dirbtinis intelektas sutrikdys jų karjeros planus, todėl verslo mokyklos jiems teigia, kad verslo magistro laipsnis suteiks jiems pranašumą dirbtinio intelekto srityje, nereikės per ilgai – arba visai – atsisakyti sėkmingos karjeros.

 

Purdue Mitcho Danielso verslo mokykla kitą rudenį, pradėjusi taikyti nuolaidą, taikys 40 % nuolaidą studijų mokesčiui. praėjusį rudenį ir matant didelį skaičių studentų, kurie pasirenka šią programą, todėl 48 kreditų valandų programa užsienio studentams kainuoja 36 000 USD, palyginti su 60 000 USD. Studijų kaina valstijoje yra 35 000 USD. Studentai gali baigti internetinę MBA programą bent dvejus metus.

 

 

Kalifornijos universiteto Irvine Paulo Merage'o verslo mokykla rudens semestrui sumažina studijų kainą net 38 % – arba nuo 30 000 iki 48 000 USD – savo „Flex“ ir „Executive MBA“ programose, kurios apima internetinius ir vakarinius kursus, kad studentai galėtų toliau dirbti visą darbo dieną kartu su studijomis. Abiejose programose yra pertvarkyta mokymo programa, kurioje integruotas dirbtinis intelektas ir naujos technologijos.

 

 

Johnso Hopkinso Carey verslo mokykla skiria 50 % stipendiją studentams, kurie šį pavasarį baigs Merilendo koledžą ir šį rudenį įstos į vieną iš specializuotų magistro programų, pavyzdžiui, finansų ar sveikatos priežiūros vadybos.

 

 

Anksčiau šį mėnesį Vašingtono universiteto Olino verslo mokykla Sent Luise pradėjo 10 000 dolerių stipendija specialistams, kurių karjerą paveikė dirbtinis intelektas – tiek dėl atleidimo iš darbo, tiek dėl spartaus dirbtinio intelekto pritaikymo darbe, dėl kurio jiems reikia persikvalifikuoti. Susitarimas su Olinu taikomas tik naujai mokyklos magistro programai „Dirbtinis intelektas verslui“.

 

„Norėjome kuo mažiau kliūčių atleistiems darbuotojams, kad jie galėtų tobulinti savo įgūdžius ir grįžti į darbo rinką“, – sakė Olino universiteto dekano pavaduotojas Joe MacDonaldas. Pasak jo, stipendiją taip pat gali gauti absolventai, kurie supranta, kad jų ką tik baigta specialybė dėl dirbtinio intelekto smarkiai pasikeitė.

 

Visų kainų skirtumų priežastis – mažėjanti tradicinio dvejų metų MBA studijų paklausa. Šio laipsnio paklausa paprastai yra anticiklinė, o tai reiškia, kad kai darbo rinka gera, žmonės mieliau joje lieka ir užsidirba pinigų. Šiandien, kai kai kurie specialistai baiminasi, kad dirbtinis intelektas juos išstums, darbo vietų keitimą pakeitė darbo vietų laikymasis, ir daugelis žmonių kuo ilgiau laikosi turimų darbų.

 

Daugelis žmonių anksčiau laikė „MBA“ studijas laiko dvejų metų tyrinėjimu, tačiau dauguma specialistų nemano, kad dabartinėmis sąlygomis tai yra patikimas pasirinkimas“, – teigė Petia Whitmore, buvusi Babsono koledžo priėmimo komisijos dekanė ir priėmimo konsultacijų įmonės „My MBA Path“ įkūrėja.

 

„Jie sako, kad galiu toliau mokytis, tiesiog dirbdama.“ „Aš iš tikrųjų jaučiuosi gerai tokia, kokia esu“, – sakė ji.

 

Praėjusį rudenį paraiškų į JAV verslo mokyklas skaičius smarkiai sumažėjo, ir daugelis tarptautinių studentų, susirūpinę dėl griežtesnių vizų apribojimų, renkasi mokyklas arčiau namų.

 

Olin universitete daugėja paraiškų iš JAV gyvenančių potencialių studentų, o užsienio studentų susidomėjimą stabdo politinis klimatas, sakė Olin universiteto atstovas MacDonaldas.

 

Christien Wong yra verslo ir informatikos specialybės studentė Vašingtono universitete Sent Luise, kuri baigia studijas gegužę ir planuoja šį rudenį siekti Olin universiteto dirbtinio intelekto verslui magistro laipsnio. Laipsniui gauti reikia metų.

 

Tačiau Wong mato vertę įgyti daugiau įgūdžių nestabilioje darbo rinkoje, todėl jis spaudžia tęsti programą.

 

„Beveik kiekviename darbo skelbime, kurį mačiau dėl stažuočių ar naujų absolventų, reikalaujama tam tikrų dirbtinio intelekto įgūdžių ir patirties“, – sakė Wong. „Manau, kad tai teisingas žingsnis, suteikiantis man tinkamus įgūdžius ateičiai.“

 

Vadybos magistrantūros studentų, gavusių finansinę paramą, skaičius sparčiai auga. A Prieš dešimtmetį šis skaičius siekė 48 %, o 2025 m. – 62 %, rodo ne pelno siekianti organizacija „Graduate Management Admission Council“, stebinti paraiškų tendencijas.

 

GMAC duomenys rodo, kad verslo mokyklų studentams nuopelnais pagrįstos stipendijos taip pat auga – praėjusiais metais tokių stipendijų skyrė 47 % visų atvykstančiųjų, palyginti su 32 % prieš dešimtmetį.

 

Daugelis mokyklų, jau susiduriančių su finansiniais sunkumais, pastebi, kad, norėdamos užpildyti vietas, turi gerokai sumažinti studijų kainą, teigė aukštojo mokslo konsultacijų įmonės pirmininko pavaduotojas Timas Westerbeckas iš  Eduvantis.

 

Tačiau, pasak jo, nuolaidos „tapo per brangios, ir jie vis dar nesugalvojo, kaip išlaikys šį modelį laikui bėgant.“ [1]

 

1. Schools Are Offering A Fire Sale On M.B.A.s. Smith, Ray A.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 13 May 2026: A1. 

Schools Are Offering A Fire Sale On M.B.A.s

“One of the U.S.'s most expensive graduate degrees is going on sale.

 

Business schools at Purdue University, Johns Hopkins University and the University of California, Irvine, among others, are giving steep discounts on tuition that can save students tens of thousands of dollars.

 

For professionals who are considering whether to go back to school, it can offer a pathway to get a degree while staying debt free. But for the schools, many of which have struggled to attract applications, these discounts might not be sustainable as a business model.

 

The price breaks tend to be for shorter, more specialized business degrees aimed at workers struggling to gain traction in a tough hiring market. Younger professionals in particular might be spooked that AI will disrupt their career plans, so business schools are pitching them that a graduate degree in business will give them an edge in AI expertise without having to step away from a highflying career for too long -- or at all.

 

Purdue's Mitch Daniels School of Business is knocking 40% off its tuition next fall -- after starting the discount last fall and seeing a large number of students opt in -- which makes the 48-credit-hour program $36,000 for out-of-state students, down from $60,000. In-state tuition is $35,000. Students can take at least two years to complete the online M.B.A. program.

 

The Paul Merage School of Business at the University of California, Irvine, is cutting tuition as much as 38% -- or between $30,000 and $48,000 -- for the fall on its Flex and Executive M.B.A. programs, which include online and evening courses so students can keep working full time alongside their studies. Both programs include a redesigned curriculum that incorporates AI and emerging technologies.

 

The Johns Hopkins Carey Business School is giving a 50% scholarship to students who graduate from a Maryland college this spring and enter one of its specialized master's programs this fall, such as in finance or healthcare management.

 

Earlier this month, Washington University's Olin Business School in St. Louis launched a $10,000 scholarship for professionals whose careers have been affected by AI, either from a layoff or rapid adoption of AI at work that requires them to retrain. The Olin deal only applies to the school's new master's in AI for Business program.

 

"We wanted to provide as little friction as possible for displaced workers in order to be able to upskill and get back into the workforce," said Olin's deputy dean, Joe MacDonald. Graduating seniors who realize the field they just majored in has changed dramatically due to AI could also be eligible for the scholarship, he said.

 

Behind all of the price breaks is softening demand for the traditional two-year M.B.A. Demand for that degree tends to be countercyclical, which means when the job market is good, people would rather stay in it and make money. In today's climate, when some professionals fear that AI will displace them, job hopping has been replaced by job hugging, and many people are clinging to the jobs they have for as long as they can.

 

A lot of people used to treat the M.B.A. as two years of exploration, but most professionals don't feel that is a solid bet in the current environment, said Petia Whitmore, a former dean of graduate admissions at Babson College and founder of admissions consulting firm My MBA Path.

 

"They're saying, I can continue to just learn on the job. I'm actually OK the way I am," she said.

 

Applications to U.S. business schools slumped last fall, and many international students, worried about tighter visa restrictions, are opting for schools closer to home.

 

At Olin, applications from U.S.-based prospective students are increasing, while interest from foreign students has been stunted by the political climate, Olin's MacDonald said.

 

Christien Wong is a business and computer-sciences major at Washington University in St. Louis who graduates in May and plans to go for Olin's AI for Business master's degree this fall. It takes one year to get the degree.

 

But Wong sees value in gaining more skills in a shaky job market, so he is pressing on with the program.

 

"Almost every job posting I've seen for internships or new graduates wants some kind of AI skills and expertise," Wong said. "I think it's the right move to give me the right skill sets for the future."

 

The number of graduate students in management who received financial assistance has been soaring. A decade ago it was 48% and in 2025 it was 62%, according to the Graduate Management Admission Council, a nonprofit that tracks application trends.

 

Merit-based scholarships for business-school students is also on the rise, GMAC data show, at 47% of incoming students last year, up from 32% a decade earlier.

 

Many schools, already facing financial challenges, find they have to discount their tuition significantly to fill seats, said Tim Westerbeck, co-chairman of higher-education consulting firm Eduvantis.

 

But discounting, he said, has "gotten too expensive, and they still haven't figured out how they're going to sustain that model over time."” [1]

 

1. Schools Are Offering A Fire Sale On M.B.A.s. Smith, Ray A.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 13 May 2026: A1.