Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2009 m. vasario 15 d., sekmadienis

Elektra ir gera užsienio politika

Kaip mes galime protestuoti kaimynų atominių statybų proga, jei pirmieji pradėjome rėkauti, kad kursime atominę visam regionui? Jei matome, kad mes neišsilaikom konkurencinėje kovoje dėl žemiausių branduolinės energijos kainų, dėl geriausių Ignalinos kadrų ir, krizės akivaizdoje, dar ir dėl finansinių resursų, tai kaip galime tikėti kubilinio optimizmo pilnomis frazėmis apie šviesų atominio komunizmo rytojų Lietuvoje?

Bijomės Estijos. Bijomės Rusijos. Todėl kuriame monopoliją Leo, kuri smaugia vartotojus ir ūkį. Jei neleisime augti mūsų ekonomikai, tai anksčiau ar vėliau pateksime po kaimynų padu.

Nustokime rodyti špygas per Seimo langą. Nustokime drausti demonstracijas ir šaudyti guminėmis kulkomis į taikius žmones. Tapkime demokratijos pavyzdžiu kaimynams.

Išsirinkime gabesnius vadovus, negu Adamkus ir Kubilius. Pasiųskime juos Danijon mokytis, kaip kurti švarią energetiką, visai nenaudojant branduolinės energijos. Tapkime ūkiškumo ir ekologijos pavyzdžiu kaimynams.

Tinkamos politikai asmenybės atsiskleis greitu laiku masiniuose protestuose ir rūpestyje į bėdą patekusiais žmonėmis, tiek dirbančiais, tiek ir bedarbiais. Draugą pažinsi nelaimėje.

Landsbergis yra paprastas praeito amžiaus propagandistas be jokių sugebėjimų politikoje. Grybauskaitė yra paprasta buhalterė. Politikoje - ji taip pat nulis. Neveltui kubiliniai tokius silpnus žmones stumia į Prezidento postą. Juk Prezidentas turi veto teisę. Todėl pačias skaudžiausias reformas, atimančias viską iš mūsų visų valstybinio - monopolinio slibino naudai, kubiliniai numatė įvesti po Prezidento rinkimų. Laimei, jie jau atsiskleidė Lietuvai visu savo "grožiu".

2009 m. vasario 14 d., šeštadienis

Valdžios pakeitimas, ekonomikos gelbėjimas, apribojant valdymo aparatą ir monopolijas, yra vienintelė išeitis valstybei

Dėl pakeltų mokesčių
sausio mėnesį atsigavo infliacija, bet analitikų nuomone ji yra laikina. (1)
Toks kainų šuolis privertė mūsų mažytės šalies gyventojus lakstyti
apsipirkti kaimyniniuose kraštuose. Gavome smūgį mokesčių surinkimui ir
valstybės finansams. Kubilius dar apie tai tik galvoja.

Ekspertai teisūs.
Drastiškas vartojimo apribojimas defliacinės spiralės pradžioje atveda prie
dar didesnės defliacijos, visiško ekonomikos užsmaugimo ir katastrofiškai
didelio bedarbių skaičiaus. Dabar juntame svaiginantį ekonomikos šuolį
žemyn. Į eksportą orientuotos mūsų užsienio rinkos (Rusija, Vokietija ir
kitos) netikėtai giliai ir ilgam užstrigo krizėje. Nėra kam užglaistyti
Kubiliaus klaidos pasėkmes. Valdžios pakeitimas, ekonomikos gelbėjimas,
apribojant valdymo aparatą ir monopolijas, yra vienintelė išeitis valstybei.
Mūsų politinis gyvenimas pavirto išties negrabia klounada. Koalicijos
partneriai (pvz., Masiulis) patys viešai šaiposi iš jos
nestabilumo.

Padėkokite Kubiliui už naujus mokesčius. Greitai liksite be
pensijų, o mokytojai, gydytojai bei valdininkai - be atlyginimų.

1. Analitikai: infliacija grįžo trumpam

2009 m. vasario 13 d., penktadienis

Susitiksime protestuose

Žmonės jau ruošiasi sekančiai protestų bangai:

"Nerijus to Kestai
2009.02.14 01:42
Kestas turi labai gera galva. Ir labai gerai daro, kad nuolat komentaruose primena, jog dabartine valdzia yra nusikalteliska. Mitingai siek tiek aprimo, ir todel, kad, pazeidziant Konstitucija, juos imta drausti. Bet netrukus prasivers nauja banga. Susitiksim protestuose.

Kęstai,
2009.02.14 00:18
ar turi savo galvą, ar tik mėgdžioji Kirkilo-Valatkos šmeižtus?

Kęstas
2009.02.13 16:39
Mokesčius jau pakėlė. Daugumai studijuoti reikės skolinantis milžiniškas sumas. Apmokestins gydymą. Na o jeigu kas negalės tokiose sąlygose susimokėti už buto paskolą - tiems atims vaikus. Antstoliai persekios nelaiminguosius iki mirties. Kas prakilniau: vyti iš Lietuvos kubilinius, ar patiems tyliai pasitraukti? Atlaikėme Rusijos ir Vokietijos terorą. Ką darysime su kubilais?" (1)

1. Tarybų valdžios taikinys – universitetai. Komentarai.
Turime Lietuvoje blaiviai mąstančių inteligentų. Cituoju: "Gintaras Aleknonis. Tarybų valdžios taikinys - universitetai
2009-02-13
Reformos yra lyg visuomenės gyvenimo kraujas, suteikiantis naujų jėgų. Per nepriklausomybės metus Lietuvoje sukaupėme nemenką įvairių pertvarkų patirtį. Bet ar tikrai galime didžiuotis visomis reformomis? Prisiminkime žemės, mokyklų pertvarkas... Tai ne vienos ir ne dviejų vyriausybių rūpesčiai ir galvos skausmai.
Dabartinė Lietuvos valdžia be skubių ir neatidėliotinų finansų, mokesčių reformų imasi pertvarkyti mokslą ir studijas. Sveikintinas užmojis, nors jau ryškėja kai kurios reformatorių klaidos, prieš kurias užmerkus akis galima lengvai sukompromituoti visą pertvarkos idėją.
Reikia džiaugtis reformai pribrendusia politine valia. Tačiau vien politinės valios pertvarkai neužtenka. Būtina tartis su interesų grupėmis, ieškoti sąjungininkų. Pertvarka turi patikėti tie, kuriems ji daroma, o ne tik tie, kurie balsuos už pokyčius.
Aukščiausi švietimo ir mokslo ministerijos pareigūnai pastaruoju metu dažnai susitinka su universitetų bendruomenėmis, diskutuoja. Skelbiama apie kompromisus sudarant universitetų tarybas, perskirstant studentų krepšelius.
Tačiau kyla abejonių, ar valdžios atstovai iš tikrųjų girdi tai, kas jiems sakoma. Jeigu spręsime iš pranešimų Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje, tikro dialogo nėra. Jau įpratome, kad valdžia ieško tik pritarimo, o ne patarimo.
Prieš du dešimtmečius iš komunizmo besivaduojančios Vidurio ir Rytų Europos šalys savo konstitucijose įdėjo saugiklius, saugančius universitetų ir mokslo laisvės principus. Tai vertė daryti karti totalitarinių valstybių patirtis.
Dabar, universitetuose ketinama įtvirtinti tarybų valdžia, teisinama akademinės bendruomenės ir visuomenės dialogo būtinybe. Jeigu iš tikrųjų būtų siekiama tokio dialogo, universitetų tarybų narius turėtų skirti ne ministras, bet skirtingos interesų grupės. Valdininkija negali savintis visuomenės teisių.
Žinoma, prieš diskutuojant apie tarybų sudarymo tvarką, dar reiktų išsiaiškinti, ar iš viršaus nuleistos tarybos atitinka konstitucijoje įtvirtintus universitetų autonomijos principus.
Didžiausia visų Lietuvoje vykdomų reformų bėda – nesugebėjimas, o gal nenoras prognozuoti pertvarkos rezultatus. Niekas negali pasakyti, kiek, pasikeitus universitetų statusui, pabrangs aukštasis mokslas. Kiek pabrangs mūsų sveikatos apsauga, kai teks lankytis pas gydytojus, kurie turės bankams mokėti šimtatūkstantines studijų paskolas ir tūkstantines palūkanas?
Ar siūloma reforma, prisidengusi tauria kokybės gerinimo širma, nesukurs elitinės aukštojo mokslo sistemos, į kurią patekti gabus, bet nepalankiose sąlygose užaugęs vaikas beveik neturės jokių galimybių.
Korepetitorių abitūros egzaminams paruošti moksleiviai galės visuomenės sąskaita nemokamai studentauti, o sąžiningai besimokantiems teks vilkti paskolų naštą. Būtent tokias sąlygas kuria dabar siūloma studentų krepšelių sistema.
Didžiausia problema, kad dabartinė mokslo ir studijų pertvarka atveria plačiausias galimybes ne universitetams, bet bankams ir nekilnojamojo turto bendrovėms.
Reformatoriai sako – iš kur tiek nepasitikėjimo? Kodėl galvojame, kad žmonės tokie blogi ir iššvaistys universitetų turtą. Deja, Lietuvoje sąžiningo verslo sąvoka labai sunkiai prigyja. Viską galima daryti pagal taisykles, bet nesąžiningai.
Todėl nesunku įsivaizduoti, kaip sumanūs vaikinai pasinaudodami mokslo ir studijų reformos atvertomis galimybėmis privatizuoja Vilniaus Universiteto centrinius rūmus. Sakote neįmanoma? Bet prisiminkime Lietuvos avialinijų ar elektros tinklų istorijas.
O privatizuojantys Universiteto rūmų ansamblį turi gerokai rimtesnių argumentų, negu didžiąsias Lietuvos privatizacijas rengę vaikinai. Ten, kur dabar auditorijos, anksčiau buvo profesorių butai. Gal verta atkurti istorinę tiesą? Nesvarbu, kad naujai įrengtuose apartamentuose gyvens ne profesoriai.
Lietuvos prezidentas yra paskutinis saugiklis, apsaugantis (ar neapsaugantis) visą mūsų įstatymų leidybos sistemą nuo klaidų. Jau greit bus du mėnesiai, kaip prezidentūroje nebeliko švietimo, mokslo ir kultūros klausimus kuruojančios grupės.
Keista, nes pats valstybės vadovas aukštojo mokslo reformą yra įvardijęs kaip vieną šiandienos prioritetų. Ką teks daryti prezidentui, gavus mokslo ir studijų įstatymą? Aklai pasirašyti? Pasikliauti iš šalies pakviestais „išminčiais“? Taip ir nyksta Lietuvoje profesionalumas bei atsakomybė, kai jų naštą mėginama sukrauti nepriklausomiems ir niekam neatsakingiems ekspertams...
Norėtųsi, kad nepriklausomos Lietuvos reformos neprimintų sovietmečio racionalizacijų. Gal pamenate, kaip anuomet vienas racionalizatorius pasiūlė sutrumpinti pieštuko grafito širdelę. Juk pieštuko vis tiek niekas iki galo neišrašo. O būtų galima sutaupyti tiek grafito. Netrukus atsirado kitas racionalizatorius, kuris paklausė, o kam pieštukuose reikalinga ta medinė dalis be grafito? Kiek sutaupytume medienos." (1)
Mums visiems reikia pasimokyti rašyti taip aiškiai ir atskleidžiant tokią gilią istorinę perspektyvą.

1. Gintaras Aleknonis. Tarybų valdžios taikinys - universitetai

2009 m. vasario 12 d., ketvirtadienis

Piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ nuomonė

"pilieciai.lt/minerva
2009.02.12 02:55
Piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ Pranešimas Studentų mitingui – antikonstitucinis draudimas Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ vasario 19 d. kvietė esamus ir būsimus studentus bei visą visuomenę į protesto akciją priešintis Vyriausybės kartu su Švietimo ministru ketinamai įgyvendinti aukštojo mokslo reformos imitacijai – socialiniam eksperimentui su Lietuvos jaunimu ir akademine bendruomene – ir reikalauti neatidėliojamos, tikros ir esminės, bet apgalvotos ir socialiai teisingos aukštojo mokslo reformos. Akcija turėjo prasidėti prie Vyriausybės rūmų, tada po eitynių Gedimino prospektu tęstis Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų. Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė išduoti šiai akcijai leidimą, motyvuodama tuo, jog gali susirinkti pernelyg daug žmonių ir neva bus nebeįmanoma užtikrinti visuomenės saugumo. „Kai kuriais sausio 16-osios įvykiais naudojamasi kaip dingstimi pridengti valdžios siekį visaip kliudyti piliečių aktyvumui, kad būtų sukurta iliuzija, jog jaunimas ir visuomenė pritaria sumanytai aukštojo mokslo reformos imitacijai“, - sakė Piliečių grupės narys Nerijus Stasiulis. – „Mums pasakė, kad leidimą protestuoti prie Seimo gausime tik tada, jei pažadėsime ir garantuosime, kad nesusirinks daugiau nei vos keli šimtai žmonių. Žinoma, mes tokias garantijas suteikti atsisakėme. Konstitucija kiekvienam piliečiui laiduoja teisę kartu su kitais susirinkti ir mitinguoti. Žinant vis augantį visuomenės nepasitenkinimą p. Steponavičiaus veiksmais ir sumanymais, aišku, kad protestuoti ateitų daug daugiau nei vos keli šimtai. Bet Savivaldybė jiems uždraudė tai padaryti“. Nors lemiamas sprendimas dėl studentijos ir akademinės bendruomenės pasipiktinimą keliančio Mokslo ir studijų įstatymo projekto priėmimo arba atmetimo bus priimtas Seime, Savivaldybė primygtinai siūlė protestuoti ne prie Seimo, o prie Švietimo ir mokslo ministerijos, kur rengti gausius mitingus pavojinga dėl vietos stokos, o piliečių teisę susirinkti prie Vyriausybės rūmų ir dalyvauti eitynėse apskritai kategoriškai atmetė. Negana to, akciją organizuojantiems studentams dar buvo pasiūlyta protestuoti atokiai nuo Nepriklausomybės aikštės, automobilių stovėjimo aikštelėje, patiems pasirūpinant jos aptvėrimu ir tik prieš tai gavus Seimo leidimą. „Nesitaikstysime su nedemokratiškų valstybių praktiką primenančiais mūsų teisių varžymais ir tikrai nesusitaikysime su pražūtinga ir vis ryškesnį kriminalinį atspalvį įgaunančia aukštojo mokslo pertvarkos imitacija“, - sakė N. Stasiulis. – „Su mumis susisiekia vis daugiau piliečių, siekiančių to paties, ko ir mes. Suvienyti jėgas ketiname ir su aukštųjų mokyklų profesinėmis sąjungomis, prisidės kai kurios kitos organizacijos. Mūsų jėgos ir ryžtas tik auga, ir netrukus mitingas bus.“ Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ siekia, jog aukštojo mokslo reforma vyktų pagal alternatyvius principus, atsisakant laisvosios rinkos ideologija dangstomo bankų bei nekilnojamojo turto grobstytojų interesų tenkinimo ir ketinimo apmokestinti studentiją tūkstantiniais mokesčiais. Mokesčio už studijas klausimas gali būti svarstomas tik atlikus visų akredituotų studijų programų kokybės auditą ir optimizavus aukštųjų mokyklų tinklą. Tai atlikus, mokestis privalo būti visiems solidariai vienodas ir kiek įmanoma mažesnis. Aukštojo mokslo pertvarkos negalima patikėti „nematomai rankai“ ir „darviniškai“ aklai studentų bei aukštųjų mokyklų kovai už išlikimą. Ji turi remtis sąžininga ir ekspertiniu vertinimu grindžiama studijų programų konkurencija. "

Teisingai suprantami Lietuvos žmonių lūkesčiai šiame pareiškime.
Oligarchai perėjo prie despotijos. Verskime kubilinius iš vyriausybės. Kad nė vienas specialistas paruoštas Lietuvoje nepatektų į užsienį, norima laukinio kapitalizmo jėgomis sunaikinti mūsų universitetus. Visi, kam brangi Lietuvos ateitis, vienykimės.

1. H. Mickevičius: teisė mitinguoti turi būti užtikrinta. Komentarai.

2009 m. vasario 11 d., trečiadienis

Kubilai ir mūsų sveikata

Už apsilankymą poliklinikoje gali tekti susimokėti. Tai kubilinių "revoliucijos" tęsinys. Pradžioje mokestis būtų skaudus, bet nedidelis. Po to ateitų visagalė "rinkos" kaina. Verslininkai ar dirbantieji nesugebėtų apmokėti nekontroliuojamų ir į stratosferą lekiančių sveikatos draudimo kainų. Daugeliui tektų mirti patvoriuose be gydymo. Verskime kubilinius iš valdžios.

2009 m. vasario 9 d., pirmadienis

Mūsų dramoje, kuri dabar tapo įdomi daugeliui, keičiasi veikėjai. Cituoju buvusio Seimo nario, advokato Kęstučio Čilinsko interviu:

"Gal galėtumėte konkrečiai įvardyti, kas tie oligarchai?

Tai pati viršūnė – žmonės, kurie po „Leo LT“ sandorio, tapo tikrais valdančiaisiais. Už „Leo LT“ projekto stovi grupė stambių oligarchų – monopolijų savininkai.

Konkrečiai tai energetikos bendrovių savininkai – ten jų yra dešimtukas ir dar buvo krūvelė prileista pačių stambiausių turtingiausių asmenų.

„Leo LT“ projektas pati stambiausia oligarchinė viršūnė, kuri gali labai daug finansų skirti partijoms ir dėl to jos, turi žiūrėti į viršūnę – ką ji pasakys. „Leo LT“ kontroliuoja situaciją.

Kai pabūni Seime, pamatai labai gražiai, kaip ši sistema veikia ir kaip viskas tvarkoma iš tos viršūnės.

Prezidentas, Vyriausybė ir Seimas apraizgyti tos viršūnės ir laisvė yra duodama sprendimams, kurie nesusiję su pagrindiniais ekonominiais interesais.

O kita, kas svarbu, priklauso nuo šios viršūnės. Oligarchai kontroliuoja valstybės gyvenimą ir jų nurodymai vykdomi 100 proc. iki šiol.

Noriu dabar būti su pilietine visuomene, o į prezidento postą sėsti nenoriu. Kaip savo profesijos atstovas, jaučiuosi labiau reikalingas pilietinei visuomenei, nes čia trūksta profesionalių teisininkų...

...Visų pirma esu teisės ekspertas, o po to pilietis. Mes įkūrėme pilietinį Jungtinį demokratinį judėjimą (JDJ), bet jis yra nepartinis. Judėjime dalyvauja įvairių partijų atstovai ir judėjimas turi keletą tikslų...

...Svarbiausias tikslas – negaliojančiu pripažinti „Leo LT“ sandorį ir grąžinti į biudžetą pinigus, kad valstybė atsigautų..." (1)

Buvęs Seimo narys, advokatas Kęstutis Čilinskas yra teisus. Prezidento galios ribotos. Jis geriau jaučia, kurioje vietoje atneštų žmonėms daugiau naudos. Deja, tai nereiškia, kad mes galime atsipalaiduoti ir leisti išrinkti Prezidentu bevalį oligarchų statytinį. Prezidentas turi veto teisę. Įsitikinome, kaip skaudžiai gelia vien tik oligarchams naudingi įstatymai. Lietuvai būtų daug geriau, išrinkus Prezidentu žmogų, kuris sugebėtų atsispirti oligarchų spaudimui.

Lietuvos piliečiai,

Nejaugi mes prastesni negu broliai prūsai?

Nejaugi nueisime nuo pasaulio scenos be pasipriešinimo?

Tėvyne Lietuva, kur Tavo Herkus Mantas?

Mūsų politikai tikrai nupirkti pinigų maišų, kurie atėjo valdžion banditiško Lietuvos turtų privatizavimo metu. Daugumos interesai politiniame gyvenime tikrai neturi poveikio. Bet žmonės jau išmoko trauktis į Vakarus ir ten geriau susitvarkyti gyvenimą. Todėl iškyla grėsmė pačiam mūsų valstybės egzistavimui. Pilietybės atiminėjimas uždaro žydų tautos pasirinktą kelią lietuvių tautos išlikimui. Ką mes turėtume daryti, kad taip nenusmuktume į nebūtį? Pirmas žingsnis - pavadinkime vagis ir parsidavėlius vagimis ir parsidavėliais. Neleiskime jiems dangstytis kovotojų už civilizaciją kaukėmis.

JAV ultrakonservatyvios jėgos neteko valdzios Amerikoje, nes rinkejai jais nusivyle. Gili krize nera pats geriausias laikas joms reikstis ir Lietuvoje.
Stambios monopolijos Europos Sajungoje yra grieztai baudziamos (Microsoftas yra geras pavyzdys). Ateis laikas, ir ES antimonopolines strukturos uzsiims Leo.lt bei kitomis stambiomis monopolijomis Lietuvoje. Tai nestabilus, laikini tvariniai, skirti saujelei oligarchu pasipinigauti. Jie tik kenkia vartotojams ir visai Lietuvos valstybei.


1. K. Čilinskas: prezidentas sistemos nekeičia. Agnė Stasiulytė.lrt.lt