Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2009 m. rugsėjo 21 d., pirmadienis

Ko dabar mokytis?

Paveldėti iš Rusijos valdymo laikų buvusių direktorių ir pirmininkų valdomi verslai byra nuo krizės prisilietimo. Dar pagreitėjusi emigracija neleis eksplotuoti darbo jėgą nebaudžiamai. Globalizacija naikina paskutines neefektyvaus darbo liekanas. Naujos Lietuvos ūkio vystymo strategijos nebėra.

Todėl niekas Lietuvoje nežino, ko turi mokytis mūsų žmones, kad jų darbas būtų paklausus rinkoje. Patarimas stipresniems ir jaunesniems: važiuokite mokytis ir dirbti užsienyje. Palaukite, kol vagių sudėliotas kortų namelis Lietuvoje galutinai subyrės. Gal tada ateis laikas normaliai dirbti ir gimtinėje.

2009 m. rugsėjo 20 d., sekmadienis

Hipnozės seansai prieš audrą

Pasigirdo hipnozę primenantys įkalbinėjimai. Girdi, krizės Lietuvoje nėra. Valstybė neišvogiama. Lietuva neišsivaikščioja. Viskuo kaltas bendruomeniškumo trūkumas. Arba tiesiog lietuviams būdinga skurdo kultūra

Visa tai yra valdančiųjų skleidžiama propaganda. Sėdėkite, bėdavokite, sugalvokite visokias kliūtis, tik netrukdykite mums greitai prisivogti.

Kai vijome lauk Rusijos valdžią, niekas mums nesutrukdė. Kai vysime lauk šiandieninius vagis, bus dar lengviau.

2009 m. rugsėjo 17 d., ketvirtadienis

Priešraketinė gynyba

Remiantis neoficialiais žinių šaltiniais jau paaiškėjo, kad JAV atsisako lokalizuoti priešraketinės gynybos radarus Čekijoje ir raketas Lenkijoje.

2009 m. rugsėjo 16 d., trečiadienis

Čečėnijos ir Lietuvos likimai

Stalinas, dangstydamasis komunistine ideologija, daugumą čečėnų tautos ištrėmė. Likusius nužudė.

Buvusių direktorių ir pirmininkų klika, prisidengdama konservatorių ir socdemų ideologija, padarė tą patį su lietuviais.

Tuos, kuriuos neištrėmė į darbus Vakaruose, marina badu Lietuvoje.

Mes galime parodyti čečėnams, abchazams ir osetinams, kaip teisingai siekti laisvės.

Užbaikime darbus Lietuvoje.

2009 m. rugsėjo 15 d., antradienis

Mokslo žiniasklaida ir Lietuvos ekonomika


"Gražus kultūrinis J. Adomaičio-Šerno palikimas verčia pasakyti keletą žodžių ir apie šiandieninę mokslo žiniasklaidą, labai reikalingą kuriant žinių visuomenę. Periodinės spaudos lentynos linksta nuo storų, gero popieriaus, puikių iliustracijų žurnalų. Tuzinas tokių skirti panelėms. Bet jų turinys – daugiau nei apgailėtinas – hedonistinio gyvenimo, prabangaus ir tuščio, propagavimas.

Tik žurnalas „Mokslas ir gyvenimas“ dar kiek įstengdamas visuomenei teikia intelektualinio peno. Sovietmečiu jo tiražai siekė šimtus tūkstančių, šiandien – šimteriopai mažesni... Buvo bandymų leisti mokslą populiarinančių kitokiu stiliumi žurnalų, bet ir tie projektai žlugo. Tad kokią Lietuvos ateitį matome, į ką kreipiame savo jaunimą?" [1]


Apleidome mokslo žiniasklaidą. Pradėjome ardyti universitetus ir kolegijas. Išsilavinimas, kurį turėjome šviesuolių dėka, buvo vienintelis didelis ir tikras mūsų ekonomikos privalumas.


Pakeitėme jį dalyvavimu finansinėse machinacijose ir statybų burbule. Tas burbulas sprogo.

Ar išsaugosime Lietuvą?

Ministras Kreivys sako: Juk ne veltui Šiaurės šalių bankai ir įvairios bendrovės mus laiko savo namų rinka.

Tai melas. Jei jie laikytų mus taip artimais, tai negriautų Lietuvos kolegijas bei universitetus absurdiška paskolų sistema ir taip neskandintų skolose būsto pirkėjus. Jie elgiasi su mumis, kaip su naikintinais konkurentais.


1. Minint J. Adomaičio-Šerno 150 metų sukaktį. Libertas Klimka

2009 m. rugsėjo 4 d., penktadienis

Klausimai Kubiliui

Vartojimo mokesčių kėlimui galo nematyti. Jie daugiausia gula ant vidutiniokų pečių. Kodėl už krizę, kurią sukėlė bankininkai ir pilaičių statytojai, turime mokėti mes visi?

Kas bus, jei po kito mokesčių pakėlimo organizuosime visuotinį streiką? Gal tai privers praretinti kyšininkų biurokratų eiles? Nebereikės nei mokesčių padidinimo?


Kiekvienas, kas bent kiek pabuvojo Vakaruose, žino, kad streikai yra gal kiek triukšminga, bet normali gyvenimo dalis. Žmonėms pavyksta išsikovoti geresnes sąlygas, todėl jie daro tai net kapitalizmo tvirtovėje JAV.

Nusimeskime Rusijos uždėtus pančius. Streikuokime ir mes.

Daug kas bijo, kad jaunoje valstybėje taip lengvai pakenksime stabilumui. Taip, galima galvoti, kad mūsų valstybė dar nesutvirtėjusi, jeigu joje valdžią lengvai paima visokie perėjūnai.


Bet įtikimiau skamba, kad mūsų valstybė yra visai sustabarėjusi. Kyšininkai biurokratai sunkiais geležiniais pančiais spaudžia Lietuvą. Kiekvienas, įskaitant Kubilių, bando valdyti iš Rusijos paveldėtais totalitarizmo metodais, nes taip jiems lengviausia, ir nieko kito jie nežino.

Pasitikėkime Lietuvos visuomene. Kalbėdama su valdžia iš jėgos pozicijų, ji greitai išsklaidys susikaupusią nuodingą korupcinę atmosferą.


Ar Kubilius bei Kirkilas, pardavinėjantys Lietuvą bet kam, daugiau sumokėjusiam, yra geresni už Valinską? Ne.

Kiek žmonių jie pirmiausia apgavo, o po to sunaikino. O klounas bent lieka klounu.

Protestuokime prieš tikruosius grobuonis. Laikas išvalyti Tėvynę.

Konservatoriai stengiasi nukreipti dėmesį nuo nevykusio valdymo Lietuvoje. Daug kam įdomus yra ruošiamas pensijų mažinimas.

Tie pensininkai, kurie užkrovė Lietuvai kubilinių valdymą, gaus pagal nuopelnus. Bet nukentės ir nekalti žmonės.

Neleiskime atimti paskutinį duonos kasnį iš mūsų senelių ir tėvų.

Sustabdykime valstybės griovimą.

2009 m. rugsėjo 3 d., ketvirtadienis

Pagrindinė Kubiliaus klaida

Recesijos metu auginti valstybės biudžeto deficitą, leidžiant pinigus, yra vienintelė išeitis. Tai padeda išvengti dar didesnės žalos ekonomikai ir biudžetui.

Tokia elementari idėja liko nesuprasta Lietuvos Seime, Vyriausybėje ir Prezidentūroje. Turime didžiausius bedarbystę bei ekonomikos nuosmukį Europoje. Dėl tokios ekonomikos katastrofos, nesurenkami padidinti mokesčiai. Iškilo grėsmė pensijoms, mokykloms, ligoninėms, policijai ir karinėms pajėgoms. Padidėjo devalvacijos rizika, todėl bankai kelia palūkanas paskoloms litais.