Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2010 m. rugsėjo 30 d., ketvirtadienis

Rektoriai pardave bankams studentus už Judo skatikus - taip vadinamas priemokas

_Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų vadovų algoms per pirmąjį pusmetį išleista 3,7 mln. litų
2010-09-29
Rubrikose: Naujienos Visuomenė » Švietimas ir ugdymas
pinigai

Zenekos nuotrauka

Keturiolikos Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų vadovų darbo užmokesčiui per pirmąjį pusmetį išleista daugiau kaip 3,7 mln. litų.

Kai kurių universitetų rektorių ir prorektorių atlyginimai vidutiniškai siekia 10 tūkst. litų per mėnesį, dalies aukštųjų mokyklų vadovų kišenes papildo priemokos.

Daugiausia pinigų vadovybės atlyginimams - 227,8 tūkst. litų - antrąjį šių metų ketvirtį atseikėjo Vilniaus universitetas (VU). Jie išmokėti rektoriui Benediktui Juodkai ir 5 prorektoriams. Pagal Seimo Audito komitetui pateiktus duomenis, vidutinis vieno VU vadovybės atstovo mėnesio atlyginimas siekė apie 13 tūkst litų prieš mokesčius, rašo "Lietuvos žinios".

VU vadovų algas padidino priemokos. Pirmąjį šių metų ketvirtį tokių priedų prie atlyginimo išmokėta už 23,3 tūkst litų, antrąjį - už 22,8 tūkst litų. Pirmąjį ketvirtį B.Juodkai skirta 1,5 tūkst litų mėnesio priemoka, kiekvienam prorektoriui - beveik 1,3 tūkst. litų mėnesio priemokos.

Antras pagal vadovų darbo užmokesčio fondo naudojimą - Mykolo Romerio universitetas (MRU). Antrąjį ketvirtį rektoriaus ir prorektorių atlyginimams išleista 172,5 tūkst. litų. Jie išmokėti 6 vadovams, taigi vidutinis vieno jų mėnesio atlyginimas siekė apie 9,6 tūkst. litų neatskaičius mokesčių. Priemokų MRU vadovams pirmąjį pusmetį nebuvo skirta.

Po 160 tūkst. litų antrąjį šių metų ketvirtį vadovų atlyginimams išleista Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) ir Kauno technologijos (KTU) universitetuose.

VGTU rektoriaus ir 5 prorektorių darbo užmokesčio vidurkis siekė apie 9 tūkst. litų iki mokesčių. KTU rektoriui ir 4 prorektoriams išmokėtų atlyginimų vidurkis sudarė beveik 11 tūkst. litų neatskaičius mokesčių.

Didesnius pastarosios aukštosios mokyklos vadovų atlyginimus lėmė ir priemokos. Pirmąjį šių metų ketvirtį aukštosios mokyklos vadovams išmokėta priemokų už 33,3 tūkst. litų, antrąjį - už 38 tūkst litų.


Tačiau priemokos esą mokamos ne iš valstybės, o iš universiteto lėšų, gaunamų už teikiamas mokamas paslaugas.




Antrąjį ketvirtį Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) rektoriaus ir trijų jo pavaduotojų atlyginimams skirta 121 tūkst. litų. Vidutiniškai kiekvieno jų mėnesio alga siekė 10 tūkst. litų. LVA vadovų darbo užmokestį taip pat padidino priemokos. Pirmąjį ketvirtį jų išmokėta už 2 tūkst. litų, antrąjį - už 6 tūkst litų.

Pirmąjį šių metų pusmetį trys Muzikos ir teatro akademijos vadovai per mėnesį vidutiniškai uždirbdavo apie 10 tūkst. litų. Per šį laikotarpį jiems išmokėta priemokų už 3,5 tūkst. litų.

Vidutinis Klaipėdos universiteto vadovų atlyginimas siekė daugiau kaip 7 tūkst. litų iki mokesčių. Per pirmąjį pusmetį priemokų išmokėta už 6 tūkst litų.

Tokio pat dydžio ir Žemės ūkio universiteto vadovų mėnesio atlyginimų vidurkis. Antrąjį šių metų ketvirtį rektoriui ir jo pavaduotojams priskaičiuota 61 tūkst. litų darbo užmokesčio.

Vidutinis vadovo atlyginimas apie 7 tūkst. litų antrąjį ketvirtį siekė ir Vytauto Didžiojo universitete, taip pat Kūno kultūros akademijoje.

Solidžios priemokos mokėtos ir Šiaulių universiteto vadovams. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius tam išleista 11 tūkst litų, antrąjį ketvirtį -19,4 tūkst. litų. Vidutinis aukštosios mokyklos vadovų atlyginimas siekė 6 tūkst litų prieš mokesčius.

Priemokos mokėtos ir Kauno medicinos universiteto (KMU) vadovams. Per pirmąjį pusmetį - už 19 tūkst. litų. Penki KMU vadovai tuo laikotarpiu vidutiniškai kas mėnesį uždirbdavo daugiau kaip 5 tūkst. litų.

Vilniaus dailės akademijoje vadovų darbo užmokesčio fondas antrąjį ketvirtį sudarė 167 tūkst. litų.

Vilniaus pedagoginis universitetas nepateikė duomenų, kaip antrąjį ketvirtį naudojo vadovų darbo užmokesčio fondo lėšas. Iš pirmąjį ketvirtį pateiktų duomenų matyti, kad universiteto rektorius ir pavaduotojai vidutiniškai uždirbo po 6 tūkst. litų per mėnesį.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys pažymėjo, kad universitetų vadovų atlyginimų sandara patvirtinta Vyriausybės nutarimu. Tačiau universitetai - autonomiškos institucijos, todėl atlyginimų struktūrą formuoja individualiai, įvertindami turimus išteklius ir nustatytą tvarką [1]._

1. Bernardinai.

Taupymo Lietuvoje pabaiga

Emigruodami žmonės parodo, kur veda taupymas dirbančiųjų sąskaita.

2010 m. rugsėjo 28 d., antradienis

VU pozicijos pasaulyje 2010-taisiais

_Panašias pozicijas VU išlaiko jau trečius metus iš eilės. Ankstesnių metų QS reitinguose VU užimdavo 501-600 vietas. VU atstovų teigimu, šįmet VU palypėjo aukštyn pagal bendrą balų skaičių.

Pasak B. Juodkos, kilti reitinguose bus siekiama gerinant mokslo rodiklius ir tarptautiškumą. Mokslo rodikliai esą turėtų didėti prie universiteto jungiantis mokslo institutams ir didėjant doktorantų skaičiui, tarptautiškumas turėtų augti steigiant daugiau magistro programų užsienio kalba ir pritraukiant daugiau studentų iš užsienio.

Universitetai reitinguojami pagal keturis pagrindinius kriterijus: kokybišką mokslą, kokybiškas studijas, aukštą absolventų įsidarbinimo lygį ir universiteto tarptautinę reputaciją. Aukščiausią reitingą pasaulyje šiemet turi Kembridžo (Jungtinė Karalystė) universitetas [1]._

Nenorėčiau sutikti su gerbiamu rektoriumi B.Juodka. Visas mokslas Vilniuje yra silpnesnis, negu kaimynysteje, sakykim Bialystoke. Gaunasi, kad sudėdami nulį su nuliu, vis dar turime nulį. Dirbkite su verslininkais ir politikais. Pasistenkite pakelti absolventų įdarbinimo rodiklį. Kitaip jums šakės. Nepadės jokia bronza geležies amžiuje.

1. 501-550-ą vietą pasaulio reitinge VU prilygina krepšininkų bronzai
Mindaugas Jackevičius, Delfio portalas.

2010 m. rugsėjo 27 d., pirmadienis

Dar nėra vieningo suvenyro, reprezentuojančio Lietuvą.

Siūlau paprastą lietuvišką vokelį. Po to, kai Kubilius su slaptu socdemų pritarimu tariamai sutvarkė Lietuvą, vokelis tapo pagrindiniu verslo įrankiu. Nepamirškime priklijuoti gražų tautišką pašto ženklą, kuriais vieninteliais Lietuva garsėja pasaulyje.

2010 m. rugsėjo 26 d., sekmadienis

Kaip pašalinti socdemus ir kubiloidus, parsidavusius užsienio bankams ir kitoms monopolijoms? Kaip ruoštis rinkimams?

Laikas suvienyti jėgas, kurioms būtinas Lietuvos valstybės atsikėlimas iš dvokiančio korupcijos liūno.

Ieškokime donorų tarp tų verslininkų, kurie nori dorai vystyti Lietuvos verslą, apsaugodami jį nuo korupcija paremtos dalies užsienio monopolijų konkurencijos.

Sudarykime sąlygas rinkti aukas internete ir lietuviškose parapijose bei mokyklose iš visų Lietuvos patriotų, įskaitant ir užsienio lietuvius.

Panaudokime tas lėšas taikliai reklamai skleisti, įskaitant ir didelį kiekį neigiamos reklamos, ypač tiesiogiai prieš rinkimus.

Sudarykime visas sąlygas priminti rinkėjams apie būtinybę balsuoti rinkimų dieną. Tam rinkime elektroninius adresus bei telefono numerius, vaikščiodami nuo durų prie durų, o taip pat visų mitingų bei demonstracijų metu.

Sekime visus korumpuoto elgesio atvejus ir panaudokime juos reklamoje. Mažoje šalyje korumpuoti tautos atstovai bei jų grupės turi greitai ir negrįžtamai prarasti šansus rinkimuose.

2010 m. rugsėjo 24 d., penktadienis

Kas gali suvaldyti korupcijos pinkles Lietuvoje? Nejaugi tik akmenys?

_Chuanai, Hasanai ir Ivanai mielai pildo slaptas partines kasas ir pavienių politikų kišenes. Paklauskime savęs, apie ką praneša žiniasklaida: apie dujų sektoriaus pertvarką, ar apie tai, kad prasidėjo stambių politinių kyšių aukcionas [1]._

1. Hasanas prie vamzdžio. 2010 09 24 / 13:09 / Arūnas Brazauskas, Lietuvos radijo ir televizijos internetinis puslapis.

2010 m. rugsėjo 22 d., trečiadienis

Kaip atsikratyti bedarbystės?

_Po krizės sukrėtimo Lietuvoje susiformavo nepavydėtina padėtis: 300 tūkst. bedarbių, antra tiek emigravusiųjų. Dirba 1,1 mln. Ant tų dirbančiųjų pečių – apie 1,5 mln. „Sodros“ išlaikytinių. Beveik nustojęs kvėpuoti verslas jau ima ieškoti darbininkų, bet gali pasiūlyti tik juokingą minimalią algą. Tačiau darbininkų už tokią algą neranda, nes žmogui naudingiau gauti „Sodros“ išmokas ir prisidurti iš nelegalaus verslo.

Neįtikėtina, bet Andriaus Kubiliaus Vyriausybė toliau pasiryžusi veržti diržus. Biudžeto deficitą mažinti siekiama, norint, kad po poros metų atitiktume Mastrichto kriterijus – biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. O tada, planuojama 2014 metais, galėtume įsivesti eurą. Ne tik dėl euro svajojama veržti diržus. Iki 32 mlrd. litų priauginta valstybės skola su brangiomis palūkanomis nors ir nėra katastrofiška, bet gula ant tų pačių dirbančiųjų pečių (guls ir ant užaugančios kartos). Blogiausia, kad per krizę paskolos pravalgytos, iš esmės skirtos pašalpoms, ne investicijoms. Taigi niekas neatsipirks.

Visi kalba, kad išsiveržti iš skurdo padėtų verslo skatinimas. Bet niekas neturi tų skatinamųjų vaistų – nei pozicija, nei opozicija.

Šiemet valdžia skatino: sugrąžino pelno mokestį į 15 proc. tarifą, kurį pernai buvo padidinusi iki 20 proc. Dar suteikė mokesčių lengvatą darbdaviams, įdarbinantiems jaunimą. Dar šiek tiek palengvino įmonių steigimo procedūras. Smulkmena visa tai. Ir teisus Verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas: smulkiajam verslui skatinti nėra labai daug galimybių. Jei vidaus paklausa apmirusi, kas pirks tavo prekes ir paslaugas? Darbo partija siūlo sumažinti mokesčius vidaus rinkai dirbančioms įmonėms. Bet sumažinti mokesčiai – vėl biudžeto skylė.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimondas Kuodis ir Pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys sutartinai kartoja, kad vienintelė priemonė, kuri galėjo iš esmės paskatinti verslą ir išjudinti visą ekonomiką, – būsto renovavimas. Ūkio ministras Dainius Kreivys buvo mus užbūręs grandioziniu 5 mlrd. Lt planu. Buvo kalbama apie sutartį su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku bei žadėta: tuoj tie milijardai stebuklingu būdu plūstels į verslą ir pirmiausia į būsto renovaciją.

Galima sutikti su finansų analitiku R.Kuodžiu: jeigu būtume milijardus įdėję namams apšiltinti, efektas garantuotas. Mažesnės išlaidos už šilumą, mažiau sumokėtume „Gazpromui“ už dujas. Būstams renovuoti būtų įdarbinti 100 tūkst. statybininkų, būtų neiškilusi emigracijos banga ir verslo šešėlis nesiplėstų. Ir vidaus rinka būtų įsukta.

Bėda, kad lietuviai savanoriškai nenori imtis įsipareigojimų už paskolą ir tvarkytis būsto. Per krizę juo labiau. O neturtingi gauna kompensacijas už šildymą – kam jiems rizika už paskolas, jei ir taip gerai. Programa būtų vis sparčiau įgyvendinama tik tuo atveju, jei valstybė pati paimtų paskolą ir prievarta lieptų renovuotis. Prievartos, kaip žinia, neleidžia Konstitucija. O valstybės vardu paimta paskola didintų ir taip didelį biudžeto deficitą. Taigi rizikuoti pabijojo ir valdžia, ir piliečiai.

Jei nebus interpeliuotas, šį politinį sezoną D.Kreivys kurs vis naujus projektus. Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas tikriausiai tą būsto renovaciją jau pamiršo (nors tai jo ministerijos sritis). Kad išlaikytų postą, jam reikia panaudoti nors dalį Europos Sąjungos paramos. Pinigai prieš nosį, bet jų nepasisemsi be projektų. O mes nesugebame susitarti net dėl atliekų perdirbimo. Norime nieko nedaryti ir viską gauti.

Opozicija visą rudenį kartos burtažodį „verslo skatinimas“, bet niekas nepasikeis, tik ateis žiema.[1]_ Verslo skatinimo idėja šiuo metu netinka, nes nėra vidaus paklausos, bei paklausa užsienyje ima buksuoti. Vienintelė galimybė Lietuvai išlikti šiuo sunkiausiu mums metu: vidaus paklausos didinimas valstybės sąskaita. Kokia nauda iš sumažinto deficito valstybėje, jei valstybė išnyksta. Turime skatinti paklausą, padėdami neturtingiesiems ir vidutiniokams, investuodami į išsilavinimą bei sveikatos apsaugą. Nedaug yra verslų, kuriuos vertėtų kaip nors paskatinti. Gal tik naudokimės mūsų klimato privalumais globalaus karščio augimo akivaizdoje ir skatinkime turizmą Lietuvoje.

1. _L.Pečeliūnienė. Burtažodis – verslo skatinimas. „Valstiečių laikraštis“ 2010 rugsėjo mėn. 22 d.