Platus visuomenės ratas supranta ir remia profesoriaus Gylio mintis. Svarbiausias daugumos priekaištas Kubiliaus vyriausybei apklausose: kubiliniai nesuvaldė monopolijų bei chaotiškai didino mokesčius. Kada išnyks tikroji korupcija, kai visa valdžia, įskaitant opoziciją, parsiduoda užsieniečių valdomoms monopolijoms?
Visuomenė laukia valdančiųjų atsakymo į šį klausimą.
1. P.Gylys. Kai biudžeto vanagai užtemdo viešąsias gėrybes. Delfio puslapis.
2010 m. lapkričio 17 d., trečiadienis
2010 m. lapkričio 16 d., antradienis
Technologijos ir mūsų universitetai
Mūsų universitetai Lietuvoje yra technologiškai atsilikę. Jie negali duoti mūsų jaunimui žinių ir įgūdžių, reikalingų konkuravimui šiuolaikinėje pasaulio rinkoje. Naujos technologijos, ypač informatikoje, medicinos bei biotechnologijos srityse, kur persikelia pagrindinė konkurencinė kova, brangiai kainuoja. Todėl šalyje, kur dėl silpnos profsąjungų įtakos, atlyginimai yra stebėtinai žemi, yra netoliaregiška pririšti didelę dalį aukštojo išsilavinimo prie tų žemų atlyginimų, verčiant daugelį studentų pačius mokėti už išsilavinimą, nes esant žemiems atlyginimams, jaunimas labai greitai praranda garsiąją lietuvišką kantrybę ir ruošiasi studijuoti užsienyje.
Iš studentų tokiu atveju neišlupsite tiek, kiek reikia. Sukurta sistema neleidžia ir pakelti valstybės dalį strateginėse kryptyse. Juk finansų trūkumas šiandien yra tas termometras, kuris turi parodyti, kokius universitetus reikia sujungti, o kokius - visai uždaryti. Jei pradėsime pumpuoti pinigus į kokį nors universitetą, tai sulaužysime tą mechanizmą, kurio sukūrimui paaukojome tiek Lietuvos jaunimo.
Išeitis viena - atsisakyti studijų reformos bei pradėti rimtai finansuoti aukštąjį išsilavinimą, ruošiant šalį rimtai konkurencijai pasaulio rinkose.
Iš studentų tokiu atveju neišlupsite tiek, kiek reikia. Sukurta sistema neleidžia ir pakelti valstybės dalį strateginėse kryptyse. Juk finansų trūkumas šiandien yra tas termometras, kuris turi parodyti, kokius universitetus reikia sujungti, o kokius - visai uždaryti. Jei pradėsime pumpuoti pinigus į kokį nors universitetą, tai sulaužysime tą mechanizmą, kurio sukūrimui paaukojome tiek Lietuvos jaunimo.
Išeitis viena - atsisakyti studijų reformos bei pradėti rimtai finansuoti aukštąjį išsilavinimą, ruošiant šalį rimtai konkurencijai pasaulio rinkose.
2010 m. lapkričio 15 d., pirmadienis
Žiniasklaida: Lietuvos ir Lenkijos santykiai nėra blogiausi
Mes nevertiname lietuvių, kurie dirba užsieny. Mes klastingai atimame jų lietuviškus pasus. Nejaugi mes verksime dėl lenkų, kurie išvažiuoja į Lenkiją? Darbo jėga? Kokia darbo jėga? Mums labiau rūpi paslinkti tvoras į kaimyno kiemą...
2010 m. lapkričio 14 d., sekmadienis
Analitikai: ne reforma lėmė studentų emigraciją
Reformos gynėjai - analitikai - nori pasakyti, kad atlyginimai Lietuvoje tokie maži, o kainos tokios didelės, kad jaunimas vis tiek išvažiuotų, net ir be reformos.
O kur tos reformos žadėti pliusai? Kodėl visas pasaulis nesubėgo žavėtis jos didžiuliais privalumais? Kodėl niekas nesako,kad reforma nors vieną gabesnį studentą sulaikė Lietuvoje? Jei reforma nieko gero neduoda, tai kam tada gadinti tiek jaunų žmonių gyvenimą ir daryti tokią kenksmingą jiems reformą?
Gal Lietuvai laikas pradėti rūpintis jos vaikais ir čia, ir užsienyje? Gal daryti tokias reformas,kurios tiems vaikams padeda, o ne atiduoda juos švedų baudžiavon visam likusiam gyvenimui?
Mušėm mes tuos švedus tiek amžių, mušėm, o dabar atiduodam jų nelaisvėn mūsų jaunimą? Ar jau visai mums gėdos trūksta?
O kur tos reformos žadėti pliusai? Kodėl visas pasaulis nesubėgo žavėtis jos didžiuliais privalumais? Kodėl niekas nesako,kad reforma nors vieną gabesnį studentą sulaikė Lietuvoje? Jei reforma nieko gero neduoda, tai kam tada gadinti tiek jaunų žmonių gyvenimą ir daryti tokią kenksmingą jiems reformą?
Gal Lietuvai laikas pradėti rūpintis jos vaikais ir čia, ir užsienyje? Gal daryti tokias reformas,kurios tiems vaikams padeda, o ne atiduoda juos švedų baudžiavon visam likusiam gyvenimui?
Mušėm mes tuos švedus tiek amžių, mušėm, o dabar atiduodam jų nelaisvėn mūsų jaunimą? Ar jau visai mums gėdos trūksta?
2010 m. lapkričio 12 d., penktadienis
Steponavičiaus pakalikų tariami stebuklai
_TSPMI dėstytojai, Ž. Martinaitis bei D. Žvalionytė pasitelkdami neseniai vykdytų tyrimų rezultatus paneigė reformą lydinčius mitus bei prietarus, kad ji sukėlė smukusį studijų prieinamumą bei išaugusią studentų emigraciją. Anot jų, dažniausiai su reforma siejamą negatyvią pasekmę - studentų migraciją - lėmė natūraliai išaugęs studentų mobilumas bei nelanksti Lietuvos darbo rinka[1]._
O taip, Steponavičiaus pakalikams magijos dėka pavyko surasti visus išvykusius abiturientus, su melo detektoriumi patikrinti kiekvieno iš jų motyvus. Pasirodo, visi išvažiavo todėl, kad Lietuvos darbo rinka po ilgų studijų metų bus nelanksti.
1. TSPMI ekspertai kvietė atsisakyti prietarų apie aukštojo mokslo reformą
2010-11-12. Bernardinų internetinis puslapis
O taip, Steponavičiaus pakalikams magijos dėka pavyko surasti visus išvykusius abiturientus, su melo detektoriumi patikrinti kiekvieno iš jų motyvus. Pasirodo, visi išvažiavo todėl, kad Lietuvos darbo rinka po ilgų studijų metų bus nelanksti.
1. TSPMI ekspertai kvietė atsisakyti prietarų apie aukštojo mokslo reformą
2010-11-12. Bernardinų internetinis puslapis
2010 m. lapkričio 8 d., pirmadienis
Lietuvos dešiniųjų ideologai kratosi aukštojo mokslo reformos
Tai reiškia, kad reformos dienos suskaičiuotos.
_Liberalai be amo
O gal Liberalų sąjūdis (LS) gali tapti šviesia Lietuvos dešiniųjų ateitimi? Neatmestina, bet kol kas nelabai tikėtina galimybė. Pirmiausia, kaip jau minėta, šios partijos politikai yra atitrūkę ir nuo idėjinių politikos pagrindų, ir nuo praktinės tų idėjų sklaidos. LS vadovas turi tiek problemų su aviakompanijomis, kad jo galva yra veikiau užimta sparnais, kurių trūksta Lietuvai, nei politine veikla ir idėjomis, kurių trūksta jo vadovaujamai partijai. O kol LS vadovybė vis ieško laiptų į dangų, aršiausi laisvosios rinkos ideologai ir bankininkų lobistai sukurpė tokią aukštojo mokslo (AM) reformą, kuri liberalizmą paprasčiausiai diskredituoja.
Turtingose Skandinavijos valstybėse aukštasis mokslas yra nemokamas. Daugelyje Vakarų Europos šalių visi studentai moka palyginti nedidelį studijų mokestį. Anglijoje besimokantiems sukurta daug palankesnė studijų paskolų sistema, nei Lietuvoje.
Kaip sako Vytautas Radžvilas, mūsų šalyje nebuvo pritaikytas nė vienas iš minėtų studijų finansavimo modelių. AM Reformos gaires, jo žodžiais, kūrė ne akademinės srities ar pripažinti AM problemų žinovai, bet „ideologiškai angažuoti Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovai <...> Jų žodis tapo lemiamas, tad Lietuvos AM reforma tapo unikali blogiausia to žodžio prasme“.
Anot V. Radžvilo, Lietuva yra viena iš tų retų šalių, kur studentai priversti imti didžiules studijų paskolas su milžiniškomis palūkanomis. Esame unikalūs tuo, kad „paskolos turi būti pradedamos grąžinti vos baigus studijas, o procentai mokami dar studijuojant. Tad nereikia stebėtis, kad didėja bėgančių iš Tėvynės studijuoti svetur jaunų žmonių srautas. Vienintelis bankams skirtos AM reformos rezultatas – sukurta tobulai veikianti protų išsiurbimo iš šalies mašina“, - tvirtina filosofas (žurnalas „Miškai“).
O štai – ištraukos iš LS programos: „Piliečių respubliką reikia kurti jau dabar, todėl telkiame visus siekti teisingos Lietuvos, išsilavinusios visuomenės... Piliečių respublikos ateitį užtikrins tik išsilavinęs ir kūrybingas žmogus, gebantis konkuruoti šiuolaikinėje žinių visuomenėje. Išsilavinimas iš esmės lemia gyvenimo kokybę“. Matyt, todėl ir vyksta LS programai pritariantis jaunimas išsilavinimo įgyti į tas piliečių respublikas, kuriose gyvenimo kokybė – gerokai aukštesnė[1]._
Mano puslapio skaitytojams šis supratimas seniai nėra naujiena.
1. Lietuviškos dešinės griuvėsiai – ir kas toliau. Vladimiras Laučius, Delfio internetinis puslapis, 2010 lapkričio mėn. 8 d. 00:00
_Liberalai be amo
O gal Liberalų sąjūdis (LS) gali tapti šviesia Lietuvos dešiniųjų ateitimi? Neatmestina, bet kol kas nelabai tikėtina galimybė. Pirmiausia, kaip jau minėta, šios partijos politikai yra atitrūkę ir nuo idėjinių politikos pagrindų, ir nuo praktinės tų idėjų sklaidos. LS vadovas turi tiek problemų su aviakompanijomis, kad jo galva yra veikiau užimta sparnais, kurių trūksta Lietuvai, nei politine veikla ir idėjomis, kurių trūksta jo vadovaujamai partijai. O kol LS vadovybė vis ieško laiptų į dangų, aršiausi laisvosios rinkos ideologai ir bankininkų lobistai sukurpė tokią aukštojo mokslo (AM) reformą, kuri liberalizmą paprasčiausiai diskredituoja.
Turtingose Skandinavijos valstybėse aukštasis mokslas yra nemokamas. Daugelyje Vakarų Europos šalių visi studentai moka palyginti nedidelį studijų mokestį. Anglijoje besimokantiems sukurta daug palankesnė studijų paskolų sistema, nei Lietuvoje.
Kaip sako Vytautas Radžvilas, mūsų šalyje nebuvo pritaikytas nė vienas iš minėtų studijų finansavimo modelių. AM Reformos gaires, jo žodžiais, kūrė ne akademinės srities ar pripažinti AM problemų žinovai, bet „ideologiškai angažuoti Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovai <...> Jų žodis tapo lemiamas, tad Lietuvos AM reforma tapo unikali blogiausia to žodžio prasme“.
Anot V. Radžvilo, Lietuva yra viena iš tų retų šalių, kur studentai priversti imti didžiules studijų paskolas su milžiniškomis palūkanomis. Esame unikalūs tuo, kad „paskolos turi būti pradedamos grąžinti vos baigus studijas, o procentai mokami dar studijuojant. Tad nereikia stebėtis, kad didėja bėgančių iš Tėvynės studijuoti svetur jaunų žmonių srautas. Vienintelis bankams skirtos AM reformos rezultatas – sukurta tobulai veikianti protų išsiurbimo iš šalies mašina“, - tvirtina filosofas (žurnalas „Miškai“).
O štai – ištraukos iš LS programos: „Piliečių respubliką reikia kurti jau dabar, todėl telkiame visus siekti teisingos Lietuvos, išsilavinusios visuomenės... Piliečių respublikos ateitį užtikrins tik išsilavinęs ir kūrybingas žmogus, gebantis konkuruoti šiuolaikinėje žinių visuomenėje. Išsilavinimas iš esmės lemia gyvenimo kokybę“. Matyt, todėl ir vyksta LS programai pritariantis jaunimas išsilavinimo įgyti į tas piliečių respublikas, kuriose gyvenimo kokybė – gerokai aukštesnė[1]._
Mano puslapio skaitytojams šis supratimas seniai nėra naujiena.
1. Lietuviškos dešinės griuvėsiai – ir kas toliau. Vladimiras Laučius, Delfio internetinis puslapis, 2010 lapkričio mėn. 8 d. 00:00
2010 m. lapkričio 6 d., šeštadienis
Kauno rajone nuolat badauja per 1,5 tūkst. žmonių
Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkai baigė tyrimą „Kauno rajono gyventojų gyvenimo stilius ir sveikata“ [1]. Aptiktas neįtikėtinas badaujančių skaičius. Kauno rajone beveik trys tūkstančiai žmonių gyvena be elektros, o daugiau nei 10 tūkst. atsidūrė žemiau skurdo ribos.
Laikas versti valdžią. Tokia mūsų valstybė neturi jokios geresnės perspektyvos.
Jūs, kubiliniai, jau padėjote badaujantiems, kiek galėjot. Laikas trauktis nuo scenos. Primityvus baidymas Kremliaus žvaigždėmis irgi jau jūsų negelbės. Ir su kaimynais lenkais elgiatės, kaip pasiutę šunys. Neveltui tie pasisuko į Rusiją, ieškodami partnerių bendradarbiavimui energetikoje. Net aš nesitikėjau, kad jūs tokie nevykeliai.
1.Arūnas Dambrauskas, DELFIS, 2010 lapkričio mėn. 6 d. 00:02
Laikas versti valdžią. Tokia mūsų valstybė neturi jokios geresnės perspektyvos.
Jūs, kubiliniai, jau padėjote badaujantiems, kiek galėjot. Laikas trauktis nuo scenos. Primityvus baidymas Kremliaus žvaigždėmis irgi jau jūsų negelbės. Ir su kaimynais lenkais elgiatės, kaip pasiutę šunys. Neveltui tie pasisuko į Rusiją, ieškodami partnerių bendradarbiavimui energetikoje. Net aš nesitikėjau, kad jūs tokie nevykeliai.
1.Arūnas Dambrauskas, DELFIS, 2010 lapkričio mėn. 6 d. 00:02
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)