Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2011 m. liepos 16 d., šeštadienis

Latvijos prezidentas pakartojo: šalis neturi pinigų Visagino AE projektui

Lietuva irgi neturi pinigų.

Bet mes, lietuviai, dar turime truputėlį pasidėję juodai dienai.

A.Kubilius žino, kaip tuos mūsų pinigus atimti. Tai ir yra visas skirtumas tarp Lietuvos bei Latvijos atominės statybos atveju.

Tikrai, sprendžiant iš to, kas išėjo su Mažeikių nafta, elektra brangs ir bus brangiausia regione. Statome ne ūkiui, statome lesyklėlę politikams.

Perdirbti atomines atliekas neleidžiama, nes tai lengvai gali pavirsti branduolinės ginkluotės gamyba. Tų atliekų saugojimas tūkstančius metų yra brangus ir pavojingas. Fukušimoje atliekų saugyklos pridarė daug bėdos.

Nesu investavęs į neiškastiniu kuru paremtą energetiką. Bet domiuosi ja. Žinau, kad Vokietija yra toliausiai pažengusi tokios energetikos diegime į ekonomiką, ir kad vokiečių darbai atpigina tas technologijas visiems.

Tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, smerkiant austrus, yra barbariškas Linčo teismas, kai teisia minia gatvėje. Gėda. Neturim demokratijos, o turim minios despotiją. Išsigandusi minia ir atominę elektrinę ir kitas monopolijas tėviškėn įsileidžia.

Gal nustokime užsiiminėti kvaila žemę teršiančia politika? Gal pradėkime dirbti rimtai?

2011 m. liepos 15 d., penktadienis

Kam reikalinga energetinė nepriklausomybė?

Sutinku, kad bandymai pakenkti rusams yra tik spektaklis. Tikisi vargšeliai, kad garsiai šaukdami apie rusų pavojų, vėl sukurs naują monopoliją ir pateks valdžion.

Nesupranta, kad ekonomika ir emigracija yra dabar pagrindinės žmonių problemos. Kiek atominės statyba suformuoja naują nelegalią monopoliją, pakenkia ekonomikai ir pagreitina emigraciją, tiek už tai tenka atsakyti valdantiesiems. Jokie riksmai, kad rusai ateina jau nebepadeda. Mes dabar NATO. Rėkavimas apie rusus darosi įkyrus.

2011 m. liepos 14 d., ketvirtadienis

Dėl skalūnų dujų tariamasi su JAV kompanija „Chevron“

Išpilant aplinkoje vandenį, naudotą skalūninėms dujoms išgauti, nudžiūsta medžiai. Ar mes norime paversti gimtinę dykuma?

2011 m. liepos 13 d., trečiadienis

Pramonininkai: ekonomika vėl stoja

Tai ko tyli A.Kubilius, keičiantis pasaulio ekonomikos vadovėlius Lietuvos pavyzdžiu? Kas čia? Švytuoklės svyravimai? O prieš Seimo rinkimus švytuoklė nupuls ant žemės? Ar tai fizika, ar ekonomika?

2011 m. liepos 10 d., sekmadienis

Kas privalo emigruoti

Beveik visą laiką kalbu tokiems, koks esu pats: geriausias mokinys mokykloje, geriausias studentas kurse, išsilavinęs ir pasiturintis verslininkas. Bet reikia atkreipti dėmesį ir į likusius. Jie nemažiau svarbūs tautos išlikimui negu mes. Kam iš jų Lietuvoje dar galima kentėti? Kam jau reikia prašytis darbo ar net prieglobsčio svetur?

Jei mažiau negu penktadalį jūsų maisto kalorijų sudaro kas nors kita negu pagrindinai krakmolas (bulvės, kruopos, duona), tai jūsų šeima nepakankamai gali skirti lėšų maistui. Kenkiate jūsų ir jūsų artimųjų sveikatai. Reikia dingti iš čia. Bent laikinai.

2011 m. liepos 7 d., ketvirtadienis

Pilnai sutinku su redakcijos nuomone

Viename iš Lietuvos dienraščių trumpai aprašytas Lietuvos studijų sistemos krachas. Šios mintys vertos d4mesio:

_"Respublikos" redakcijos skiltis
Švietimo strategija - prištampuoti beverčių diplomų (8)
2011 liepos mėn. 07 d. 10:26:23
Švietimo strategija - prištampuoti beverčių diplomų

Ką veiksi baigęs mokyklą? Stosiu į aukštąją. Ką veiksi baigęs aukštąją? Emigruosiu. Draugai laukia Londone.

Pagal tokį gyvenimo scenarijų dabar gyvena dauguma Lietuvos jaunimo. Gal gerai, kad pagal tokį? Bent ne iškart išvažiuoja. Vos baigę mokyklą. Pabūna, pasimoko, sulaukia diplomo. Lietuvoje dažnai beverčio, nes įgytų žinių nėra kur pritaikyti. Nebent įsidarbinti šluotos vadybininku. Ar kastuvo politologu. Tačiau ir šios vietos užimtos. Gatvių šlavėjais padirbėja darbo biržų bedarbiai.

Valstybėje nėra jokios strategijos, kokių sričių specialistų prireiks artimiausioje ateityje. Tarkim, po 5 metų. Kur derėtų nukreipti studijuojančio jaunimo srautus. Kokios bus plėtojamos pramonės šakos. Kokios bendrovės ir įstaigos jaunuosius specialistus susirinks. Turint strategiją būtų galima sustabdyti bent dalį iš Lietuvos emigruojančio jaunimo. Bet su jaunais žmonėmis žaidžiama ruletė „švietimas“. Apsišviesk, gauk diplomą ir dink. Nesuk valstybei galvos. Jei pavyks, įsidarbinsi pagal specialybę. Jei ne, įrėminsi diplomą ir plušėsi bare. Galbūt Palangoje, o galbūt Dubline.

Net nebūnant futuristu ir dabar aišku, kad senstančiai visuomenei prireiks medikų ir slaugytojų. Kol galutinai nenusens, prireiks šiek tiek pedagogų. Vėliau juos bus galima perkvalifikuoti į trečiojo amžiaus universitetų dėstytojus. Sprendžiant iš glamūrinių žurnaliukų, prireiks būrėjų, makiažo meistrų, juokdarių, įvaizdžio kūrėjų ir asmens vadybininkų. Tačiau būrėjų ir makiažo meistrų mūsų universitetai neruošia. Ir neruoš. Nenusipigins. Asmens vadybininko specialybės taip pat nėra. Su „elitu“ pluša savamoksliai.

Futuristiškai mąstant, valstybė štampuoja inžinierius, nors teks juos perkvalifikuoti į batų ar odinės galanterijos taisytojus. Arba santechnikus. Nes šios profesijos paklausesnės.

Universitetai, aišku, be darbo neliks. Jei reikės, susijungs. Mokys studentus, atvykusius iš trečiųjų šalių. Kad Lietuvoje dar likusios lietuvaitės nepritrūktų egzotiškų jaunikių. Tačiau kaip jaustis lietuviui jaunuoliui, kai jis iš esmės mokosi ne tam, kad ateityje Lietuvoje galėtų savo žinias realizuoti, bet tik dėl diplomo. Pirma, tokią psichologiją formuoja valdžia, neturinti švietimo strategijos. Antra, tokią psichologiją pasigauna snobizmas. Diplomo neturėti yra neprestižiška. Diplomas - kaip firminis skudurėlis. Jei ne - esi „daunas“. Snobiška tendencija jau pastebima. Jei abiturientai nepatenka į norimą specialybę, stoja į priešingą. Jokiu būdu nelaukia kitų metų.

Taip nuvertinamas švietimas. Nes niekas neinvestuoja į traktorių iš anksto nutaręs, kad šis traktorius niekada nevažiuos. Tik mūsų valstybė taip džiaugsmingai investuoja. Jau kelis dešimtmečius. Tik švietimo ir mokslo ministrai keičiasi. Ruošiame specialistus gamykloms, kurios jau seniai privatizuotos, ištratintos ir išnykusios. Virtusios aikštėmis, sandėliais, o pačios išskridusios į dausas. Su visomis kadaise dūzgusiomis staklėmis. O kas mums? O mes toliau štampuojame. Niekam nereikalingus technologus, cechų meistrus, inžinierius._

2011 m. liepos 4 d., pirmadienis

Kam Lietuvoje gyventi gera?

Yra Lietuvoje žmonių, kuriems viskas gerai. Paklausinėji, sužinai, kad vagia. Emigrantams gi aiškina, kad, girdi, nemokate gyventi.

Rusijoje irgi visi iš visų vagia. Bet ten yra iškastinis kuras. Yra ką vogti. Lietuvoje tokie žaidimai ilgai vykti negali. Karusėlė jau stoja. Žmonės nėra kvaili. Matydami vagysčių mastą,pasitraukia į tas šalis, kur yra tvarka.