Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2013 m. birželio 30 d., sekmadienis

Krizė sustiprino aukštojo išsilavinimo suteikiamus privalumus konkurencijoje


Nepaisant to, kad vis daugiau žmonių gauna aukštąjį išsilavinimą, poreikis kvalifikuotai darbo jėgai išsivysčiusiose šalyse išlieka aukštesnis, negu pasiūla, nes žmonės su aukštuoju vidutiniškai gauna pusantro karto didesnį atlyginimą, negu žmonės nebaigę vidurinės, ir net ketvirtadaliu daugiau, negu turintys vidurinį išsilavinimą [1]. Per visą gyvenimo darbingą laikotarpį susidaro didžiulės sumos. Išsilavinimo vertę rinkoje patvirtina ir tai, kad bedarbystė tarp neturinčių aukštojo išsilavinimo yra žymiai didesnė (13 procentų), negu tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą (4 procentai).


Source: Organization for Economic Cooperation and Development.


Paveikslėlis parodo, kiek vidutiniškai gauna naudos vyriškis, turintis aukštąjį išsilavinimą (juodi stulpeliai), ir kiek gauna šalis, kurioje jis dirba (mėlyni stulpeliai) [2]. Matome, kad šalys gauna daug, todėl sakyti, kad studentai patys turi sumokėti už universitetinį išsilavinimą yra netoliaregiška. Taip mes siūlome papjauti vištą, kuri deda auksinius kiaušinius.


1.Financial Crisis Amplifies Education's Value
2.The Return on College, Around the World

2013 m. birželio 25 d., antradienis

Pauostysim daug dujų iš tų skalūnų

Seniai nerašiau apie uolienų skaldymą. Nebuvo naujienų. Bet dabar pasirodė.  Lietuvoje Ševronas (jis taip vadinamas lietuviškai) pradėjo kalbėti, kad pirmoje eilėje išgaus greičiausiai naftą. Ta nafta yra Trojos arklys (apgavystė). Klauskite,ar jie skaldys skalūnus hidrauliniu būdu. Jei skaldys, tai koks skirtumas, ką jie ten išgaus. Patyliukais terš mūsų vandenis ir pavers Žemaitiją pramoniniu peizažu. Jei nenorite būti apgauti, stabdykite apgavikus dabar.

Tai buvo lengva suprasti. O dabar bus sunkiau. Pasirodė nauji tyrimų rezultatai. Jie yra blogesni, negu aš tikėjausi. Girdėjote, kaip truputį atsukus vandenį, iš čiaupo netoli skalūnų skaldymo vietos išeina degios dujos? Pasirodo, tai yra neretas atvejis (keturi iš penkių vandens šulinių). Ir tų dujų būna daugiau, negu šiuolaikinės JAV normos leidžia [1]. Teršalų šuliniuose sudėtis taip pat rodo, kad jie pateko į šulinius iš kilometro ar daugiau nuotolyje esančių uolienų skaldymo gręžinių [2]. Išvada, kad amerikiečiai dar nemoka padaryti sandarius gręžinius.

Va kaip atrodo žmogus, hidrauliniu būdų skaldantis skalūnus [1]:



1. "New research just published in the Proceedings of the National Academy of Sciences by Robert Jackson, from Duke University, and his colleagues will add fuel to the controversy. Dr Jackson studied water samples from 141 private drinking-water wells in an area home to 5,000 or so drilling sites sitting atop the Marcellus shale, a gas-rich geological formation stretching from northeastern Pennsylvania to southeastern New York. He found that four out of five wells contained methane, the chemical signature of which suggested that it originated from the Marcellus, rather than being the product of biological processes closer to the surface.
Concentrations of the gas were six times higher for homes located less than 1km (0.6 miles) from the nearest drilling site than for those farther away. Levels of ethane and propane, other ingredients of natural gas, were higher, too. All were well above the levels the Department of Interior considers safe. The relationship cannot be put down to gasmen's penchant for plonking their drills in spots where natural gas is most abundant in the first place. In the absence of drilling the gas, being trapped in the shale beds 1,500-2,500 metres beneath the countryside, would stay put; concentrations nearer to the surface would remain unaffected." (Fracking: Fire water)
2. Gas drilling taints groundwater

Kaip mes kovojame su jaunimo emigracija?

Kiekvienas penktas iš jaunųjų Lietuvoje ieško darbo [1]. Mielieji panele Prezidente, tamsta Premjere, ponai ministrai, rektoriai ir verslininkai bei kiti šalies elito atstovai! Tvirtai paspauskime vieni kitiems rankas. Mes tikrai toli nuėjome, valydami Lietuvą nuo jaunų lietuvių. Sparčiai įgyvendiname mūsų protėvių svajonę. Greitai Kumpiškiuose stovės tik amerikoniški dangoraižiai, o juose - daugybė Western Union kompiuterių. Lai gyvuoja Kumpiškiai! Amerikoniškai tariant: hip, hip, hurray, lietuviškai tariant: valio, valio, valio!


1. Bendras nedarbo lygis –  net 12,5 procento, bet darbo šalyje ieško 21,2 proc. jaunimo. (Šiuo metu darbo šalyje neturi 21,2 proc. jaunimo)

2013 m. birželio 20 d., ketvirtadienis

Kaip mes galime pasiekti pakankamai aukštą išsivystymo lygį iki tol, kol emigracija dar nesunaikino tautą?

Turime pasinaudoti Azijos modeliu. Kai japonai išėjo iš panašaus kaip mūsų feodalinio sąstingio, jie suprato, kad japonai nesiskiria nuo Vakarų žmonių dauguma savybių, kad svarbiausias skirtumas yra išsilavinimas ir sveikata. Japonijoje tai sutvarkė per keletą dešimtmečių, pradedant nuo 1868 metų (Meidži restauracija). Po Antrojo pasaulinio karo Singapūras, Pietų Korėja, Taivanas, galiausiai net Kinija įsivedė šiuolaikinį išsilavinimą bei sveikatos apsaugos sistemą. Rezultate matome stebinantį šių Azijos kraštų augimą, paremtą išsilavinusia ir sveika darbo jėga.

Mes jau keletą dešimtmečių nepriklausomi nuo rusų, bet vis dar palaikome rusišką feodalinę tvarką. Katastrofiška padėtis su sveikatos apsauga visiems aiški. Andriukaitis teisus, turime sistemą, kur ligoninių valdžia išnaudoja gydytojus, o gydytojai išnaudoja ligonius. Mirtingumo rodiklis Lietuvoje yra tarp Europos Sąjungos aukščiausių. Sveikatos apsauga čia ir nekvepia. Su švietimu yra dar blogiau.

Gyventojai pagal išsilavinimo lygius
1 pav. Išsilavinimas Lietuvoje 2009 metais [1].

Kaip matome paveikslėlyje, dauguma gyventojų Lietuvoje turi vidurinį (su profesine kvalifikacija ar be jos) išsilavinimą. Nesant profesinių įgūdžių formavimo sistemos, generuojančios aukštos kvalifikacijos vidurinės grandies specialistus, bendradarbiaujant švietimo sistemai ir darbdaviams, kaip daroma Vokietijoje, dauguma šių vidurinio išsilavinimo žmonių neturi šiuolaikinei rinkai reikalingų įgūdžių. Neturėdami ir universitetinio išsilavinimo pagrindų, jie negali ir savarankiškai pasitobulinti iki tokio lygio, kad tiktų šiuolaikinėje rinkoje. Belieka tik emigruoti.

Laikas ir mums pakartoti Meidži restauraciją,  susikaupiant tie žmonių išsilavinimu ir sveikata, tam tikslui sutvarkius bendradarbiavimą tarp valdžios ir verslo. Reikalingi geri valstybės lyderiai, kurie tai supranta.

1. http://investar.lt/ekonomika/tendencijos/1438-lietuvos-gyventoju-issilavinimo-lygis-es-tarp-pirmaujanciu




2013 m. birželio 18 d., antradienis

Kaip dirba Turkijos kubiliniai, arba moteriškė, išmaudyta ašarinėse dujose [1]



1. AUGENBLICK - Die Bilder des Tages, http://www.spiegel.de/

A.Butkevičius laimėjo bylą prieš I.Degutienės vyrą [1]


To neužtenka. Jei norite, kad žmonės patikėtų Lietuvos ateitimi ir mažiau emigruotų, reikia pasodinti Degučių mafiją (įskaitant ponią Degutienę) iki gyvenimo pabaigos už vogimą iš Snoro banko. Kokiam dar krašte banko vagys atsiima ieškinius ir tyčiojasi iš nesugebančių ar nenorinčių vogti? Šią istoriją gerai primena tokia citata:

„Kaip G. Degutis sugebėjo iš sustabdžiusio veiklą banko sąskaitos pervesti 652 tūkst. Lt klausėme tiek jo paties, tiek I. Degutienės, tiek banko „Snoras“ administratoriaus, tačiau šio visai visuomenei svarbaus atsakymo negavome, – yra pranešime spaudai teigę televizijos TV3 atstovai. – Primename, kad pats G. Degutis 2012 m. sausio 25 d. pripažino, jog jau sustabdžius banko veiklą jis paprašė banko „Snoras“ administratorių padengti paskolą sąskaitoje turėtais pinigais, kas ir buvo padaryta. Esame įsitikinę, kad ši informacija yra labai svarbi visuomenei, o TV3 ją paskelbdama laikėsi įstatymų ir nepasidavė politinėms įtakoms [2]“

1. A.Butkevičius laimėjo bylą prieš I.Degutienės vyrą 

2. I.Degutienės sūnus konfliktą su A.Butkevičiumi sutinka išspręsti taikiai 
.

2013 m. birželio 12 d., trečiadienis

Kodėl buvusios socialistinės šalys kenčia nuo talentingų darbuotojų emigracijos? Nes buvusios socialistinės šalys turi didžiausią nelygybę Europoje

Horizontali ašis rodo, kiek dienų reikia dirbti mažiausiai apmokamam (rausvi  taškai) ar vidutiniškai apmokamam (melsvi taškai) šalies darbuotojui, kad jis gautų tiek, kiek svarbiausi kompanijų vadovai toje šalyje gauna per valandą. Atkreipkime dėmesį, kad viršininkų atlyginimai, nurodyti dešinėje paveikslėlio pusėje doleriais per valandą, nesiskiria vieni nuo kitų dešimt kartų, o pavaldinių - skiriasi.



Jauni, net ir labai gabūs, dažniausiai pradeda nuo mažiau apmokamo  darbo. Aišku, kad lengviau pradėti tokioje šalyje, kaip Norvegija, negu tokioje, kaip Lietuva. Naivu stebėtis pražūtinga Lietuvai emigracija iš Lietuvos.

(Daugiau apie tai: http://www.economist.com/blogs/graphicdetail/2013/06/daily-chart-6)