Žmonės nėra panašūs į bakterijas

Kiekvieną kartą kai keli praturtėję individai pradeda jaustis nejaukiai, manydami, kad mažiau sekmės patyrę ir skurdesni žmonės pradeda kelti grėsmę sukauptiems turtams, atsiranda iš tų turtingesnių egoistų tarpo saujelė skleidžiančių melą, kad žmonės nieko nesiskiria nuo bakterijų, todėl negali daugintis be galo. Juk Žemė yra tik viena. Suprask, turime visomis priemonėmis siekti utopinio tikslo, kad skurdesni nustotų daugintis.

Žmonės nėra bakterijos. Mes negyvename ekologinėse nišose, kaip tai daro bakterijos. Kaip rodo archeologiniai tyrimai, jau mūsų protėviai medžiotojai naudodami socialines medžioklės struktūras, akmeninius įrankius ir ugnį, formavo naują Žemės ekologiją. Ir šiais laikais remdamiesi protu, technologijomis ir socialinėmis struktūromis, mes pastoviai kuriame naujas ekologines nišas sau. Kuo daugiau žmonių turime, tuo daugiau naujų technologijų, tuo sudėtingesnės mūsų socialinės struktūros, tuo produktyvesnis mūsų ūkis, tuo didesni mūsų šansai laimingai gyventi Žemėje [1].

Taigi, niekinantys šeimas su vaikais, visomis priemonėmis trukdantys gimdyti jaunoms šeimoms, propaguojantys primityvaus karjeros siekimo ar įtartinų malonumų bei bereikalingų turtų vaikymosi šeimos gyvenimo sąskaita idealus kenkia ne tik Lietuvai, bet ir visai žmonijai. Mokytojų ir kitų kultūringų žmonių uždavinys - demaskuoti apgavikų skleidžiamą melą.

1. Op-Ed: Overpopulation Is Not the Problem

Kodėl politika po didesnių krizių būna tokia susiskaldžiusi ir aistringa.

Po didesnės ekonominės krizės tie, kurie daug skolinasi, patenka bėdon.

Jei tokių besiskolinančių yra daug, tai ekonomika buksuoja. Tačiau besiskolinantiems padėti, skatinant infliaciją ir taip sumažinant skolas, tiesiogiai atleidžiant nuo skolų, ilgai laikant mažą palūkanų normą, yra nepopuliaru, nes dauguma šeimų nekenčia tų, kurie be saiko prisiskolina.

Susidaro priešiškos prisiskolinusių ir visų likusiųjų stovyklos [1].


1. http://www.economist.com/blogs/freeexchange/2013/09/post-crisis-politics

Kodėl jūsų butas jums yra per mažas?

 Kiek žmonėms reikia? Mane ta amerikoniška mada gyventi didelėse erdvėse stebina. Mane ir mano brolį mano tėvai augino viename kambary, kur dar gyveno ir mūsų auklė. Žiūrėk, kokie ąžuolai užaugome. Mūsų protėviai visada gerbė ąžuolus (atkreipk į tai reikiamą dėmesį) ir gyveno mažose erdvėse, nes sunku priruošti tiek malkų (ar sumokėti tiek už dujas mūsų dienomis), kiek reikia septyniems kambariams ar panašiems rūmams.Daug kas su vaikais ir dabar gyvena mažoje erdvėje. Jie yra teisūs, o mes esame dabar esame neteisūs, nes negerbiame nei gamtos, nei savo darbo.

Ir negalima išskaičiuoti nuomos iš visų išlaidų. Studentai neišskaičiuoja. Žinome nemažai gyvenimo pavyzdžių, kai šios nuomos išlaidos tampa per didelės, tiesiog išlaidavimas. Su išlaidavimu reikia kovoti, stebint išlaidas, tame tarpe ir nereikalingai išpūstą nuomą. Bet taupymas nėra tiesiog išlaidų skaičiavimas. Toks skaičiavimas yra tik sugebėjimų aritmetikoje lavinimas.Taupymas yra atidėjimas mažai uždirbant. Kuo mažiau uždirbi, tuo jis naudingesnis, tas atidėjimas, nes labiau didina šansus išsiveržti iš skurdo. Kai kurie sako, kad nežino žmogaus, kurį pinigų atidėjimas išvedė iš skurdo. Aš esu vienas iš tokių žmonių. Studijuodamas vien labai gerais pažymiais ir darydamas gerą mokslo darbą, aš dar dirbau ir atidėjau pinigus. Vėliau juos panaudojau, kad pramušinėti tolimesnį kvalifikacijos kėlimą. Dabar neblogai gyvenu iš tos kvalifikacijos. 

Ką mes šiandien žinome apie skalūnų metaną vandeny?

Atsmenat filmuką su degančiu čiaupo vandeniu. Įspūdinga. Egzistuoja ir tikslūs mokslo duomenys apie tą metaną.

Gręžiniai su skalūnų skaldymu dažniau išleidžia į aplinką metano dujas, negu kiti energetikų gręžiniai. Kuo arčiau vandens šulinys yra prie skalūnų skaldymo vietos, tuo daugiau randama metano vandenyje. Ir to metano sudėtis (etano priemaišos, radijoaktyvūs izotopai) rodo, kad šis metanas susidarė giliai, tame pat gylyje, kur skaldomi skalūnai, o ne tokiame gylyje, kuriame yra šulinio vanduo, kur gyvenančios bakterijos irgi teoriškai galėtų pagaminti šiek tiek metano [1].

Vaizdas susidaro nekoks Chevronui.

1. Fracking and Tainted Drinking Water 

-p21

Mark Fischetti

doi:10.1038/scientificamerican0913-21

Full Text- Fracking and Tainted Drinking Water | PDF (428 KB)

Skalūnų dujos yra ne tik žemaičių problema.

Svarbi visiems yra ekonominė pusė. Kai tik pilnai paaiškės skalūnų dujų pramonės daroma žala gamtai (pavyzdžiui užteršto vandens didžiulių kiekių nuodingumas, ištrūkstančio į aplinką metano šiltnamio efektas), tuoj ES pagrindiniai veikėjai ir švaruoliai vokiečiai bei prancūzai pradės stumti dideles baudas mums, Lietuvos mokesčių mokėtojams.

Daug mokesčių gauname iš turizmo verslo. Daugelis iš jo ir gyvename. Padeda mūsų švarios aplinkos įvaizdis. Jis išnyks, kai internete pasirodys filmukai su degančiu vandeniu iš lietuviško vamzdžio, su nykiu pramoniniu peizažu nuostabiausiose Žemaitijos vietose.

Premjeras Butkevičius mus ramina, kad, šnekant amžiną atilsį Brazausko pamėgta kalba, vsio shvačeno, reiškia, viskas tvarkoj, Lietuvos mokslininkai neva viską išnagrinėjo. Neseniai tie mokslininkai pasirodė Šilutėje. Nemoka žodžio normaliai pasakyti. Daugiausia geologai, išmanantys žemės gelmes, vienas istorikas. Apie kenkimą žmonių bei žuvų sveikatai, apie metano žalą visos planetos atmosferos karščiui jie prisipažino nieko nežinantys [1].

Gal kas iš Lietuvą branginančių susigaudote Lietuvos ir ES teisėje, kad padėtumėte teismams įrodyti, jog mūsų valdžia pasamdė netinkamus ekspertus, neatliko pakankamo darbo, kad apgintų teisėtus Lietuvos žmonių interesus ir todėl neturi teisės leisti skalūnų dujų žvalgybą (niekuo nesiskiriančią nuo gamybos) Lietuvoje. Jei taip - rašykite komentarų skyriuje. Nebūtinai tokį darbą daryti nemokamai. Susimesime, jei reikės.

Ko norėti iš saujelės žemės gelmių specialistų su vienu istoriku... Problema su žuvimi prasideda nuo galvos. Žvilgtelėkime į žuvies galvą minutėlei, ką ji mums čia papasakos.

„Vienintelį, ką tikrai raginčiau ir Vyriausybę, ir ką mes turėtume Žygaičių bendruomenei įsipareigoti - kad bet kokie tyrimai privalo griežtai atitikti aplinkosauginius reikalavimus, kad tai būtų daroma viešai, skelbiant rezultatus ir tariantis su bendruomene“, - mokė D.Grybauskaitė.

Ar atitinka aplinkosauginius reikalavimus tai, ką JAV daro Amerikos dykumose? Gal gerbiama Prezidentė nustotų fotografuotis su užsieniečiais ir pasidomėtų? Gal nusirengtų iki pusės, kaip Putinas, ir pažuvautų vandens atliekų kaupykloje? Tokios nuotraukos tikrai tinka posovietinės šalies vadovams.

1. Į Šilutę atvyko šeši pranešėjai – dr.doc.J.Lazauskienė, I.Vaičeliūnas, dr.K.Kadūnas, I.Janutytė, K.Švaikauskas, G.Giparas ir renginio vedantysis, Geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas J.Sitkūnas. (http://grynas.delfi.lt/aplinka/apie-skalunu-duju-gavybos-nauda-siluteje-girdeti-nenorima.d?id=62245385#ixzz2e4dvXsui)

Stiprūs balsai, raginantys padidinti Europos veiksmingumą

Labai paprasta idėja. Jeigu duosime žmonėms daugiau teisių, nulemiant, kas vadovauja vieningai Europai, tai tie vadovaujantys turės pakankamai valdžios, kad spręsti daugumą mūsų dabarties problemų, kurių neįmanoma išspręsti atskirų valstybių lygyje [1].

1. The Fix for Europe: People Power

By DANIEL COHN-BENDIT and FELIX MARQUARDT

Kodėl žmonės bėga iš Lietuvos? Kas mus gydys?

_Pavyzdžiui, gydytojai Lietuvoje dirba už juokingą atlyginimą. Mokosi dešimt metų, kad gautų algą, panašią į valytojo. Taip tiesiog negalima. Taip ekonomika nefunkcionuoja", – aiškino ekonomistė Maldeikienė._

1. Kas laukia ekonomikos – tamsus košmaras ar skaistus rytas?5