Vieniši pacientai turi 1,37 kartų didesnę riziką numirti, negu pacientai, gyvenantys šeimose. Šis rizikos lygis yra pastovus laike[1].
Didelio mirtingumo Lietuvoje akivaizdoje konservatorių dedamos pastangos ardyti Lietuvos šeimas atrodo ypač įtartinai. Kieno užsakymu tai daroma?
1. ONCOTARGET, Volume: 8 Issue: 12 Pages: 20056-20066.
2017 m. kovo 31 d., penktadienis
Kodėl emigruoti iš Lietuvos yra logiška?
Nes pigios darbo jėgos laikai Lietuvoje baigiasi, kadangi paskutinių kelių metų laikotarpiu Lietuvos eksportas mažėja. Esame visiškai priklausomi nuo eksporto, nes vidaus rinka maža, silpna ir toliau silpnėja dėl nepalankios demografijos. Pereiti prie aukštesnių technologijų mums jau vėlu. Kol turėjome pajamas iš pigios darbo jėgos laikų eksporto, galėjome strategiškai vystyti aukštas technologijas Lietuvoje. To nedarėme, nes neužteko proto. Lietuvoje aukštųjų technologijų sektorius tesiekia 2,5 proc. BVP, pagal šį rodiklį lenkiame tik Graikiją, o nuo ES vidurkio atsiliekame beveik perpus. Taigi, mūsų šalyje vyrauja žemų ir vidutiniškai žemų technologijų pramonė.
Pasikeitimų laukti būtų naivu. Po garsiųjų krepšelinių reformų Lietuvos universitetuose aukštasis mokslas sugeba tik uždarbiauti iš apgaudinėjamų studentų, jokių naudingų mokslinių tyrimų mūsų universitetai jau seniai nebedaro. Todėl išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai Lietuvoje tesiekia 1,04 proc. BVP – perpus mažiau nei vidutiniškai ES ir net apie tris kartus mažiau nei Šiaurės šalyse. Be to, jei šiose pažangiose valstybėse didžiąją moksliniams tyrimams skirtų lėšų dalį įsisavina privatus sektorius, tai Lietuvoje privataus sektoriaus iniciatyvos pritraukia tik mažiau nei trečdalį visų moksliniams tyrimams ir plėtrai skirtų išlaidų. Santykinai daugiausiai šio „pyrago“ Lietuvoje suvalgo švietimo sektorius. Problema ta, kad švietimo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas Lietuvoje yra dar labai silpnas, tad didžioji dalis švietimo sektoriaus inicijuotų mokslinių tyrimų sunkiai taikomi praktikoje ir realios praktinės grąžos negeneruoja. Kitaip tariant, kaip universitetai apgaudinėja valstybę, užsiimdami diplomų pardavinėjimu, taip jie apgaudinėja valstybę bereikalingais moksliniais tyrimais. Daugiau apie tai galima rasti čia.
Lietuva, biurokratų, bei vagių ir alkoholikų kraštas, nebeišlaiko kapitalizmo egzamino. Jei norite dirbti ir užsidirbti, geriausia išeitis tai daryti kitose šalyse. Tuo tarpu mūsų politikai Vilniuje daro branduolinio karo pratybas, kainuojančias 97 tūkstančius eurų. Didesnių durnių nėra pasaulyje.
Pasikeitimų laukti būtų naivu. Po garsiųjų krepšelinių reformų Lietuvos universitetuose aukštasis mokslas sugeba tik uždarbiauti iš apgaudinėjamų studentų, jokių naudingų mokslinių tyrimų mūsų universitetai jau seniai nebedaro. Todėl išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai Lietuvoje tesiekia 1,04 proc. BVP – perpus mažiau nei vidutiniškai ES ir net apie tris kartus mažiau nei Šiaurės šalyse. Be to, jei šiose pažangiose valstybėse didžiąją moksliniams tyrimams skirtų lėšų dalį įsisavina privatus sektorius, tai Lietuvoje privataus sektoriaus iniciatyvos pritraukia tik mažiau nei trečdalį visų moksliniams tyrimams ir plėtrai skirtų išlaidų. Santykinai daugiausiai šio „pyrago“ Lietuvoje suvalgo švietimo sektorius. Problema ta, kad švietimo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas Lietuvoje yra dar labai silpnas, tad didžioji dalis švietimo sektoriaus inicijuotų mokslinių tyrimų sunkiai taikomi praktikoje ir realios praktinės grąžos negeneruoja. Kitaip tariant, kaip universitetai apgaudinėja valstybę, užsiimdami diplomų pardavinėjimu, taip jie apgaudinėja valstybę bereikalingais moksliniais tyrimais. Daugiau apie tai galima rasti čia.
Lietuva, biurokratų, bei vagių ir alkoholikų kraštas, nebeišlaiko kapitalizmo egzamino. Jei norite dirbti ir užsidirbti, geriausia išeitis tai daryti kitose šalyse. Tuo tarpu mūsų politikai Vilniuje daro branduolinio karo pratybas, kainuojančias 97 tūkstančius eurų. Didesnių durnių nėra pasaulyje.
Norime, kad lenkai pridengtų mus, kai mes tyčiojamės iš rusų?
Kodėl mes tyčiojamės iš rusų be perstojo? Nes tai padeda laimėti rinkimų metu Lietuvos pensininkių malonę. Ir žmonių, dirbančių Gabrielio Landsbergio žmonos kontoroje verslams padeda pardavinėti Lietuvos kariuomenei dešimt kartų brangesnes, negu rinkoje, taip vadinamas, auksines šakutes Bet už lenkų paramą reikia sumokėti. Kokia kaina? Štai lenkų reikalavimai mums:
"Pirma, liautis riboti lenkišką švietimą ir neuždarinėti lenkiškų mokyklų. Taip pat leisti lenkiškai rašyti pasuose bei vietovių pavadinimus. Kompensuoti skriaudas, padarytas per privatizaciją, kai žemė Vilniaus regione buvo atiduotata ne jos ankstesniems šeimininkams, bet kitiems asmenims, neturintiems jokių teisių į tą žemę. Be to, Vilnius privalo tautinių mažumų partijoms sumažinti rinkimų barjerą patekti į Seimą, nes tada lenkai nebeprivalės jungtis su rusais. Dar Lietuva privalo Vilniaus rajone remti ne lietuvišką, bet lenkišką spaudą ir televiziją, nes Maskvos žiniasklaidos įtaką ten gali įveikti tik Varšuvos žodis. Galiausiai Lietuva privalo nebedaryti kliūčių naftos koncerno „Orlen“ veiklai."
Reikalavimas kompensuoti už atimtą žemę yra pats svarbiausias. Landsberginių daromas karšto oro varinėjimas Lenkijoje atrodo pasigailėtinas šiame fone. Nuo jūros iki jūros? Nejuokinkit svieto. Grąžinkit užgrobts turtus Vilniuje pirmiausia.
"Pirma, liautis riboti lenkišką švietimą ir neuždarinėti lenkiškų mokyklų. Taip pat leisti lenkiškai rašyti pasuose bei vietovių pavadinimus. Kompensuoti skriaudas, padarytas per privatizaciją, kai žemė Vilniaus regione buvo atiduotata ne jos ankstesniems šeimininkams, bet kitiems asmenims, neturintiems jokių teisių į tą žemę. Be to, Vilnius privalo tautinių mažumų partijoms sumažinti rinkimų barjerą patekti į Seimą, nes tada lenkai nebeprivalės jungtis su rusais. Dar Lietuva privalo Vilniaus rajone remti ne lietuvišką, bet lenkišką spaudą ir televiziją, nes Maskvos žiniasklaidos įtaką ten gali įveikti tik Varšuvos žodis. Galiausiai Lietuva privalo nebedaryti kliūčių naftos koncerno „Orlen“ veiklai."
Reikalavimas kompensuoti už atimtą žemę yra pats svarbiausias. Landsberginių daromas karšto oro varinėjimas Lenkijoje atrodo pasigailėtinas šiame fone. Nuo jūros iki jūros? Nejuokinkit svieto. Grąžinkit užgrobts turtus Vilniuje pirmiausia.
Tikrasis Lietuvos kaimo naikintojas yrs lietuviškas biurokratas
Jei turi bent truputėlį žemės, jei pasisodini sau daržovių, tai Lietuvoje jau negauni pašalpų. O tos pašalpos tokios skurdžios, kad žmonės, gaudami jas, badauja. Skatinkime net pašalpas gaunančius žmones mokytis dirbti, gal jiems seksis, gal pasieks savarankiškumo. Normaliose šalyse su žmonėmis, paleistais iš kalėjimo, elgiamasi normaliau, negu Lietuvoje su varguoliais. Nejaugi Lietuvos biurokratai visai praranda žmoniškumą? Kur žiūri tuos biurokratus valdantys politikai? Tuos politikus renkantys rinkėjai? Reikia skubiai mažinti biurokratų ir jų vystomų taisyklių skaičių Lietuvoje. Gėda mums, net Afrikoje žmonės normaliau susitvarko.
2017 m. kovo 29 d., trečiadienis
Brexitas ir mes
Stebuklo nebus. Jungtinė Karalystė nenori žmonių judėjimo laisvės tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos. Todėl Europos Sąjunga neduoda ir prekių, investicijų bei paslaugų laisvės. Taigi, lieka Pasaulinės prekybos organizacijos taisyklės. Kas tose taisyklėse? Europos Sąjungos netarifiniai barjerai ekonominiam bendradarbiavimui, bei 15 procentų muitai maistui, išskyrus pieno produktus, 10 procentų muitai automobiliams, 36 procentų muitai pieno produktams. Praėjusiais metais Jungtinė Karalystė paskaičiavo, kad tai sumažintų jos BVP penkiolikos metų bėgyje 7,5 procento. Tai nėra keista. Juk Europos Sąjungos muitai ir nemuitiniai barjerai paliestų beveik pusę Jungtinės Karalystės eksporto.
Mums, lietuviams, didžiausias smūgis bus ne tas mistinis BVP, bet muitai pieno produktams. Kaip, apsieiti be varškės sūrio? Važiuojam į Berlyną, ten dauguma irgi kalba angliškai.
Mums, lietuviams, didžiausias smūgis bus ne tas mistinis BVP, bet muitai pieno produktams. Kaip, apsieiti be varškės sūrio? Važiuojam į Berlyną, ten dauguma irgi kalba angliškai.
Škotijos parlamentas reikalauja naujo referendumo dėl Škotijos nepriklausomybės nuo JK
Jei JK nori būti nepriklausoma nuo ES, tai kodėl škotai negali būti nepriklausomi nuo JK? Tuo labiau, kad visi argumentai už Brexitą tinka ir Škotijos išėjimui iš JK. Dabar viskas priklauso nuo laiko momento. Jei JK parlamentas užtruks su leidimu Škotijos nepriklausomybės referendumui, tai JK funtas sterlingų gali tiek prarasti vertės*, paaiškėjus, jog JK laukia žymus prieigų prie JK didžiausios eksporto rinkos (ES) apribojimas, jog škotai iššoktų iš JK, kaip nuplikyti. Tai būtų geriausia išeitis mums, lietuviams. Remkime mažesnių tautų laisvę, nes mūsų pačių laisvė priklauso nuo kitų mažesnių tautų laisvės.
*Vien tik laukiant Brexito, funto vertė nukrito 16 proc.
*Vien tik laukiant Brexito, funto vertė nukrito 16 proc.
Atsisveikinimas su branduoline svajone
Amerikos branduolinių jėgainių statytoja Westinghouse, priklausanti Japonijos Toshibai, bankrutuoja. Kas pasidarė? Fukushimos tragedija parodė, koks svarbus šiais laikais (ir koks pažeidžiamas) yra branduolinių jėgainių saugumas. Maksimalus galimas to saugumo pagerinimas brangiai kainuoja. Tuo tarpu elektros poreikis mažėja, dujų, saulės ir vėjo energija pinga. Todėl stipriai brangstanti branduolinė energija neišlaiko konkurencijos rinkoje.
Politiniais sumetimais Lietuvos valdantis elitas reikalavo žūt būt statyti branduolinę jėgainę Lietuvoje. Mes, Lietuvos žmonės, pasirodėme protingesni už Lietuvos valdantį elitą ir referendume atsisakėme branduolinės jėgainės Lietuvoje. Tai yra vienas geriausių sprendimų Lietuvos istorijoje. O Baltarusijos Batka stato? Tegul stato. Jei kas, neduok Dieve, atsitiks, tai mokės Batka. Mums mokėti nereikės. Brangus Batkos projektas yra Batkos problema.
Politiniais sumetimais Lietuvos valdantis elitas reikalavo žūt būt statyti branduolinę jėgainę Lietuvoje. Mes, Lietuvos žmonės, pasirodėme protingesni už Lietuvos valdantį elitą ir referendume atsisakėme branduolinės jėgainės Lietuvoje. Tai yra vienas geriausių sprendimų Lietuvos istorijoje. O Baltarusijos Batka stato? Tegul stato. Jei kas, neduok Dieve, atsitiks, tai mokės Batka. Mums mokėti nereikės. Brangus Batkos projektas yra Batkos problema.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)