Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2019 m. liepos 6 d., šeštadienis

Naujas modelis žmogaus vystymuisi studijuoti

"Mokslininkai pridėjo baltymą, vadinamą BMP4, į žmogaus embrionines kamienines ląsteles. Baltymas BMP4 yra svarbi signalizavimo molekulė daugelio organizmų embriono vystymosi metu. Tuomet kamieninės ląstelės susiformavo į ląstelių sferas, panašias į žmogaus apie dešimties dienų amžiaus embrioną. Ir ne tik tai, dar šie dariniai tapo vienu svarbiausių žmogaus vystymosi etapu: jie sulaužė rutulio simetriją ir nuo šiol turėjo „viršų“ ir „apačią“. Tai yra ypatingas procesas, be kurio vėliau embrionas negali tapti vaisiumi."

Ateis iš miško Greta...

Tai, aišku, paauglė Greta, kuri pirmoji iš jaunimo pradėjo penktadieniais protestuoti prie parlamento dėl to,  jog pernelyg daug teršiame gamtą ir nieko rimto nedarome, kad tą teršimą sumažinti. Lietuvoje irgi aktyvesnis jaunimas šaunisi imasi tokių protestų.
" Opiausia oro kokybės problema Lietuvos miestuose yra kietosios dalelės KD10 ir KD2,5. Kaip aiškina Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausiosioji specialistė V. Bimbaitė, šių teršalų, kurie galima sakyti, yra ir pavojingiausi žmonių sveikatai, koncentracijos kai kuriuose miestuose, pvz. Klaipėdoje ir Vilniuje, didėja. „Taip pat didelės yra vėžį sukeliančio policiklinio aromatinio angliavandenilio (benzo(a)pireno) koncentracijos didžiuosiuose miestuose, ypač Kaune, Šiauliuose“, – pabrėžia specialistė. V. Bimbaitė sako, kad šių teršalų pagrindiniai šaltiniai yra transporto ir energetikos sektoriai: „Transportas oro kokybei turi įtakos ištisus metus ir laikomas didžiausiu teršėju. Tačiau kuro deginimas gaminant šilumos energiją katilinėse, namų ūkių šildymui šaltuoju metų laiku, taip pat yra labai svarbus šaltinis, ypač tokių, labai sveikatai pavojingų teršalų kaip smulkiosios kietosios dalelės KD2,5 ir benzo(a)pirenas.“
Prasčiausia oro kokybe pasižymi didieji miestai. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2018 metais, vertinant pagal kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 koncentracijas, prasčiausia situacija buvo Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune. „2018 m. daugiausia kietųjų dalelių KD10 paros ribinės vertės viršijimo atvejų fiksuota Klaipėdos Šilutės pl. stotyje (atspindi transporto įtaką) - 61 atvejis, kai per metus leidžiama 35. Vilnius buvo antroje vietoje pagal šį rodiklį ( 37 dienas viršyta taip pat transporto įtaką atspindinčioje stotyje Žirmūnuose, kai per metus leidžiama 35). Tuo tarpu Kauno Petrašiūnų stotyje, įsikūrusioje prie intensyvaus eismo gatvės pramoniniame rajone, nustatyti 32 KD10 paros normos viršijimo atvejai, t. y. neperžengta 35 d. per metus riba“, – informuoja V. Bimbaitė."
V. Bimbaitė žino. Dar gali būti didelės Europos Sąjungos baudos už normatyvų viršijimą Klaipėdoje ir Vilniuje. Bet greičiausiai masinės informacijos laikais tokio jaunimo, kaip Greta, protestai gali pasiekti politinių permainų. Tada jūsų dyzeliukai tikrai nukentės.

2019 m. liepos 5 d., penktadienis

Ar reikia smirdančių Grybauskaitės dujų laivą nurašyti į metalo laužą?

Reikia. Tas laivas atsirado antirusiškos propagandos dėka. Ekonominės prasmės šioje avantiūroje nėra:
"Daugelio investicijų į to laivo dujas ekonominis gyvybingumas yra rizikingas dėl dviejų priežasčių: pirma, atsinaujinančios energijos gamyba, kuri daugiausia valdoma be CO2 išmetimo, tampa vis palankesnė. Numatyta, kad dujomis kūrenamos elektrinės atsiliks šiame konkurse.  Kuo didesnė rizika, tuo greičiau investicijos į naują uosto infrastruktūrą turėtų būti nurašytos. Papildomos išlaidos, pvz., anglies, naftos ir dujų CO2 mokesčiai, svarstomi pasauly, galėtų dar labiau sumažinti investicijų į dujas pelningumą.

Pavojus gresia ir iš kitos perspektyvos. Remiantis Vokietijos vyriausybės mokslinio patariamojo organo IPCC skaičiavimais, iki 2030 m. dujų suvartojimas turėtų sumažėti 15 proc., O iki 2050 m. - 43 proc., jei bus pasiekti Paryžiaus klimato tikslai. Daugiau SGD terminalų ir didesnis suvartojimas netinka - reguliavimo grėsmės gali kelti piniginę grėsmę.

Dėl didelio klimato dujų metano kiekio, kuris būtų išleidžiamas transportuojant, transportuojant ir deginant dujas, jo klimato balansas yra abejotinas. „Per 20 metų paskelbti nauji SGD terminalai viršytų naujų akmens anglimi kūrenamų elektrinių, kurių šiandien planuojama 25 proc., poveikį klimatui“, - rašo autoriai.


Tačiau viena viltis yra tokia: kadangi tik 8 proc. planuojamų plėtinių Europoje yra kuriami, vis dar yra daug galimybių išvengti perteklinių pajėgumų padidėjimo.

Europoje taip pat pastebimas reiškinys: čia nenaudojami trys ketvirtadaliai SGD terminalų pajėgumų. Prekiautojams gali būti ekonomiškai grėsmė naudoti iš anksto rezervuotą SGD pajėgumą, ka iš dujotiekio dujų pardavėjų gautų nuolaidas."

2019 m. liepos 2 d., antradienis

Pirma, mokykimės iš Skandinavijos šalių

" Amerikietiški progresyvieji kartais įsivaizduoja, kad Skandinavijos šalys yra socialistiniai stebuklai. Jos nėra. Skandinavijos šalys turi stiprią socialinę paramą ir taip pat atveria laisvosios rinkos ekonomiką. Tiesą sakant, jos gali sau leisti turėti stiprią gerovės politiką tik todėl, kad jie turi dinamišką laisvosios rinkos ekonomiką.
Jokia Skandinavijos šalis neturi minimalaus darbo užmokesčio. Remiantis JPMorgan Chase ataskaita, Skandinavijos šalys yra atviresnės laisvai prekybai nei JAV. Jie turi mažiau taisyklių dėl verslo kūrimo, mažiau licencijavimo taisyklių.
Kaip neseniai pažymėjo Charlesas Lane, „The Washington Post“, dauguma Skandinavijos šalių turi nulinį nekilnojamojo turto mokestį. Skandinavijos šalių sveikatos planuose reikalaujama, kad pacientai sumokėtų papildomai už gydymą ir būtų atimami dideli atskaitymai, priešingai nei Bernie Sanderso planas. Skandinavijos šalys bandė tokius didelius turto mokesčius, kaip siūlo Elizabeth Warren, ir visi, išskyrus Norvegiją, jų atsisakė, nes jie buvo neveiksmingi.
Skandinavijos šalys rodo, kad socialinis solidarumas ir ekonominė laisvė nėra priešingi, bet eina kartu. Tai bendras požiūris, kurį norime turėti čia."
Taigi, ponai Lietuvoje, papjaukime tą auksinius kiaušinius dedančią Lietuvos statybų vištelę, įveskime didelius nekilnojamo turto mokesčius ir išdalinkime vargšams. Po to sėdėkime ir patys sakykime: ko ko ko... Skandinavijos? Guzų jums, o ne Skandinavijos.

2019 m. liepos 1 d., pirmadienis

Kokius darbus geriausia rinktis mūsų vaikams ir anūkams?



Kitaip sakant, kurios darbo vietos yra pavojuje dėl robotų pritaikymo?

"Mokslininkai prognozuoja, kad įprastas fizinis darbas
ir rutininiai kognityviniai darbai bus labiausiai
jautrūs automatizavimui.



Lentelėje žemiau [1] yra tokie skyriai:

Profesija
(JAV vidutinis metinis darbo užmokestis doleriais)
Automatikos potencialas - kiek procentų žmonių veiklos automatizuotina (skaičius apačioje).



Gamyba ($ 37,200)
79
Administracinis darbas ($ 37,300)
60
Žemės ūkis ($ 27,800)
56
Transportas ($ 36,100)
55
Statyba ($ 48,900)
50
Priežiūra ($ 46,700)
49
Pardavimai ($ 40,600)
43
Teisinis darbas ($ 106,000)
38
Kompiuterinis darbas ($ 87,900)
37
Asmeninė priežiūra ($ 26,500)
34
Sveikatos priežiūros specialistai ($ 79,200)
33
Mokslas ($ 72,900)
32
Valdymas ($ 118,000)
23
Socialinės paslaugos ($ 47,200)
22
Menai / pramogos ($ 58,400)
20
Inžinerija ($ 84,300)
19
Švietimas ($ 54,500)
18
Verslas ($ 75,100)
14"

1.  Harvard Business Review
May–June 2019, p. 26

Rusija pristatė naują savaeigį pabūklą. Kuo į jį galėtų atsakyti Lietuvos pajėgos?

Taip rašo šiandien Lietuvos rytas. Nuobodu. Neverta skaityti. Kai sugalvosite, kuo atsakyti į Rusijos branduolinį ginklą, tada ateikite.