Dariaus Mockaus paslaptis

"Net vienvaldžiam „MG Baltic“ imperatoriui Dariui Mockui nebuvo iškelta byla, nors neįtikėtina, jog jo ginklanešys Raimondas Kurlianskis iš savo kišenės sukrapštė tuos 106 000 eurų, kuriuos perdavė Eligijui Masiuliui."

Kodėl?

Transporto reguliavimas ES

Dabar, kai tas reguliavimas svarstomas ES mastu, Lietuvos valdžios atstovai begėdiškai rūpinasi tik transporto darbdavių reikalais.  Vairuotojų sveikata ir darbo sąlygos, galimybė nors retkarčiais pamatyti šeimas, yra Lietuvos valdžiai nulis. Kodėl mes tiek metų renkame tik Masiulio tipo, gėralo dėžutėms su šimtais tūkstančių eurų parsidavusią valdžią?

Tarnaukime šauktiniais Lietuvos kariuomenėje...

...Kad, sulaukę pensijos, galėtume Lietuvoje kantriai kankintis badaudami.

Kokia bėda prispaudė Lietuvos grūdų augintojus?

Godumas ir pripratimas viską gauti pusvelčiui. Pusvelčiui supirko geriausias Lietuvos žemes. Pusvelčiui su ES dotacijomis įsigijo naujausią galingą techniką. Todėl ir toliau grūdų augintojai dalintis su samdiniais nenori ir patys sunkiai dirbti nenori. Derlingą dirvožemį palaikančius metodus - gyvulininkystę ir daugiamečių pašarinių augalų auginimą pakeitė vienų grūdų auginimu. Pelninga ir mažai darbo.

"„Pradėjus aktyviai naudoti intensyvias grūdų auginimo technologijas, kurios alina žemę, nenaudojant tų derlingą dirvožemį palaikančių technologijų, pradėjo nykti humuso sluoksnis. Ypatingai intensyviai naudojant trąšas, dirvos rūgštėja ir tada išlaisvinamas aliuminis, kuris augalams yra nuodas. Augalai pradeda neįsisavinti trąšų“, – pasekmes aiškina ŽŪR vadovas A. Svitojus ir pastebi, kad tada ūkiai didina įterpiamų trąšų kiekius, o jos patenka į gruntinius vandenius ir nunešamos į Baltijos jūrą.

Jei dirvožemis veikiamas erozijos, tose vietose visuomet būna silpniau išsivystę augalai arba jų visai nebūna ir taip pastebima, kad kai kuriuose pasėliuose nėra 40 – 60 proc. augalų."

Taigi, Lietuvos grūdų augintojai yra godūs, vienadieniai ir kerta šaką, ant kurios sėdi. Lietuvos žemei reikia pastovaus šeimininko, kuris kalkintų nuo užrūgštėjimo ir palaikytų derlingą dirvožemį.

Kodėl mes turime važiuoti į Lenkiją pirkti visko?

„Matote, aš nelabai suprantu verslo situacijos Lietuvoje. Kai svarstau, kodėl mes turime važiuoti į Lenkiją pirkti visko, man pasako, kad neva tai dėl didžiulės rinkos Lenkijoje ten viskas pigiau. Bet aš žinau žmonių, kurie dirba kai kuriose Lietuvos privačiose verslo struktūrose, ir matau, kad Lietuvos verslas yra dar nesolidarus su Lietuvos žmonėmis. Dar Lietuvos verslas nesupranta, kad geriau turėti lojalių klientų ir dėkingų darbuotojų, negu duoti jiems minimumą ir lupti iš jų paskutinius centus, kadangi jie nuolat bus pikti ir sukurs nesaugią atmosferą. Jeigu žmonės yra nepatenkinti, tai ir tas Lietuvos verslininkas gyvena nepatenkintų žmonių valstybėje. Manau, kad kol kas Lietuvos verslas savo gerovės ir savo komforto nesusieja su tuo, ką jis moka žmonėms ir kaip užkelia į kosmosą kainas“, – aiškino N. Oželytė.

Kur čia problema?

"Problema yra ta, kad bepilotės skraidyklės/sparnuotosios raketos negali būti atremtos tradicinių gynybos sistemų, tokių kaip „Patriot/Thad“ ar lėktuvų. Šios problemos dar niekas neišsprendė, net Jungtinės Valstijos, pirmadienį tviteryje rašė Alis Shihabis, Saudo Arabijos apžvalgininkas, artimai susijęs su vyriausybe. Priešraketinės gynybos sistema THAAD – tai dar viena didelio formato JAV raketų gynybos sistema."

Kokia dabar bus tarptautinė prekyba?

Tai galima suprasti iš naujos prekybos sutarties tarp JAV, Meksikos ir Kanados. 

"Naujajame šių šalių susitarime reikalaujama, kad mažiausiai 70 procentų automobilių plieno ir aliuminio būtų perkama Šiaurės Amerikoje, o tai galėtų padėti padidinti JAV metalo gamybą. 40–45 procentus automobilio turinio turi generuoti darbuotojai, uždirbantys vidutinį 16 JAV dolerių per valandą atlyginimą. Ši 16 JAV dolerių per valandą riba yra pastangos priversti automobilių kompanijas arba padidinti mažus atlyginimus Meksikoje, arba pasamdyti daugiau darbuotojų JAV ir Kanadoje. Tokį rezultatą demokratai ilgai rėmė, o dabar remia ir JAV respublikonai, vadovaujami prezidento D. Trumpo.

Nauja sutartis taip pat atšaukia specialią korporacijų arbitražo sistemą, kurią kritikavo JAV demokratų kandidatė į prezidentus Elizabeth Warren, leidžianti įmonėms apeiti Amerikos teisinę sistemą, o Trumpo administracijos pareigūnai apibūdina, kaip paskatinimą įmonėms siųsti savo gamyklas į užsienį.

Sutartis taip pat apima bent jau popieriuje nuostatas, kuriomis siekiama panaikinti fiktyvias Meksikos profesines sąjungas, kurios mažai padėjo darbuotojams, reikalaudamas, kad visos Meksikos įmonės per ateinančius ketverius metus slaptu darbuotojų balsavimu patvirtintų kolektyvines darbo sutartis."

 ES tarptautinės prekybos sutartys taip pat turi būti perrašytos, sumažinant korporacijų valdžią ir padidinant atlyginimus dirbantiesiems. Reikalaukime to iš mūsų europarlamentarų.Beje, Lietuvos profsąjungos irgi yra silpnos. Todėl visos Lietuvos įmonės per ateinančius ketverius metus slaptu darbuotojų balsavimu turėtų patvirtinti kolektyvines darbo sutartis.