Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2022 m. kovo 31 d., ketvirtadienis

Work life in balance; The future of the office.


"The architecture of workplace interaction

Hybrid work was meant to be the best of both worlds. Is it?

A FTER SEVERAL false starts, office workers are returning to their desks--for good this time, employers hope. As covid-19 restrictions are scaled back, people must again get used to crowds (see Bartleby). Financial giants such Wells Fargo have joined Wall Street titans such as JPMorgan Chase and Morgan Stanley in urging people back to the office. The great return is afoot in big tech, too. Meta and Microsoft are asking employees to return by late March. Most big Silicon Valley campuses will be fuller from April. Many bosses share the sentiment of James Gorman, Morgan Stanley's chief executive: if you can eat out, you can come to the office.

For purveyors of remote-working tech, the gradual unwinding of the grand work-from-home experiment is already proving rough. Slack, a corporate-chat app owned by Salesforce, a software giant, projects slowing sales growth to 20% in the next quarter, year on year, down from 50% at the height of the pandemic. In February Zoom reported that growth had slowed globally, with revenues in Europe, the Middle East and Africa down by 9%, compared with a year earlier, and the number of its video-conferencing clients had declined relative to the previous quarter. Its market value has sunk as a result (see chart).

The return to the office will be no picnic for employers, either. Most are scrambling to figure out what the future of work will look like. For many, the most pressing question is: how hybrid will that future be? In the short run, almost certainly pretty hybrid. Apple is bringing staff back to the office one day a week to start. By May 23rd, the iPhone-maker will require them to come in three days a week. Citigroup, HSBC and Standard Chartered let their bankers work from home on some days.

That seems only natural. Combining office and home toil appeared to do wonders for work-life balance. And on the face of it, the past two years have shown that people can work well from anywhere, says Despina Katsikakis of Cushman & Wakefield, a property consultancy. Productivity, collaboration and focus seem to have held up.

The problem, says Ms Katsikakis, is that "all of the other elements are suffering." In one global survey of more than 600 company leaders and human-resources professionals, for example, more than 80% responded that hybrid set-ups were emotionally exhausting for employees. Many ringing endorsements of it made by bosses and workers in mid-2021 turned into deep reservations just a few months later. As more people return to the office, concerns about hybridisation are likely to become ever more acute. Rather than being the best of both worlds, is hybrid work really a rotten compromise?

The hybrid workplace is failing to live up to expectations in a number of ways. For one thing, it is no substitute for the buzz and the chatter of the pre-pandemic office. Many people hanker after the socialising, camaraderie and shared experience, even if getting used to it again may take time. Even small amounts of remote work can have a big impact on the frequency of face-to-face interactions in the office. By one estimate, spending an average of three days each week in the office can limit encounters between any two workers by 64% compared with pre-pandemic norms. The gap widens to 84% in potential interactions for those in the office two days a week.

As offices fill up, workers who turn up in person may therefore forge closer bonds with their teams and company leaders than remote ones. Proximity bias--the subconscious tendency to value and reward physical presence--may then disadvantage women, minorities and parents of young children, who are keener on home working than other groups.

A related drawback is the decline in casual encounters outside an employee's inner circle. In the 1970s Thomas Allen, a management scholar, discovered that communication between office workers dropped off exponentially with distance between their desks; those on separate floors or in separate buildings almost never spoke. A study of more than 60,000 employees at Microsoft, a tech giant, in the first half of 2020 showed that virtual workers, too, were less likely to connect with people they were not already close to.

Before the pandemic many companies were going to great lengths to overcome the "Allen curve" and engineer serendipity. Google, which credits spontaneous chats for products such as Gmail and Street View, designed its Silicon Valley headquarters to ensure that any one Googler could reach any other by walking no more than two and a half minutes. Bathrooms at the headquarters for Pixar, an animation studio co-founded by Steve Jobs, Apple's late boss, were located in the central atrium so that people from different teams would cross paths as they heeded nature's call.

Some managers have tried to boost connections in the hybrid world by scheduling more virtual meetings, sending more emails or firing off more instant messages. This, though, leaves workers feeling drained as a result of virtual overload. Video calls leave people feeling tired and uneasy. That, in turn, makes them likelier to avoid social interaction, without quite knowing why, according to researchers at Stanford University. (Possible reasons include excessive eye contact, which human brains associate with either conflict or mating; staring at yourself, which can lead to feelings of insecurity; or the difficulty of interpreting non-verbal cues on screen.) Electronic communication limits physical movement, which impairs cognitive performance. And constant chat notifications are a distraction.

Providers of virtual workspaces believe that these shortcomings can be fixed with better technology. Microsoft's Outlook platform now allows employers to tailor their employees' scheduling settings by inserting breaks between video calls and, the tech giant claims, helps bosses spot underlings at risk of burnout. It even offers a "virtual commute" for those hybrid workers who struggle to separate work and home life. Users are reminded to wrap up their tasks, prepare for the next day, log their emotions and unwind with Headspace, a meditation app. To make online communication more seamless and less exhausting, Zoom has launched a digital whiteboard, real-time automated translations and desk-phone software.

Not all employers are convinced. Some cannot reinstate pre-covid working patterns fast enough. Wall Street is the prime example. Blackstone, a private-equity firm, has asked key staff to return to the office full-time. Jamie Dimon, chief executive of JPMorgan Chase, has argued that remote working kills creativity, hurts new employees and slows down decision-making. Fears that forcing employees back to the office will drive them away may be overblown, bankers say. Mr Gorman has reported that Morgan Stanley received about 500,000 job applications last year despite its strict return-to-work policy.

Other companies are dealing with the pitfalls of hybridisation by going even more remote. Dropbox, a cloud-storage firm, is adopting a "virtual first" approach to avoid the problem of remote workers becoming second-class citizens (though it maintains collaborative physical spaces where workers can meet in person). Other technology companies, from Robinhood to Shopify and Spotify, have gone largely virtual for similar reasons.

Hybrid work's flaws notwithstanding, most companies will fall somewhere between those two extremes, hoping to strike a balance between the convenience of remote work and the camaraderie of the office. Some may even succeed. But in trying to win over both sides of the debate, many risk satisfying neither." [1]

1. "Work life in balance; The future of the office." The Economist, 12 Mar. 2022, p. 55(US).

„Waymo“ be vairuotojo automobiliai įvažiuos į San Francisko gatves

 Automobiliai be vairuotojo netrukus taps dažnesniu reginiu San Franciske.

 

    „Waymo LLC“, „Google“ seserinė įmonė, siunčia visiškai autonomines transporto priemones į miesto gatves, tai yra pirmasis bandymas nusiųsti automobilius be žmogaus kontrolės į svarbaus didmiesčio zoną.

 

    Kelionės yra nemokamos ir šiuo metu prieinamos tik „Waymo“ darbuotojams. „Alphabet Inc.“ padalinys nuo 2017 m. eksploatuoja autonominius automobilius Finikso priemiestyje, kur yra daug mažiau iššūkių eismui. 2020 m. jis atidarė paslaugų centrus Čandleryje, Arizės valstijoje, kuriame gyvena mažiau, nei 300 000 gyventojų, ir atleido vairuotojus. Paskutinis Waymo žingsnis įvyko praėjus beveik dviem mėnesiams po to, kai didžiausias konkurentas „Cruise“, „General Motors Co.“ dukterinė įmonė, San Franciske pradėjo siūlyti važiavimus be vairuotojo. Pasivažinėjimai taip pat nemokami ir pasiekiami tik naktį, nuo 22.30 val. iki 5 val. vietos laiku.

 

    „Cruise“ atstovas sakė, kad bendrovė planuoja greitai išplėsti šias valandas ir taip pat kreipiasi į Kalifornijos komunalinių paslaugų komisiją, kad galėtų imti mokestį už važiavimą. Atstovas sakė, kad „Cruise“ yra vienintelė autonominių transporto priemonių įmonė, kuri iki šiol kreipėsi dėl šio konkretaus leidimo.

 

    „Waymo“ gali imti mokestį už važiavimą Kalifornijoje, kol transporto priemonėje yra vairuotojas, bet neturi leidimo siūlyti pavėžėjimo plačiajai visuomenei, sakė bendrovės atstovė. Ji atsisakė komentuoti Waymo prašymų išduoti leidimą būklę.

 

    „Waymo“ paslauga yra prieinama nuo ankstyvo ryto iki vėlyvos popietės. Bendrovė planuoja išplėsti paslaugą iki 24 valandų per parą, sakė atstovė.

 

    „Waymo“ anksčiau išbandė savo robotaksi paslaugą su „Jaguar I-Paces“ San Franciske tarp atrinktos dalyvių grupės maždaug prieš šešis mėnesius, tačiau šiuose automobiliuose vis dar buvo vairuotojų. Bendrovė jau daugiau nei dešimtmetį kūrė savo veiklą mieste ir pirmą kartą pradėjo išbandyti savo technologijas 2009 m.

 

    „Šį rytą San Fransiske visiškai autonominis visiškai elektrinis „Jaguar I-PACE“, prie kurio vairo nesėdėjo žmogus, pasiėmė „Waymo“ inžinierių, kad nuvežtų jį išgerti rytinės kavos ir eiti į darbą“, – rašoma bendrovės tinklaraščio įraše. „Dabar jie prisijungia prie tūkstančių Waymo One keleivių, kuriems tarnavome Arizonoje, todėl visiškai autonominio vairavimo technologija tampa jų kasdienio gyvenimo dalimi.

 

    Be „Waymo“ ir „Cruise“, dar šešios bendrovės nuo praėjusių metų gavo Kalifornijos valstijos leidimus išbandyti autonomines transporto priemones. San Franciske taip pat yra viena didžiausių Uber Technologies Inc. ir Lyft Inc. vairuotojų koncentracija JAV.

 

    „Waymo“ taip pat pradės veikti Phoenix centre, tačiau kolkas tik darbuotojams." [1]

 

Lietuvoje daug gyventojų, daugiausia vyrų, tampa kandidatais į bedarbius. Reikia kuo greičiau atimti iš jų sveikatos draudimą, kad Lietuvoje nei jie, nei jų šeimos neužsiliktų.

 

1. Waymo Driverless Cars to Enter Streets of San Francisco
Bobrowsky, Meghan.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 31 Mar 2022: B.1.

Waymo Driverless Cars to Enter Streets of San Francisco


"Driverless cars will soon become a more common sight in San Francisco.

Waymo LLC, Google's sister company, is sending fully autonomous vehicles onto the streets of the city, marking its first attempt to send cars without human control into a major metropolitan area.

The rides are free and currently only available to Waymo employees. The Alphabet Inc. unit since 2017 has been operating autonomous cars in suburban Phoenix, which is a much less challenging traffic environment. In 2020, it opened rides up to the public in Chandler, Ariz., which has a population of under 300,000, and took away drivers. Waymo's latest move comes nearly two months after its biggest competitor, Cruise, a subsidiary of General Motors Co., started offering driverless rides to the public in San Francisco. The rides are also free and only available at night, from 10:30 p.m. to 5 a.m. local time.

A spokesman for Cruise said the company plans to expand those hours soon and is also applying to the California Public Utilities Commission to be able to charge the public for rides. The spokesman said Cruise is the only autonomous vehicle business that has applied for that specific permit so far.

Waymo is allowed to charge for rides in California as long as there is a driver in the vehicle but doesn't have a permit to offer rides to the general public, a company spokeswoman said. She declined to comment on the status of Waymo's permit applications.

The Waymo rides are available from early morning until late afternoon. The company plans to expand the service to 24 hours, the spokeswoman said.

Waymo previously piloted its robotaxi service with Jaguar I-Paces in San Francisco among a select group of participants about six months ago, but those cars still had drivers in them. The company has been building toward a launch in the city for more than a decade, first starting to test its technology back in 2009.

"This morning in San Francisco, a fully autonomous all-electric Jaguar I-PACE, with no human driver behind the wheel, picked up a Waymo engineer to get their morning coffee and go to work," the company said in a blog post. "They now join the thousands of Waymo One riders we've been serving in Arizona, making fully autonomous driving technology part of their daily lives."

In addition to Waymo and Cruise, six other companies had received permits from the state of California to test drive autonomous vehicles as of last year. San Francisco also has one of the highest concentrations of Uber Technologies Inc. and Lyft Inc. drivers in the U.S.

Waymo will also begin operating in downtown Phoenix, though only to employees." [1]

In Lithuania, many people, mostly men, become candidates for unemployment. Their health insurance must be taken away from them as soon as possible so that neither they nor their families stay in Lithuania. 

1. Waymo Driverless Cars to Enter Streets of San Francisco
Bobrowsky, Meghan.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 31 Mar 2022: B.1.

 

Trąšų yra, bet jos bus brangios, todėl Prezidentui Nausėdai maisto užteks

 Sako Prezidentas Nausėda. Dar jis sako, kad, kadangi trąšos labai brangsta, tai priverčia ūkininkus taupyti, mažiau trąšų dėti. 

Deja, dėl maisto brangumo taupyti reikia visiems. Maisto sąskaita. Dauguma Lietuvos gyventojų negauna padorių atlyginimų, todėl jiems atėjo bado metai. Išgyvena tie, kurie pabėga į Vakarus. Ačiū Prezidentui Nausėdai, Broileriui ir jų sankcijoms. Stumdotės ten prie lovio, bandote kaimo boboms karingumu patikti, gaideliai jūs.

2022 m. kovo 30 d., trečiadienis

Kodėl Biontech sėkmė yra didžiulė galimybė

„Tai, ką Ugur Sahin ir Özlem Türeci pasiekė su Biontech, yra unikalu. Tačiau dabar galimybė iš jos sukurti naują gyvybės mokslų klasterį turėtų būti energingai išnaudota.

 

„Biontech“ sėkmė kovojant su Covid pandemija įeis į istoriją. Tai, ką Maince, Vokietijoje, pasiekė ir ką sukūrė verslininkų pora Ugur Sahin ir Özlem Türeci, yra unikalu: pernai Maince įsikūrusi įmonė pristatė 2,6 milijardo vakcinos dozių, grynasis pelnas siekė daugiau nei dešimt milijardų eurų.

 

„Biontech“ jau yra palaima Mainco miestui, taip pat gamybos vietai Marburge, Heseno valstijoje ir visam Reino-Maino regionui. Maince ir Marburge miesto ižda išsipučia dėl burbuliuojančių mokesčių pajamų ir atveria visiškai naujas savivaldybių politikos dizaino galimybes, kurios dabar staiga turi daug pinigų skirti klimato apsaugai, būsto statybai ir švietimui. Prieš dvejus metus niekas nebūtų patikėjęs, kad iš Mainco universiteto atsiradusi įmonė gali pasiekti tokius matmenis, į kuriuos pažengė „Biontech“.

 

Tačiau ši neabejotinai fantastiška sėkmės istorija nėra priežastis tik jaudintis. Nes įmonės plėtra turi šimtmečio galimybę visam regionui, kuria dabar reikėtų energingai išnaudoti. Tokia įmonė kaip „Biontech“, kuri ir toliau augs savo būstinėje Maince, yra švyturys, kuriuo verslo vietose reikia kurti didelio našumo grupes, apimančias mokslinių tyrimų institucijas, universitetus ir įmones. Jie žada tūkstančius patrauklių darbo vietų gerai parengtiems specialistams, subsidijas ir milijonines investicijas.

 

Kiti šios pramonės atstovai jau apsigyvena aplink Biontech, kurie ieško artumo su pavyzdine įmone. Tačiau regionas neturėtų palikti šios plėtros vien rinkos jėgoms, o daryti viską politiškai, kad tradicinei vietai išnaudotų palankų vėją, pavyzdžiui, apibrėžiant patrauklias sritis, kuriose gali augti naujas verslas.

 

Regiono ekonomika pasikeis. Tai rodo, pavyzdžiui, pažvelgus į finansų sektoriaus skaitmeninimą. Juo labiau svarbu save pozicionuoti kuo plačiau ir orientuotis į kitus į ateitį orientuotus sektorius. Juolab kad žinomos farmacijos kompanijos, tokios kaip Sanofi, Merck ir Boehringer, jau yra Reino Maine arba bent jau turi čia dideles vietas. Galimybė Reino Mainą vėl pozicionuoti kaip „pasaulio vaistinę“, kokia ji kažkada buvo, yra unikali."

O mes? Oi, mes paskelbsime visus iki 60 metų amžiaus šauktiniais, kaip Ukraina, paskelbsime karą Kinijai ir taip pat surinksime krūvą pinigų. Netikite? O apie Naujųjų Vasiukų sėkmės istoriją girdėjote?

 


Why the Biontech success is a huge opportunity

"What Ugur Sahin and Özlem Türeci have achieved with Biontech is unique. But now the opportunity to develop a new life science cluster from it should be used vigorously.

 

Biontech's success in fighting the Covid pandemic will go down in history. What the entrepreneurial couple Ugur Sahin and Özlem Türeci have achieved in Mainz, Germany, and what they have created is unique: Last year, the Mainz-based company delivered 2.6 billion doses of vaccine, the net profit was more than ten billion euros.

 

Biontech is already a blessing for the city of Mainz, but also for the production site in Marburg, Hesse, and for the entire Rhine-Main region. In Mainz and Marburg, the city coffers swell thanks to the bubbling tax revenue and open up completely new design options for municipal politics, which now suddenly have a lot of money to put into climate protection, housing construction and education. Two years ago, no one would have believed that the company, which emerged from the University of Mainz, was capable of the dimensions into which Biontech has advanced.

 

But this undeniably fantastic success story is no reason to be in awe. Because the development of the company holds an opportunity of the century for the entire region, which should now be used vigorously. A company like Biontech, which will continue to grow at its headquarters in Mainz, is the beacon that business locations need to build high-performance clusters that include research institutions, universities and companies. They promise thousands of attractive jobs for well-trained specialists, subsidies and investments worth millions.

 

Other hopefuls in the industry are already settling around Biontech, who are looking for proximity to the flagship company. However, the region should not leave this development to market forces alone, but should do everything politically to use the tailwind for the traditional location, for example by defining attractive areas on which new businesses can grow.

 

The economy in the region will change. This is shown, for example, by looking at the digitization of the financial sector. It is all the more important to position oneself as broadly as possible and to focus on other future-oriented sectors. Especially since well-known pharmaceutical companies such as Sanofi, Merck and Boehringer are already at home in Rhein-Main or at least have large locations here. The opportunity to position Rhein-Main again as a "pharmacy of the world" that it once was is unique."

 

What about us in Lithuania? Oh, we will coscript everyone under the age of 60, like Ukraine, we will declare war on China and we will also get a bunch of money. Don't believe it? And have you heard about the success story of the New Vasiukij? 

 


Badausite, Broileris nebadaus. Jį karalienė Morta pamaitins manų koše, pavogta iš vaikų

Ši šeimynėlė jau vogė auksinius šaukštus iš kariuomenės ir brangią žemę Vilniuje (už vieną eurą).

„Chaosas pasaulinėse prekių rinkose netrukus užklups pasaulio namų ūkius ir politikus

 

    PASAULINĖS PREKIŲ krizės dažniausiai sukelia didelę ekonominę žalą ir politinį sukrėtimą. Aštuntojo dešimtmečio naftos sukrėtimai paliko Vakarų ekonomikai staigią infliaciją ir gilų nuosmukį. Pajamos iš naftos taip pat padėjo palaikyti Sovietų Sąjungą ir paskatino Saudo Arabijos ekstremizmo eksportą. Sparčiai augančios grūdų kainos 2010 ir 2011 m. paskatino gatvės protestus, paskatinusius arabų pavasarį ir diktatorių nuvertimą.

 

    Šiandien Rusijos operacija, skirta apsaugoti Donbasą, ir sankcijos, sukelia didžiausią prekių šoką nuo 1973 m. ir vieną iš didžiausių kviečių tiekimo sutrikimų nuo Pirmojo pasaulinio karo.

 

    Nors prekių biržose jau tvyro chaosas, paprasti žmonės dar neturi pajusti didėjančių degalų sąskaitų, tuščių skrandžių ir politinio nestabilumo padarinių. Tačiau nesuklyskite, tie dalykai artėja – ir dramatiškai, jei sankcijos Rusijai dar labiau sugriežtėtų ir jei Vladimiras Putinas imsis atsakomųjų veiksmų. 

 

Vakarų vyriausybės turi reaguoti į prekių grėsmę taip pat ryžtingai, kaip į V. Putino operaciją siekiant apsaugoti Donbasą.

 

    Energijos, metalų ir maisto rinkose vykstanti suirutė yra plati ir žiauri. Bendri žaliavų kainų indeksai dabar yra 26 % aukštesni, nei 2022 m. pradžioje. Brent žalios naftos barelio kaina smarkiai svyravo aplink lygius, kurie rodo didžiausią pasiūlos šoką nuo 1990 m., kai Saddamo Husseino armija perėjo iš Irako į Kuveitą. dujų kainos beveik patrigubėjo kilus panikai, kad dujotiekiai iš rytų bus susprogdinti arba trūks tiekimo. Nikelio, kuris, be kita ko, naudojamas visuose elektromobiliuose, kaina pakilo taip aukštai, kad prekyba Londone buvo sustabdyta, o Kinijos spekuliantai patiria kelių milijardų dolerių nuostolius.

 

    Tokios yra V. Putino sprendimo pradėti Donbaso apsaugos operaciją ir vėlesnės Rusijos, vienos didžiausių pasaulio prekių eksportuotojų, izoliacijos pasekmės. Vakarų sankcijos Rusijos bankams privertė skolintojus, draudikus ir laivybos įmones sunerimti dėl stojančių Rusijos krovinių gabenimo sandorių, dėl kurių auga neparduotų pramoninių metalų krūvos ir gausybė laivų, pilnų nepageidaujamos Uralo naftos. Stigma ir pavojai privertė kitus likti nuošalyje. „Shell“ atsisakė pirkti Rusijos žalią naftą po neigiamo minios isterijos atsako. Juodoji jūra yra draudžiama komercinei laivybai, nes kai kurie laivai buvo nukentėję nuo raketų. Šį pavasarį Ukrainos laukuose nebus daug sėklų.

 

    Gali dar pablogėti. Kovo 8 d., naujausia priemone, kuria siekiama padidinti spaudimą V. Putinui, Amerika paskelbė, kad uždraus Rusijos naftos pirkimą. Jungtinės Valstijos yra nedidelės rusiškos žalios naftos vartotojos, tačiau jei Europos Sąjunga prisijungtų prie embargo, tai paveiktų maždaug du trečdalius 7–8 mln. barelių per dieną eksportuojamų Rusijos žalios naftos ir rafinuotų produktų, o tai prilygtų maždaug 5% pasaulinės pasiūlos. Visiškas pasaulinis embargas, kurį įgyvendintų Amerika, gali nuvesti naftos kainą prie 200 dolerių už barelį. Jei Rusija imtųsi atsakomųjų veiksmų, apribodama dujų srautus, Europa apsiverstų: praėjusiais metais ES priklausė nuo Rusijos, kad sunaudotų 40 proc. dujų.

 

 Tuo tarpu karti patirtis moko, kad šalys dažnai reaguoja į maisto trūkumą uždrausdamos eksportą, o tai lemia pasaulinės prekybos žlugimą.

 

    Šios prekės nelaimės padariniai gali būti žiaurūs. Jei pažvelgtume siaurai į ekonomiką, pasaulis suvartoja daug mažiau energijos vienam BVP vienetui nei aštuntajame dešimtmetyje (žr. Laisvas keitimas). Nepaisant to, pasaulinė infliacija, kuri jau siekia 7%, gali padidėti dar 2–3 procentiniais punktais, iki tokio lygio, koks buvo ilgą laiką praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai V. Putinas darė sandorius Sankt Peterburge, o globalizacija dar turėjo suklestėti. Augimas gali sulėtėti, nes sumažės įmonių pasitikėjimas ir kyla palūkanų normos.

 

    Politinėje sferoje Vakarų lyderiai turės susidurti su įsiutusiais rinkėjais, ypač per lapkritį vyksiančius Amerikos vidurio kadencijos rinkimus. Prisiminkite 2018 m. Prancūzijos protestuotojus, įsiutusius dėl degalų kainos. Vargingesnėse šalyse, kur maistas ir kuras sudaro didesnę žmonių išlaidų dalį, atsakas gali būti dar smarkesnis: 2007–2008 m. maisto kainų šuolis sukėlė riaušes 48 šalyse, o jau šiandien yra panikos ir neramumų ženklų.

 

    Tokia kančios ir nestabilumo panorama kelia nerimą savaime. Tačiau tai taip pat grasina pakenkti Vakarų atsako į Rusijos sprendimą pradėti Donbaso apsaugos operaciją patikimumą. Kuo didesnis pasaulinis skausmas, gali vertinti V. Putinas, tuo Vakarams bus sunkiau išlaikyti sankcijas: jam tereikia išlaukti.

 

    Tai dar viena priežastis, kodėl Vakarų vyriausybės turi atremti neigiamą prekių krizės poveikį. Pirmenybė teikiama pasiūlos didinimui. Amerikos sąjungininkai OPEC, įskaitant Saudo Arabiją, atsisakė siurbti daugiau naftos, tačiau sumanesnė Amerikos diplomatija gali duoti rezultatų. Turtingos šalys galėtų paspartinti 1,5 mlrd. barelių išleidimą naftos, kurią jie laiko rezerve. Paniekinusi Amerikos skalūnų skaldytojus, Bideno administracija turi paskatinti juos gręžti daugiau. ES turi skatinti arba pratęsti branduolinės, atsinaujinančios energijos ir anglimi varomos gamybos naudojimą, kad žiemai būtų atsargų dujų. 

 

Taip pat reikėtų pasiruošti blogiausiam atvejui: dujų normavimui. Turtingų šalių vyriausybėms gali tekti ginti vargšus namuose, duodami dalomąją medžiagą. Stimulas gali reikšti didesnes palūkanų normas ar mokesčius, tačiau verta rizikuoti.

    Kasimas gilyn

    Kad ir kokie būtų turtingų šalių nepriteklių, skurdesnieji turi dar didesnę bėdą. Taigi Vakarai turi sustiprinti pasaulinį finansų saugos tinklą. Kai kurie maisto ir naftos importuotojai gali susidurti su mokėjimų balanso spaudimu ir valiutų svyravimu.

 

    Net Europoje kai kurios šalys, pavyzdžiui, Baltijos šalys, yra pažeidžiamos dėl dujų tiekimo nutraukimo.

 

    Federalinis rezervų bankas ir TVF turėtų padėti draugiškoms, bet silpnoms šalims lengviau gauti paskolas kietąja valiuta. Ir Europa turėtų žengti į priekį su idėja išleisti bendrą skolą, kad padėtų paskirstyti krizės išlaidas.

 

    Pasaulis, susiduriantis su fiziniu iš žemės iškastų žaliavų stygiumi, atrodo tarsi sugrįžimas į ankstesnį amžių. Tačiau būtent tai yra kebli situacija, kuri laukia ateityje. Po dešimtmečius trukusio dreifavimo Vakarai parodė ryžtą ir sanglaudą, priešindamiesi V. Putino operacijai apsaugoti Donbasą. Dabar Vakarai turi atitikti tai, parodydami lyderystę ekonomikos audros dantims." [1]

 

1. "Fuel, food and fury; The world economy." The Economist, 12 Mar. 2022, p. 8(US).