Why Are Our Adventures in Taiwan Shameful?

Since they are extremely stupid:

“"Our strategy in Taiwan is based on a faulty premise. You know what that premise is?" Mark Helprin asks. I don't. 

"If you read all the studies and military journals on defending Taiwan, they all talk about penetrating bombers and missiles and so on to strike Chinese bases. Really? China is a nuclear-armed state, and we're going to attack Chinese bases on the country's mainland? . . . That would set up a nuclear standoff. We're not going to do that."

Were China to attack Taiwan, Mr. Helprin says, it would present a situation in which China can hit Taiwan because it's not the U.S., while the U.S. can't hit China. So what's the solution? Here Mr. Helprin launches into an explanation at once expansive and detailed, rather like one of his novels. The import: Since the area of operations would be disadvantageously confined to the sea and Taiwan itself, the U.S. will need to harden its Pacific bases against China's missiles, bombers and special forces; swell its Pacific fleet with ships both large and small (aircraft carriers and attack submarines, but also motor-torpedo boats, mine-sweepers, escort vessels, etc.); boost production of long-range aircraft, manned and unmanned; [1] upgrade its nuclear deterrent; and harden Taiwan to the extent possible.

"I don't think that we will meet the challenge," Mr. Helprin says after this catalog, "but with responsible leadership we could. That's the tragedy. Take a strong horse and give him one weak and clueless rider after another, and pretty soon the horse is no longer strong."

Perhaps the core of the problem is American policymakers' fear of risk and attendant accountability. If a U.S. administration tried to mount the sort of defense posture Mr. Helprin counsels, something might go wrong, someone would have to pay a political price, and no one at the moment seems inclined to pay any sort of price for anything. As soon as I use the phrase "fear of risk" he points out that "in 1940 Churchill sent all the tanks in Britain to North Africa to fight the Germans. That denuded Britain of tanks, and at the time it was still possible that Sea Lion" -- Hitler's plan to invade the U.K. -- "could have happened. The British would have had no tanks to use in defense. It was a risk. Churchill took it. War is about risk." [2]

1. Swarms of millions of autonomous Chinese drones and missiles will destroy all these moving through water and air assets. Just leave the Chinese in Taiwan to decide their own preferences. Don’t even think of going there. Lithuanian government attacked China diplomatically about the problem of Taiwan. This is a mistake.

2. The Weekend Interview with Mark Helprin: Are Americans Ready for War? Swaim, Barton.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 04 May 2024: A.11.  

Jūs pasirenkate, kam norite leisti pinigus: Kijevui ar Mėnuliui. Negalite turėti abiejų, nes politinės problemos dėl infliacijos riboja jūsų pinigų pasiūlą

„SINGAPŪRAS. Visoje Kinijoje ir pasaulinėje mokslo bendruomenėje penktadienį pradėta Kinijos misija rinkti mėginius iš tolimosios Mėnulio pusės buvo giriama dėl galimo mokslinio proveržio.

 

     Tačiau JAV įstatymų leidėjai ir Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija tai laiko svarbiu įvykiu varžovų Amerikai (Maskvos ir Pekino) kampanijoje, kuria siekiama sukurti bazę strategiškiausioje Mėnulio vietoje. Nors, skirtingai nei prieš šešis dešimtmečius dabar trūksta branduolinio karo grėsmės, kilusios prieš šešis dešimtmečius vykusiose JAV ir Sovietų Sąjungos erdvės lenktynėse, ši nauja konkurencija padeda šio šimtmečio supergalioms kovoti dėl Mėnulio nekilnojamojo turto, nežemiškos ginkluotės ir nacionalinio pasididžiavimo.

 

     Abiejų pusių trokštama Mėnulio teritorija yra Pietų ašigalis. Jame yra išteklių, kurie galėtų išlaikyti įgulą. Jame yra ledo, kurį žmonėms galima paversti vandeniu ir deguonimi, o raketų kurui – vandeniliu. Kai kuriuose Pietų ašigalio regionuose visą parą yra saulės šviesa, galimas saulės energijos šaltinis.

 

     „Man rūpi, jei Kinija ir Rusija ten atsidurtų pirmos ir staiga pasakytų: „Gerai, tai mūsų teritorija. Jūs pasitraukite“, – praėjusį mėnesį per Kongreso posėdį sakė NASA administratorius Billas Nelsonas. Nelsonas sakė, kad agresyvios Kinijos teritorinės pretenzijos Pietų Kinijos jūroje rodo, kaip Pekinas ir Maskva spręs galimą ginčą dėl Mėnulio.

 

     Netoli pietų ašigalio esantis krateris yra Kinijos 53 dienų misijos tikslas. Juo siekiama padaryti tai, ko dar nebuvo dariusi nė viena šalis: surinkti mėginius iš tolimos Mėnulio pusės ir nugabenti į Žemę. Mokslininkai tikisi, kad jie gali padėti atsakyti į seniai rūpimus klausimus apie Mėnulio, Žemės ir Saulės sistemos kilmę.

 

     Kinija pradėjo savo Mėnulio tyrinėjimo programą 2004 m. ir nuolat pasiekė svarbiausius etapus. 2019 m. Chang'e 4 pirmą kartą švelniai nusileido tolimoje Mėnulio pusėje. Po metų Chang'e 5 surinko dirvožemio mėginius iš artimosios pusės.

 

     Dabartinė „Chang'e 6“ misija iš esmės sujungia dvi ankstesnes misijas.

 

      Iššūkis yra vieta. Mėnulis sukasi taip, kad ta pati pusė visada atsukta į Žemę. Norint palaikyti ryšį su erdvėlaiviu tolimoje pusėje, Kinija turi sukurti relinį palydovą, kuris skrieja aplink Mėnulį.

 

     Misija nustatys, ar Kinija pasieks savo tikslą iki šio dešimtmečio pabaigos į Mėnulį nugabenti astronautus. Mėginių grąžinimo misijos reikalauja „tiksliai tų pačių žingsnių, kuriuos atliks bet kuri žmogaus misija į Mėnulį“, sakė Jamesas Head III, Browno universiteto profesorius, dirbęs NASA Apollo programoje ir bendradarbiavęs su Kinijos mokslininkais tirdamas Chang'e 6 nusileidimo zoną.

 

     Kinijos tikslas – bendradarbiaujant su Rusija iki 2035 metų Mėnulio pietiniame ašigalyje pastatyti nuolatinę bazę.

 

     NASA tikisi iki tol turėti nuolatinį buvimą. Jos Artemis programos planas, paskelbtas 2020 m., buvo įkurti bazinę stovyklą Pietų ašigalyje po to, kai amerikiečių astronautai sugrįžo į Mėnulio paviršių. Tačiau įgulos misija į Mėnulio paviršių, kuri iš pradžių buvo numatyta 2025 m., buvo atidėta mažiausiai iki 2026 m. rugsėjo mėn., be kita ko, dėl problemų, susijusių su erdvėlaivio šilumos skydu.

 

     NASA numato naudoti Mėnulį kaip atspirties tašką įguloms skirtoms misijoms į Marsą, Mėnulio paviršių naudoti praktikai ir, galbūt, Mėnulio ledą kurui.

 

     Nelsonas ne tik nerimavo, kad Kinija gali pabandyti blokuoti kitoms valstybėms prieigą prie Pietų ašigalio, bet ir sakė, kad Kinijos kosmoso programa, nepaisant nurodytos civilinės misijos, atrodo skirta kariniams tikslams.

 

     Pavyzdžiui, Mėnulio bazė galėtų padėti vyriausybei išjungti priešo palydovus, sakė profesorius Goswami.

 

     NASA ir Kinijos pareigūnai neatsakė į prašymus pakomentuoti šį straipsnį.

 

     Kinijos užsienio reikalų ministerija anksčiau yra sakiusi, kad Kinija priešinasi kosmoso ginkluotei, tuo pačiu kaltindama JAV grasinant ją panaudoti." [1]

1. World News: China Blasts Off to Far Side. Woo, Stu; Leong, Clarence.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 04 May 2024: A.8.

You Choose, What You Want to Spend Your Money on: Kyiv or Moon. You Cannot Have Both, Since Political Problems with Inflation Limit Your Money Supply

"SINGAPORE -- Across China and in the global scientific community, Friday's launch of a Chinese mission to collect samples from the moon's far side has been hailed for its potential for a scientific breakthrough.

But in the U.S., lawmakers and the National Aeronautics and Space Administration see it as a milestone in a rival's (China's and Russia's) campaign to build a base on the moon's most strategic location. Though lacking the specter of nuclear war from the U.S.-Soviet space race six decades ago, this new rivalry puts this century's superpowers on track to spar over lunar real estate, extraterrestrial weaponry and national pride.

The lunar territory that both countries covet is the south pole. It contains resources that could sustain a crewed base. It has ice, which can be turned into water and oxygen for humans, and into hydrogen for rocket fuel. Some south-pole regions enjoy round-the-clock sunlight, a potential source of solar power.

"My concern is if China and Russia got there first and suddenly said, 'OK, this is our territory. You stay out,'" NASA Administrator Bill Nelson told a congressional hearing last month. Nelson said China's aggressive territorial claims in the South China Sea offer a clue as to how Beijing and Moscow would handle a potential lunar dispute.

A crater near the south pole is the destination of China's 53-day mission. It aims to do something no country has done before: collect samples from the moon's far side and bring them to Earth. Scientists hope they can help answer longstanding questions about the origins of the moon, Earth and solar system.

China started its lunar-exploration program in 2004, and has steadily hit milestones. In 2019, Chang'e 4 achieved humanity's first soft landing on the moon's far side. A year later, Chang'e 5 collected soil samples from the near side.

The current Chang'e 6 mission essentially combines the previous two missions.

 The challenge is location. The moon rotates in such a way that the same side always faces Earth. Maintaining communications with a spacecraft on the far side requires China to set up a relay satellite that orbits the moon.

The mission will determine whether China and Russia can hit its goal of putting astronauts on the moon by the end of this decade. Sample-return missions follow the "exact same steps that any human mission to the moon will go through," said James Head III, a Brown University professor who worked on NASA's Apollo program and collaborated with Chinese scientists on studying Chang'e 6 landing zone.

China's goal is to build a permanent base on the moon's south pole in collaboration with Russia by 2035. 

NASA hopes to have a permanent presence before then. A plan for its Artemis program, published in 2020, was to establish base camp on the south pole after American astronauts returned to the moon's surface. But a crewed mission to the lunar surface, originally scheduled for 2025, has been delayed to at least September 2026 because of challenges with the spacecraft's heat shield, among other issues.

NASA envisions using the moon as a steppingstone for crewed missions to Mars, using the moon's surface for practice and perhaps lunar ice for fuel.

Besides worrying that China could try to block other nations from accessing the south pole, Nelson said that China's space program, despite a stated civilian mission, appeared to harbor military aims.

A moon base could help a government disable enemy satellites, for example, said Goswami, the professor.

NASA and Chinese officials didn't respond to requests for comment for this article. 

China's Foreign Ministry has previously said that China opposes the weaponization of space, while accusing the U.S. of threatening its peaceful use." [1]

1. World News: China Blasts Off to Far Side. Woo, Stu; Leong, Clarence.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 04 May 2024: A.8.