"Statybų bendrovės „Eika“ valdybos
pirmininkas Robertas Dargis
kritiškai įvertino ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės
pasisakymus, kad konfliktas su Kinija yra
„krizelė“. Verslininko teigimu, lengviausia yra kalbėti tada, kai nesi valdęs
krizių versle.
„Lengviausia yra kalbėti, jeigu tu
pati esi nieko nedariusi. Kitaip tariant, jeigu tu nežinai, apie ką tu kalbi, tai
tu žinai, kad viską gali. Žmogui, kuris nėra valdęs tų krizelių versle, kai už
tavo nugaros – žmonės, kai už tavo nugaros – užsakovai, kai tu esi pasiėmęs
paskolų, tu atsakingas esi bankui už tai, ką tu darai, tu turi laiku mokėti ir
palūkanas, ir grąžinti skolas, kai neretu atveju yra duoti asmeniniai
laidavimai.
Nepamirškime, kad tie žmonės yra
įkeitę ir savo namus, ir savo asmeninį turtą. Iš verslo tu išeiti negali, tu 24
valandas per parą esi versle. Ir kai žmonės tolimi nuo to pradeda vardinti
situacijas žodeliais „krizelytė„, „krizytė“ ar dar kuo nors, švelniai tariant,
tai yra nepagarba tiems žmonėms, kurie šiandien yra atsidavę tam, ką jie daro”,
– pirmadienį „Žinių radijui“ sakė R. Dargis.
Ministrės pasisakymas, kad ši krizė
padės tapti Lietuvai konkurencingiausia regione ar net Europos Sąjungoje, R.
Dargio taip pat neįtikino. Jo teigimu tam, kad būtų galima įvertinti situaciją,
reiktų palaukti gerus 2–3 metus.
„Mes jau tokių pasisakymų esame girdėję.
(...) Apie tai, kaip čia pasiseks ar nepasiseks, mes turbūt pamatysime po gerų
2–3 metų pamatysime, kur mes nuvažiavome, tada galėsime vertinti atsisėdę“, –
aiškino R. Dargis.
ELTA primena, kad praėjusį
antradienį A. Armonaitė LRT radijo eteryje Lietuvos ir Kinijos konfliktą
apibūdino „krizele“, į kurią papuolėme dėl to, kad Kinija nusprendė išbraukti
mus iš savo muitinės sistemos bei mums tai turi būti pirmiausia galimybė tapti
pačia konkurencingiausia valstybe.
Dargis: tai, kad dėl įtampų su
Kinija keičiasi investuotojų požiūris į Lietuvą, nėra pliusas
R. Dargis įsitikinęs, kad
valdantieji, priiminėdami sprendimus, lėmusius Pekino spaudimą, neapskaičiavo
visų galimų padarinių ir nuostolių, kuriuos patirs šalies ekonomika. Apskritai,
statybų bendrovės „Eika“ valdybos pirmininkas pabrėžia, kad užsienio
investuotojų požiūris į Lietuvą, kaip patikimą investavimui valstybę, jau ima
keistis.
„Tai, kad jau keičiasi po truputėlį
požiūris į Lietuvą, tai jau turbūt vis tiek nėra didelis pliusas. Valstybės,
kai ieško, kur investuoti, turbūt patikimumas, į kurią tu nori investuoti, yra
vienas iš prioritetų. Teisinė sistema, mokestinė sistema, darbo jėgos klausimai
yra svarbūs, bet ir valstybės patikimumas yra ne mažiau svarbus“, – pirmadienį
„Žinių radijui“ sakė R. Dargis.
„Kuo mes labiau ieškosime būdų
išsiskirti, tuo į mus žiūrės atsargiau. Tą reikia suprasti“, – pridūrė jis.
Verslininkas pabrėžė, kad,
planuodamos savo investicijas, įmonės stengiasi prognozuoti dešimtmečiui į
priekį. Tuo metu Vyriausybė, R. Dargio vertinimu, skaičiavo tik galimus
tiesioginius praradimus dėl nutrūkusių prekybos ryšių su Kinija.
„Netgi retorika, kuri girdisi iš
viešų tribūnų, kad mes pagalvojome, jog tai tikrai nėra skaičiai, kurie būtų
reikšmingi Lietuvai. Be abejonės, taip. Bet pasekmės, kurios išsiplėtė, buvo
neprognozuotos (...) pažiūrėkite mūsų politikų pasikalbėjimus: mes įkursime
paramos fondą nukentėjusiems. Jeigu tu priiminėji tokį sprendimą, ir tu žinai,
kad eksportas į Kiniją yra apie 180 mln., importas – apie 350 mln., tai tu
netgi gali išsirinkti įmones, kurios tą daro, ir jau tikslingai žinai, kad tos
įmonės patirs nuostolius. Negali kalbėti apie kažkokius bendrus verslus,
patiriančius nuostolių. Tu žinai įmones, kurios turės problemų“, – tvirtino
„Eika“ valdybos pirmininkas, kartu pažymėdamas, kad Vyriausybė, jo nuomone,
tokių skaičiavimų prieš priimant sprendimus neatliko.
„Tik labai gerai suskaičiavus tuos
dalykus, galima kalbėti apie tai, kad tai reiškia kažką ar tai nieko nereiškia.
Aš manau, kad iki tokių dalykų tie sprendėjai, kurie darė tokius sprendimus,
tikrai nebuvo priėję“, – įsitikinęs R. Dargis.
ELTA primena, kad, Lietuvai leidus
Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai.
Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo
Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės
valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai
neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio
spaudimo priemones.
Dėl pašlijusių santykių su Kinija
Lietuvos verslas skaičiuoja apie 300 mln. eurų vertės nuostolius.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija
sausio pradžioje paskelbė, kad su Europos Komisija (EK) derinamas 130 mln. eurų
vertės apyvartinių paskolų paketas. EIM teigimu, šiuo metu rengiami teisės aktų
projektai dėl lengvatinių paskolų teikimo sunkumų dėl prekybos santykių su
Kinija turinčioms įmonėms bei renkama informacija reikalinga notifikavimui po
pokalbių su EK atstovais.
„Šiuo metu yra rengiamos priemonės
teikimo sąlygos. Planuojama, kad pagal priemonę smulkiojo ir vidutinio verslo
subjektai ir didelės įmonės galės gauti iki 5 mln. eurų dydžio (įmonių grupei
iki 10 mln. eurų) 24 mėn. trukmės paskolas apyvartinėms lėšoms finansuoti“, –
aiškina ministerija.
Taip pat EIM pabrėžia, kad
kriterijus atitinkančios, sunkumų dėl situacijos su Kinija patiriančios įmonės
taip pat galės pasinaudoti ir COVID-19 paskolomis, kurios šiuo metu irgi yra
derinamos su EK.”
Tamsta Dargi, kaip čia išeina? Negalima sakyti kad ministrė Armonaitė yra nieko nedariusi. Ji juk yra narkotikų vartojusi. Jai jūra iki kelių. Tegyvuoja drąsi Lietuva.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą