Darbdaviai veža darbuotojus iš Azijos. Kodėl?

"Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tikino, kad profsąjungos iš viso prieštaravo  naujam trūkstamų profesijų sąrašui, teigdamos, jog žemos kvalifikacijos specialybių nereikėtų rašyti į trūkstamų profesijų sąrašą. "Juk tas sąrašas skirtas visai ne tam. Pirminis jo sudarymo tikslas buvo į Lietuvą pritraukti aukštos kvalifikacijos, ypatingų sugebėjimų turinčius darbuotojus, kuriuos Lietuvoje sunku paruošti. Jeigu tokių darbuotojų trūksta ir pas mus jų negalime paruošti, galime juos pasikviesti iš kitų šalių. Tokia praktika taikoma visame pasaulyje, tačiau darbdaviai, tuo naudodamiesi, staiga praplečia trūkstamų darbuotojų sąrašą iki žemiausios grandies", – kalbėjo I.Ruginienė.

 

Pagal Užimtumo tarnybos duomenis, Lietuvoje šiuo metu yra beveik 177 tūkst. registruotų bedarbių, o laisvų darbo vietų yra apie 40 tūkst. Tai yra daugiau nei 6 žmonės pretenduoja į vieną laisvą darbo vietą. Jau pasigirdo darbdavių prašymas atsivežti darbuotojus iš Vidurio Azijos šalių, kurie nei rusų, nei anglų kalbų nemoka. "Ar tai reiškia, kad trūksta darbuotojų? Iš tos statistikos matome, jog šansų susirasti darbą iš 10 darbuotojų yra tik keturiems.

 

Tai kaip tada dėl darbuotojų trūkumo? Į mus ne kartą kreipėsi žmonės, kurie transporto sektoriuje negali rasti darbo, nors įmonės skelbia, kad turi daug laisvų darbo vietų. Jiems nedviprasmiškai sakoma, kad lietuvių nelabai pageidauja. Prisidengiama tuo, kad ES reikalavimai visiems vienodi ir atlyginimas negali būti mažesnis, nei kitose Europos valstybėse", – pasakojo I.Ruginienė. O esą atvykėliai iš trečiųjų šalių per daug klausimų darbdaviui nekelia, dirba viršvalandžius ir už gerokai mažesnę algą, o vietiniai yra gana gerai susipažinę su Darbo kodeksu, o tai ne visada paranku darbdaviui.

 

Teigiama, kad net ir ukrainiečiai su baltarusiais nelabai pageidaujami, nes jie gana išprusę ir moka reikalauti savo teisių. "Todėl jau pasigirdo darbdavių prašymas atsivežti darbuotojus iš Vidurio Azijos šalių, kurie nei rusų, nei anglų kalbų nemoka. Tai oficialiai išgirdome Trišalėje taryboje. Mūsų žiniomis, jie jau yra vežami.

 

Nesakau, kad reikia užsidaryti ir nieko neįsileisti. Mes vakuume tikrai neišgyvensime, bet mūsų tikslas, kad Lietuvoje dirbti būtų patrauklu ne tik trečiųjų šalių, bet ir Vakarų Europos darbuotojams. Kodėl jie pas mus nevažiuoja? Nes niekas nenori dirbti tokiomis sąlygomis, kokias jiems šiandien siūlo darbdaviai. Ir tai ne pastarojo pusmečio problema", – tikino I.Ruginienė.

 

Profsąjungos atstovės teigimu, Lietuvos darbdaviai, siekdami darbuotojų lojalumo, turėtų gerinti darbo sąlygas ir kelti atlyginimus, tačiau to daryti nelabai nori. "Taip buvo ir 2007 m., kada kai kuriose darbovietėse atsirado nemokamas maitinimas, nes trūko darbuotojų. Dabar situacija panaši. Darbdaviui reikia kelti standartus, o kaip tai daroma? Tam tikrą pinigų sumą jam reikėtų atseikėti iš savo pelno, bet visada yra aplinkinis kelias – pasilikti pelną ir atsivežti darbuotoją iš trečiosios šalies, kuris galbūt tokių reikalavimų nekels. Šiandien darbdaviai renkasi būtent šitą kelią, kuris pigesnis. Ir nereikia būti naiviems – darbdavys yra orientuotas į pelną, jis visada sieks pigesnės, paklusnios ir ramios darbo jėgos", – dėstė I.Ruginienė."