Vėžio gydymas yra mažiau veiksmingas. Lenkija atsilieka nuo Europos lyderių

 „Vėžio prevencijos trūkumas ir ribotos galimybės naudotis naujoviškomis terapijomis yra didžiausios Lenkijos vėžio gydymo sistemos problemos. Tai reiškia, kad Lenkija atsilieka nuo Europos lyderių, gydant vėžiu sergančius pacientus.

2018 metų Aukščiausiosios kontrolės ataskaita rodo, kad onkologinio gydymo efektyvumas Lenkijoje yra prastesnis, nei daugumoje kitų Europos Sąjungos šalių. 

Tai yra problema, nes, tikriausiai, iki 2025 metų sergamumas onkologinėmis ligomis išaugs per 25 proc., o vėžys tuomet taps pagrindine mirties priežastimi Lenkijoje.

Europos Parlamentas pirmenybę teikė vėžio gydymui ir užsibrėžė tikslą iki 2030 m. gydyti vėžį taip, kad daugiau, nei 70 proc. vėžiu sergančių pacientų ES įveiktų savo ligą. Ar bus galima tai padaryti Lenkijoje?

– Jei išvardinčiau svarbiausius iššūkius, susijusius su onkologiniu gydymu Lenkijoje, ir nurodyčiau sritis, kuriose mes „išsiskiriame“, pavyzdžiui, iš Vakarų Europos šalių, tai visų pirma būtų nepakankamas lenkų dalyvavimas sveikatos profilaktikoje. 

Kaip žinome, vėžio riziką galime sumažinti apie 50 proc. tiesiog pakeitus savo gyvenimo būdą. 

Tačiau lenkai vis dar nepriklauso sveikiausioms visuomenėms. Pavyzdžiui, Lenkijoje rūkančiųjų procentas viršija 20 proc., o Prancūzijoje – apie 12 proc. – sako profesorius Piotras Rutkowskis, Varšuvos Nacionalinio onkologijos instituto Minkštųjų audinių, kaulų ir melanomų navikų skyriaus vadovas. Profesorius atstovaus Lenkijai Europos vėžiu sergančių pacientų organizacijų kongrese.

Lenkijos moterys taip pat per retai atlieka citologiją ir mamografiją – tik apie pusė moterų ryžtasi tokiems tyrimams, nors jie yra nemokami. Situacija dar labiau pablogėjo pandemijos metu, kai buvo užfiksuotas 90% atliekamų procedūrų skaičiaus sumažėjimas.

Kolonoskopija – anksti aptikti neoplastinius pažeidimus – taip pat šlubuoja.

Laikas pacientams yra svarbus, sako Krystyna Wechmann iš Amazonių asociacijų federacijos ir Lenkijos vėžiu sergančių pacientų koalicijos.

Prieiga prie šiuolaikinių gydymo būdų palieka daug norimų rezultatų. Nors reikia pripažinti, kad pastarieji metai užplūdo naujoviškų vaistų kompensavimo potvynį.

 – Taip pat turime daug ką nuveikti inovatyvių vėžio gydymo būdų kompensavimo srityje. Šiuo metu tai yra apie 60 proc., o mūsų tikslas – pagal Nacionalinę onkologinę strategiją – gauti 90 proc. grąžinamų lėšos – aiškina prof. Rutkovskis.

Tačiau vien prieigos prie šiuolaikinių vaistų nepakanka. Ligoninėse trūksta darbuotojų – ne tik onkologų, bet ir kineziterapeutų bei psichoonkologų.

Lenkija gydymo efektyvumu yra geresnė, nei kitos mūsų regiono šalys. 

Tačiau atsiliekame nuo Vakarų Europos. – Pagal penkerių metų išgyvenamumą, kuris Lenkijoje, pavyzdžiui, sergant odos melanomomis, yra apie 70 procentų, mes vis tiek esame prastesni už Vokietiją, kur šis santykis siekia 90 procentų. – reziumuoja prof. Rutkovskis“.

Lietuvoje situacija dar blogesnė:

"Lietuvoje dabar penkerių metų išgyvenamumas, sergant melanoma, siekia penkiasdešimt procentų."