„Nuo 1991 metų mokslininkai stebi vis didesnį emigrantų
skaičių, daugelis Vokietijos piliečių į Šveicariją traukia – dėl profesinių ar
finansinių priežasčių.
Kalnų žemė išlieka vokiečių žeme: Šveicarija vis dar yra populiariausia emigruoti norinčių vokiečių kryptis. ES statistikos institucijos Eurostato
duomenimis, niekur kitur Europoje 2021 metų pradžioje negyveno tiek daug
Vokietijos piliečių. Europos lygmeniu Šveicarija lenkia Austriją ir Ispaniją,
antradienį paskelbė Federalinė statistikos tarnyba.
Šalies populiarumą lemia kelios priežastys, teigia
emigracijos ir remigracijos motyvus tyrinėjantis Nilsas Witte'as Federaliniame
gyventojų tyrimų institute (BiB). Tyrime kartu su kolegomis jis apklausė
Vokietijos piliečius, emigravusius iš Federacinės Respublikos 2017–2018 m.
laikotarpiu – tema, anot jo, mažai nagrinėta socialiniais-struktūriniais ir su
migracija susijusiais klausimais.
Pagrindinis emigracijos motyvas visada yra gyvenimo lygio
gerėjimas. Anksčiau karai, badas ar išvarymai dažnai buvo provokatoriai.
Šiandien, be kita ko, yra ir profesinių galimybių: „Šveicarija populiari, nes
yra karjeros galimybių, kurios gali padėti pagerinti gyvenimo lygį. Be to, yra
fizinis artumas Vokietijai ir mažai kalbos barjerų“, – sako Witte. Tarp
emigrantų daugiausia akademikų arba aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių.
Įprasta mūsų gyvenimo dalis
BiB tyrimas parodė, kad „finansinės priežastys buvo
priežastis, dėl kurios 58 procentai vokiečių emigrantų į Šveicariją emigravo,
bet tik kiek mažiau nei 30 procentų vokiečių emigrantų į kitas šalis“.
Profesinės priežastys turėjo įtakos 77 procentams emigrantų į Šveicariją, į
kitas šalis – tik 59 procentus. Tarp tų, kurie savo emigraciją, be kita ko,
pateisino „asmeniniu gyvenimo būdu“, beveik nesiskyrė procentais.
Emigrantų skaičius didėja nuo 1991 m. Per metus po
susijungimo iš Vokietijos išvyko beveik 600 000 žmonių, tačiau 2016 m. šis
skaičius pasiekė aukščiausią tašką – daugiau nei 1,3 mln. Tačiau į migracijos
statistikos duomenis reikėtų žiūrėti atsargiai, sako Witte. – 2016 metų pikas
susijęs ir su statistinio fiksavimo pasikeitimu, nes emigracija po „nežinomo“
buvo skaičiuojama, kaip emigracija į užsienį.“ Vis dėlto teigiamą emigracijos
tendenciją jis su kolegomis pastebėjo nuo 1991 metų. „Matome, kad tam tikrą
laiką praleisti užsienyje darosi vis labiau įprasta.“ Daugelis taip pat grįžo. „Tačiau
tam tikras neigiamas balansas išlieka, nes daugiau išvyksta į užsienį, nei
grįžta atgal.
Witte'o teigimu, vokiečiai dažnai emigruoja, „kurie anksčiau
buvo užsienyje arba yra imigrantų kilmės“, – sako Witte. Apskritai požiūris į
migraciją pasikeitė. Anksčiau tai dažnai būdavo išskirtinis įvykis: „Žmogus
įsėdo į laivą, iškeliavo į JAV ir ten gyveno iki savo gyvenimo pabaigos“, –
sako Witte: „Tuo tarpu buvimas užsienyje vis labiau tampa įprasta mūsų
gyvenime."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą