"Tyrėjai perspėja, kad sunkiosios žemės ūkio technikos
sukeltas tankinimas kelia grėsmę maždaug 20 procentų dirbamos žemės visame
pasaulyje.
Daugelyje vietų didėjantis sunkiosios žemės ūkio technikos
naudojimas kelia nuolatinę grėsmę dirvožemio produktyvumui, taigi ir būsimam
derliui. Moksliniam žurnale PNAS mokslininkai perspėja, kad maždaug 20 procentų
dirbamos žemės visame pasaulyje, įskaitant ypač Vidurio Europą, kyla pavojus.
Tokia žala gilesniuose dirvožemio sluoksniuose sunkiai kompensuojama, be to,
atsiranda kitų problemų, tokių, kaip erozija ir potvyniai.
Nepriklausomas Vokietijos ekspertas patvirtina problemą,
tačiau autoriai pervertina jos mastą.
Žemės ūkio mechanizavimas labai prisidėjo prie derliaus
didinimo, savo esė rašo dirvožemio mokslininkai Thomas Kelleris iš Švedijos
Upsalos universiteto ir Dani Or iš Šveicarijos federalinio technologijos
instituto Ciuriche (ETH). Tačiau didesnės transporto priemonės padidino
sutankinimo, ypač apatinio dirvožemio sluoksnio, riziką. Duetas rašo, kad tai
kelia grėsmę ilgalaikiam dirvožemio produktyvumui.
Viršutinio dirvožemio sluoksnio apkrova išliko beveik
pastovi
Nuo 1958 iki 2020 metų pakrautų kombainų svoris išaugo
beveik dešimt kartų – nuo 4000 iki maždaug 36000 kilogramų. Šiuolaikiniai
runkelių kombainai pilnai pakrauti galėtų pasiekti net iki 60 tonų. Siekiant
apsaugoti viršutinius grunto sluoksnius, kad mašinos per giliai nenuskęstų ir
taip pat taupyti degalus, padangos tapo didesnės, o padangų slėgis taip pat sumažinamas
iki minimumo. Dėl didesnio kontaktinio ploto viršutinio dirvožemio sluoksnio
apkrova išliko beveik pastovi.
Tačiau tai netaikoma podirviui, t. y. sluoksniui iš maždaug
45 centimetrų gylio, kurio nebegalima tiesiogiai pasiekti tokiomis mašinomis,
kaip plūgai. Esant didesnei ratų apkrovai, didesnės ir plokščios padangos gali
reguliuoti kontaktinio paviršiaus slėgį viršutiniame grunte, bet ne gylio
efektą.
Sutankintas podirvis sutrikdo šaknų, taigi ir augalų augimą,
taip pat vandens, maisto medžiagų ir dujų transportavimą. Pažeidimai podirviui,
žinoma, sunkiai pastebimi iš išorės, rašo Kelleris ir Oras. Tačiau tai, be kita
ko, akivaizdu mažėjant derliui ir tuo, kad vanduo prasčiau prasiskverbia į žemę
ir susikaupia daugiau arba išteka virš žemės – su atitinkama potvynių rizika.
Ypač sudėtinga, kad šio dirvožemio sluoksnio pažeidimą sunku pakeisti, o
pasekmės gali tęstis dešimtmečius.
Pagrindinė problema – sunkios technikos ir šlapio grunto derinys
Tyrėjų teigimu, tai kelia grėsmę beveik 20 procentų dirbamos
žemės visame pasaulyje. Be Europos, nukentėjo dalis Šiaurės Amerikos, Pietų
Amerikos ir Australijos – sritys, kurios yra svarbiausios pasaulio maisto
tiekimo srityje.
Joachimas Brunotte'as iš Johann Heinrich von Thünen
instituto (TI) Braunšveige taip pat pasisako už tai, kad bet kokiu atveju būtų
išvengta podirvio tankinimo. Tačiau jis nesutinka su autorių vertinimu, kad
podirvio tankinimas kelia grėsmę 20 procentų dirbamos žemės visame pasaulyje.
„Mane nustebino šis skaičius“, – sako Brunotte, kurios teigimu, šis skaičius
pagrįstas daugybe teorinių prielaidų. Net Vokietijoje, pasak Kellerio ir „Or“,
podirvio tankinimo viršūnėje, didžiausias pavojus gresia penkiems procentams plotų,
sako Brunotte ir nurodo matavimus.
Pagrindinė problema yra birių javų, tokių kaip kukurūzai,
bulvės ir cukriniai runkeliai, derliaus nuėmimas su sunkia technika drėgnoje
dirvoje. Visų pirma, pavojus kyla laukuose ir galulaukėse esančių mašinų
technologinėms vėžėms, t. y. toms laukų vietoms, kuriose sukasi tokios
transporto priemonės kaip kombainai ar traktoriai. B. Brunotte sako, kad ypač
galulaukėse derlius dažnai sumažėja, palyginti su kitomis ariamomis žemėmis."
Bėdos Lietuvoje tuo nesibaigia. Lietuvos dirvožemis alinamas dar ir organinės medžiagos trūkumo sukelta erozija. Štai kodėl Lietuvos ūkininkai, primityviu darbu
naikinantys Lietuvos žemės ūkį, investuoja ne į gamybos pagerinimą, o į
butus Vilniuje. Kai Lietuva pavirs dykuma, Lietuvos ūkininkai nuomos
tuos butus musulmonų pabėgėliams ir gyvens iš mokesčių už rentą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą