Kaip vienas startuolis nori nustatyti bepiločių orlaivių skrydžių valdymą

 "Krovininiai dronai ir oro taksi laikomi ateities rinkomis. Kad išvengtų susidūrimo, Frankfurto startuolis ¬Droniq planuoja įdiegti naują skrydžių valdymo sistemą.

Tris valandas Frankfurto oro uoste niekas neveikė. Lėktuvai buvo nukreipti, pakilimai ir nusileidimai atidėti, o galiausiai kai kuriems net teko pakilti per įprastą nakties poilsį. Ir viskas dėl to, kad oro uosto oro erdvėje buvo pastebėtas dronas. Prieš metus įvykęs incidentas buvo vienas rimčiausių tokio pobūdžio incidentų iki šiol, bet ne vienintelis. Keleivinių orlaivių oro erdvę vis dažniau kerta nepilotuojami ir nuotoliniu būdu valdomi orlaiviai. Tuo pačiu metu dronai – nepilotuojami, sraigtasparnius primenantys ir dažniausiai baterijomis varomi VTOL lėktuvai – nebėra tik populiarus fotografų ir filmuotojų žaislas. Tokios įmonės kaip „Wingcopter“ iš Weiterstadt ar „Volocopter“ iš Bruchsal vidutinės trukmės laikotarpiu nori juos naudoti siuntoms gabenti didesniais atstumais. Farmacijos kompanija „Merck“ jau išbandė tai tarp gamyklų Darmštate ir Gernsheime, skirtą medicininiam transportui.

„Dronas tampa įrankiu, jis nebėra žaislas“, – patvirtina buvęs pilotas, dabar Frankfurte įsikūrusios bendrovės „Droniq“ generalinis direktorius Jan-Eric Putze. „Ir mes norime padėti užtikrinti, kad dronai būtų naudojami ekonomiškai.“ Jo startuolis, įsikūręs Frankfurto televizijos bokšte, žinomas kaip „Spargel“, nori užtikrinti, kad dronai nesusidurtų nei vienas su kitu, nei su kitais orlaiviais. 

Droniq nori sukurti savotišką nepilotuojamų dronų oro eismo kontrolę. Tai nėra nerealu, nes už trejus metus veikiančio startuolio, kuriame dirba 22 darbuotojai, stovi du dideli pramonės ekspertai: „Deutsche Flugsicherung“, kuriai priklauso 51 procentas „Droniq“ akcijų, ir „Deutsche Telekom“.

Apibrėžkite savo skrydžio koridorius

Ir tik trečiadienį „Droniq“ įkūrė oro mobilumo iniciatyvą, kurios tikslas – paspartinti oro eismo elektrifikavimą. Jos nariai yra „Airbus“, „Deutsche Bahn“, „Diehl Aerospace“, Miuncheno oro uostą ir Ingolštato miestą eksploatuojanti bendrovė, kurią finansuoja Bavarijos žemė ir federalinė vyriausybė iš viso 41 mln. Iniciatyvoje „Droniq“ yra atsakingas už „oro eismo valdymą“, vieną iš trijų iniciatyvos nustatytų užduočių sričių.

Iš esmės startuolis nori dronus paversti skraidančiais išmaniaisiais telefonais. Tam juose sumontuotas maždaug degtukų dėžutės dydžio LTE siųstuvas ir SIM kortelė, kuria bepilotis orlaivis surenka „Telekom“ mobiliojo ryšio tinklo numerį, o vėliau nuolat perduoda esamą padėtį. Duomenys patenka į „Droniq“ eismo valdymo sistemą, kuri per programėlę ar programinę įrangą naudotojams rodo visų orlaivių padėtis ir skrydžių maršrutus. Be to, tam tikros sritys, pvz., oro uostai, gali būti užblokuotos skrydžiams viršyti, o bepiločiai orlaiviai gali būti vedžiojami aplink juos naudojant programinės įrangos valdymą. Privalumas būtų tas, kad naudojant tokią sistemą nebereikėtų tvirtinti kiekvieno atskiro skrydžio maršruto atskirai. Atvirkščiai, bepiločiams orlaiviams būtų nustatyti atskiri skrydžio koridoriai, vadinamosios U erdvės, kuriose nepilotuojami orlaiviai galėtų saugiai veikti prižiūrimi.

Praėjusiais metais „Droniq“ koncepciją išbandė Hamburgo uoste, finansuojamą Federalinės transporto ministerijos. Iš viso septynis mėnesius buvo nagrinėjami procesai ir taisyklės bei vykdomi bandomieji skrydžiai, siekiant išsiaiškinti, ar eismo valdymo sistemos teorija veikia praktiškai. Teigiama, kad keitimasis duomenimis per greitą 5G belaidį tinklą veikė automatiškai ir nedelsiant. Buvo išbandyta daugybė scenarijų, pavyzdžiui, kaip koordinuoti kelis bepiločių orlaivių skrydžius lygiagrečiai arba kaip pilotai reaguoja netikėtai bandymų lauke pasirodžius sraigtasparniui.

Bandomasis testas taip pat turėtų padėti suprasti, kaip federalinė vyriausybė reguliuos U-erdves ateityje. Pernai priimtas ES reglamentas numato, kad nuo 2023 metų sausio tokie specialūs skrydžių koridoriai gali būti įrengti didesniems bepiločiams orlaiviams – smulkiems hobio prietaisams, sveriantiems mažiau nei 250 gramų, reglamentas netaikomas. Skrydžiai ir toliau bus įmanomi už U erdvės ribų, tačiau tuomet reikia gauti licenciją kiekvienam iš jų. Hamburge įsikūrusios „Droniq“ projektų vadovės Juliane Lang teigimu, U formos erdvės ypač prasmingos aplink oro uostus, taip pat tankiai apgyvendintose vietovėse ir pramoninėse zonose.

Daug praktinių klausimų, į kuriuos reikia atsakyti

Tačiau kol kas neaišku, kur įstatymų leidėjas leis šias dronų zonas, kaip konkrečiai jos bus reguliuojamos ir kokios institucijos bei įmonės kokių užduočių imsis. Federalinė susisiekimo ministerija šiuo metu dirba ties ES reglamento įgyvendinimu, Hamburgo bandomasis testas, pasak Berlyno, pateikė tam „planą“, tačiau dar reikia išsiaiškinti daug praktinių klausimų.  Pavyzdžiui, kokio dydžio gali būti U formos erdvės ir iki kokio skrydžio aukščio jos skrieja – ar tam pakanka mobiliojo telefono stiebų nuotolio? Federalinė vyriausybė taip pat turi derinti reglamentą su federalinėmis žemėmis, nes U-erdvės turėtų būti steigiamos per jų savivaldybes. Jie sako, kad tai užtruks šiek tiek laiko. Metų pabaigoje turėtų būti pateiktas teisės reformos ar naujo reguliavimo projektas.

Tačiau „Droniq“ bosas Putze nesitiki, kad komerciniai dronai masiškai pakils 2023 metų pradžioje. Šiuo metu, aiškina jis, dronai apskritai negali būti sertifikuoti nuolatiniam naudojimui, nes tam nėra ir teisiškai reglamentuotų procesų. Todėl šiuo metu „Droniq“ planuoja dar vieną dvejų metų trukmės bandomąjį projektą Bavarijoje, kurio metu bus išbandoma pilotuojamo ir nepilotuojamo oro eismo integracija.

„Viskas, ką čia darome, yra nauja teritorija kiekvienam“, – sako „Droniq“ vadovas Putze. Be to, vis dar trūko vartotojų. „Įmonės tiesiog išsigando ir dar nežino, ko tikėtis“, – sako Putze. Kai kurios įmonės jau mato pridėtinę vertę, pavyzdžiui, tikrindamos aukštos įtampos linijas, užtikrindamos įrenginių saugumą ar medicininį transportą. Tačiau pramonei dabar reikia įstatymų leidėjo saugumo, kad ji galėtų investuoti, pabrėžia įkūrėjas.

Vokietija yra pasiekusi labai geras pozicijas dronų technologijoje, šioje srityje yra daug inovatyvių įmonių. Dabar Putze dar kartą kreipiasi į politikus, reikia padaryti viską, kad kitos šalys jų neaplenktų – net jei reguliavimas federalinėje žemėje nėra lengvas. Verslininko teigimu, visko iš anksto nesusidėliosi, o turi žengti mažais žingsneliais ir parodyti, kad „U-erdvėse“ dirba dronai, kad vėliau įgytum daugiau patirties. „Aš tik sakau: skrisk, skrisk, skrisk“."