"PASAULIS galėtų pasidžiaugti didesniu skaičiumi ekonominių vilčių. Sankcijos Rusijai sudavė stiprų smūgį pasaulio augimo perspektyvoms. Užblokavimas ir nekilnojamojo turto sulėtėjimas nuvertė Kiniją, buvusią augimo varikliu.
Atsižvelgiant į jos dydį ir potencialą, atrodo pagrįsta paklausti, ar Indija galėtų tapti kitu pasaulio ekonomikos varikliu.
Balandžio mėn. TVF skaičiavo, kad Indijos BVP šiais metais gali augti daugiau, nei 8 proc., o tai yra greičiausiai sparčiausias tempas tarp didelių šalių. Tokia sparti plėtra, jei ji tęstųsi, turėtų didžiulį poveikį pasauliui. Tačiau didžiąja dalimi dėl besikeičiančios pasaulio ekonomikos struktūros viskas nėra taip paprasta, kaip Indija perima Kinijos mantiją.
2000-aisiais Kinija sudarė beveik trečdalį pasaulio augimo – daugiau nei Amerika ir Europos Sąjunga kartu paėmus – kiekvienais metais pridedant naujų gamybos pajėgumų, atitinkančių dabartinę Austrijos produkciją. Iki 2010-ųjų Kinijos indėlis išaugo maždaug dvigubai, todėl kiekvieni plėtros metai buvo verti papildomos Šveicarijos. Nuo tūkstantmečio sandūros iki pandemijos išvakarių Kinija išaugo į didžiausią daugumos pagrindinių pasaulio prekių vartotoją, o jos dalis pasaulio prekių eksporte išaugo nuo 4% iki 13%.
Ar Indija galėtų pakartoti tokius žygdarbius? Tai yra šešta pagal dydį pasaulio ekonomika, kaip ir 2000 m. Kinija. Šiandien jos produkcija iš esmės yra tokia pati, kaip Kinijos buvo prieš du dešimtmečius. Kinija toliau valdė vidutinį metinį maždaug 9% augimo tempą. Per tą patį laikotarpį Indija augo šiek tiek mažiau nei 7% per metus. Tačiau galbūt būtų buvę geriau, jei ne politikos klaidos, pavyzdžiui, ministro pirmininko Narendros Modi šokiruojantis sprendimas 2016 m. išimti kai kuriuos banknotus, ir makroekonominis pažeidžiamumas, įskaitant pernelyg išsiplėtusį finansų sektorių. Valdžia galėjo pasimokyti iš pirmosios; ir politikos formuotojai, ir bankai stengėsi išspręsti antrąją problemą. Iki sankcijų Rusijai TVF skaičiavo, kad šiemet Indija gali augti 9 proc. Kai kurie optimistai teigia, kad tinkamomis aplinkybėmis Indija galėtų valdyti tokius lygius tvariai.
Tačiau atidžiau pažvelgus matyti, kad Indija nėra Kinijos pakaitalas. Viena iš problemų yra ta, kad pasaulio ekonomika yra daug didesnė, nei buvo anksčiau, todėl tam tikras Indijos BVP padidėjimas nepadidina tiek daug pasaulio augimą. Tvarus 9% metinis augimas labai pagerintų indų gyvenimą ir reikšmingai pakreiptų pasaulinės ekonominės ir politinės galios pusiausvyrą. Tačiau tai nereikštų, kad pasaulio ekonomika suksis aplink Indiją, kaip tai darė Kinijoje per pastaruosius du dešimtmečius. Indijos indėlis į pasaulinį augimą išliktų mažesnis nei, pavyzdžiui, Amerikos ir Europos kartu paėmus.
Galbūt svarbiau yra tai, kad pasaulinės ekonominės sąlygos gali būti daug draudžiamesnės, nei tos, kurios paskatino Kinijos iškilimą. Nuo 1995 iki 2008 m. pasaulinės prekybos vertė išaugo nuo 17 % pasaulio BVP iki 25 %. Pasaulinėse vertės grandinėse dalyvaujančių prekių eksporto dalis išaugo nuo maždaug 44% pasaulio eksporto iki 52%. Kinija buvo abiejų tendencijų priešakyje. Remiantis „hiperglobalizacijos“ analize, kurią 2013 m. paskelbė Arvindas Subramanianas iš Browno universiteto ir Martinas Kesleris iš EBPO, turtingų šalių ekspertų, tai buvo dominuojanti prekybos šalis nuo imperinės Britanijos laikų.
Indija, priešingai, yra prekyboje menka. Pandemijos išvakarėse ji sudarė mažiau, nei 2% pasaulio prekių eksporto. Ji tikisi šią dalį padidinti, investuodama į infrastruktūrą, teikdama valstybines subsidijas gamintojams ir derėdamasi dėl prekybos sandorių su nebūdingu entuziazmu. Bet laikai pasikeitė. Nuo 2010-ųjų pradžios pasaulio prekybos dalis pasaulio BVP sumažėjo. Ekonominis nacionalizmas gali trukdyti atsigavimui. Nepaisant to, Indija gali tikėtis padidinti savo eksportą, užimdama rinkos dalį iš kitų ekonomikų, įskaitant Kiniją. Tačiau įmonės ir vyriausybės, kurios kadaise siekė labai pasikliauti Kinija, siekdamos efektyvumo, tapo atsargesnės. Jų nenoras tapti per daug priklausomoms nuo vieno tiekimo šaltinio gali pakenkti Indijos ambicijoms.
Dominuojančios pasaulinės tiekimo grandinės gali būti ne vienintelis kelias į ekonominę įtaką. Indija yra ankstyva technologijų ir verslo paslaugų eksportuotoja; nors jos BVP yra tik šeštadalis Kinijos BVP, jos paslaugų eksportas tik šiek tiek atsilieka nuo pastarosios. 2020 m. paskelbtame tyrime Richardas Baldwinas iš Ženevos absolventų instituto ir Rikardas Forslidas iš Stokholmo universiteto teigia, kad technologiniai pokyčiai plečia eksportuojamų paslaugų spektrą ir suteikia daugiau galimybių neturtingų šalių darbuotojams konkuruoti su turtingo pasaulio paslaugų darbuotojais.
Tačiau nors technologijos ir verslo paslaugos gali ir toliau klestėti Indijoje, jų plėtrą gali riboti netinkama švietimo sistema, kuri neišsiskiria mokymosi rezultatais, ir turtingo pasaulio paslaugų sektorių saugomas pobūdis. kuris gali izoliuoti nuo užsienio konkurencijos paslaugų darbuotojus geriau, nei pramonės darbuotojus - nuo Kinijos importo.
Subkontinentinis bangavimas
Net jei Indijos augimo tempas yra artimesnis 6 %, nei 9 %, tai nebūtų ko čiaudėti. Iki 2030 m. vidurio Indija taptų trečia pagal dydį pasaulio ekonomika, o tada kiekvienais metais ji prisidėtų prie pasaulio BVP daugiau, nei Didžioji Britanija, Vokietija ir Japonija kartu paėmus. Indijos išteklių paklausa tada paskatintų prekių kainas; jos kapitalo rinkos suviliotų užsienio investuotojus. Didelis angliškai kalbančių gyventojų skaičius ir demokratinė politinė sistema, jei Indija gali ją išlaikyti, gali leisti Indijos technologijų ir kultūros eksportui turėti daugiau pasaulinės įtakos, nei Kinijai, turinčiam panašų pajamų lygį.
Tačiau pasaulis iki to laiko bus pripažinęs, jei dar nepripažino, kad Kinijos iškilimas buvo unikalus įvykis.
Indijos augimas pakeis pasaulį. Tačiau neturėtumėte nei tikėtis, kad pasikartos Kinijos patirtis, nei bijoti to." [1]
Komunistai Kinijoje vadovavo darbo jėgos organizavimui Vakarų firmose. Praktiškai Kinijos komunistai užtikrino Vakarų firmoms Kinijoje pigią vergų, prispaustų totalitarizmo metodais, tokiais pažistamais Lietuvoje, darbo jėgą. Indijos nacionalistai nesibodi griebtis prievartos. Tačiau Indijos nacionalistams toli iki Kinijos komunistų šiuose reikaluose. Užtenka jau, mieli ponai, varvinti seilę.
· · · 1. "Engine repair; Free exchange." The Economist, 14 May 2022, p. 72(US).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą