Matematinis šalies neįgalumas

 

"Liepos vidurys. Tradiciškai šiuo laikotarpiu šalyje paskelbiami valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Mokyklose įvyksta dvyliktokų išleistuvės.

Kaip ir kasmet tradiciškai egzaminų rezultatai – neblizgantys. Kaip jau įprasta Lietuvoje – nemaloniai ir vėl stebina valstybinio matematikos egzaminų rezultatai.

35 proc. abiturientų laikiusių matematiką neišlaikė egzamino. Valstybinį matematikos brandos egzaminą laikė 14490 kandidatų. Neišlaikė – 5300 moksleivių. Dar daugiau maždaug 9 tūkst. mokinių matematikos egzamino apskritai nelaikė.

Vadinasi Lietuvos vidurinio mokslo sistema gali išmokyti matematikos tik pusę visų abiturientų. 

Kiti – lieka už borto. Dvylika metų mokykloje, o rezultatas išmokome maždaug 10 tūkst. vaikų matematikos, o kitų – ne. Produktyvumas tragiškas.

Aiškinantis, kas kaltas, kad turime tokią švietimo sistemą, kokią turime atsakymai pasidalija, atsakomybė išsibarsto. Dėl prastų rezultatų kaltas koronavirusas. Juk dabartiniai dvyliktokai kone visus metus mokėsi nuotoliniu būdu.

Pirmiausia, dar būdami dešimtokai, jie išėjo į taip vadinamą, per du mėnesius trukusį, Sauliaus Skvernelio karantiną. Vienuoliktoje klasėje vėl reikėjo mokytis nuotoliniu būdu. Moksleivius pasivijo, per 200 dienų trukęs, Ingridos Šimonytės karantinas. Visa tai susidėjo, o rezultatą matome egzaminuose.

Kiti kaltę dėl prastų rezultatų tradiciškai suverčia patiems moksleiviams. Neišlaikę nesimokė, tingėjo, nedėjo pakankamai pastangų, tad gavo pagal nuopelnus. Juk ir šiais metais buvo moksleivių, kurie matematikos egzamine gavo aukščiausią įvertinimą.

Tiesa, nutylime, kad aukščiausią šimto balų įvertinimą gavo vos 0,8 proc. egzaminą laikiusių kandidatų.

Jokia čia paslaptis, kad Lietuva neturi naftos ar dujų, kurias galėtų brangiai parduoti tarptautinėje rinkoje ir taip užsitikrinti aukštą šalies ekonominę gerovę. Neturime ir kitų gamtinių iškasenų, kurių pardavimai generuotų milžiniškas įplaukas.

Vienintelis mūsų turtas – tai mūsų žmonės. Tad jų sveikata ir išsilavinimo lygis kone svarbiausi rodikliai.

Pasaulis, su vis didėjančiu pagreičiu, juda ketvirtosios pramonės revoliucijos greitkeliu. Jau greitai visuotinis automatizavimas, robotizacija, didieji duomenys ir šių procesų jungtis taps pagrindine pramonės varomąja jėga bei valstybės pažangos faktoriumi.

Netolimoje ateityje į duris pasibels ir penktoji pramonės revoliucija, kuri bus grįsta žmogaus ir robotų bendradarbiavimu.

Esama vidurinio mokslo, o ypač matematikos mokinimo sistema, neatitinka šiuolaikinių iššūkių. Mokinių rezultatai rodo, kad Lietuva nepasirengusi tektoniniams gyvenimo pokyčiams. Pusę vaikų nemoka matematikos, tad ir dalyvauti kuriant robotus, vystant automatizaciją ar analizuojant didžiuosius duomenis negalės.

Šalies potencialas jau šiandien pjaunamas per pusę. Iš tų, kurie išlaikė matematiką – tik nedidelė dalis rinksis inžinerines specialybes. Realiai dirbsiančių prie pokyčių lemsiančių visos visuomenės gyvenimą bus nedidelis skaičius žmonių.

O juk prognozuojama, kad ketvirtoji pramonės revoliucija dalį darbingo amžiaus žmonių stums prie skurdo ribos. Vidurinioji klasė trauksis. Panašu, kad už švietimą atsakingi Lietuvos politikai nutarė nelaukti ir ateities pokyčius įgyvendinti dabar.

Jau dabar pusę šalies abiturientų – ateities perspektyvų atžvilgiu nublokšti į paraštes.

Pirmiausia turėtume nustoti kaltinti neišlikusių matematikos moksleivių. Tai ne jų problema. 35 proc. tai ne individuali, o kolektyvinė problema. Lietuvoje įsigalėjusi politinio liberalizmo ideologija, kad kiekvienas savo laimės kalvis, spręsti švietimo klausimo nepadės.

Jei ir toliau viešai kalbėsime, kad dėl blogų rezultatų kalti patys moksleiviai, per mažai dėmesio savo vaikams ir jų mokslo pasiekimams skyrė tėvai, tuomet nebus paskatos imtis sisteminių pertvarkymų.

Bendra problema liks individualizuota ir nespręstina. Egzaminų rezultatai – sisteminis šalies švietimo rezultato pavyzdys. Individualizuotas požiūris gali padėti tik atskiriems asmenims. Nesant kolektyvinio suvokimo, mokymosi rezultatai iš esmės neiškeis.

Liūdniausia tai, kad kiekvienais metais po egzaminų kyla diskusijos, kodėl krenta moksleivių žinios, bet veiksmingų pokyčių švietime neįvyksta. Atrodytų, kad lyderystės turėtų imtis Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, jos vadovybė, o taip pat Seimo švietimo ir mokslo komitetas.

Panašu, kad lyderystės iš dabartinės valdžios nesulauksime.

Lietuvoje per ilgus metus vykusią nesibaigiančią švietimo reformą sukurta sistema, kai rezultatų problema akivaizdi, o atsakingų nėra. Švietimo ministerija teoriškai atsakinga už mokymosi programų parengimą, bet neatsakinga už jų įgyvendinimą.

Už tai atsakingi savivaldybių švietimo skyriai, bet ne visuomet pastarieji turi pakankamai resursų įgyvendinti tai, kas parašyta programose. Mokyklų suskaidymas į pradines, progimnazijas ir gimnazijas tarsi turėjo atnešti geresnę mokymosi patirtį, labiau individualizuotą požiūrį.

Realiai tai išvirto į niekas neatsakingas už nieką. Ar pradinėje mokykloje vaikus matematikos nemokęs mokytojas atskaitingas progimnazijos matematikos mokytojui? Ne. Jis to mokytojo nemato. Kartu nedirba, tad raudonuoti prieš kolegą dėl darbo imitavimo nereikia.

Tas pats pasikartoja progimnazijos ir gimnazijos atveju. Dvi skirtingos mokyklos, du skirtingi direktoriai. Deja, vienas bendras neigiamas dvylikos metų rezultatas, pasimatantis po valstybinių brandos egzaminų. Sukurta švietimo sistema, kur daugybę auklių, o vaikai paliekami patys sau.

Švietimo ministerija viešai deklaruoja, jog pokyčiai mokyklose a priori lėti, tad rezultatai geriausiu atveju pasimatys po penkių – dešimties metų. Kažką padarysime, o ar tai veiks, kaip veiks pamatysite ateityje, kai nei dabartinės ministrės, nei viceministrų ar valdančiosios konservatorių ir liberalų koalicijos seniai nebebus pareigose. Vadinasi, atsakyti už pokyčius nereikės.

Blogai ir tai, kad iš esmės, už švietimą atsakingi valstybės tarnautojai, numojama ranka ir į būsimus dvyliktokus. Tuos, kurie egzaminus laikys 2023 metais. Kalbama apie pokyčius 2024, 2025 ar 2027 metus. Būsimų dvyliktokų pasirengimas valstybiniams egzaminams – pačių jų reikalas.

Turime švietimo sistemos bankrotą ir valdžios neįgalumą spręsti šiuos klausimus, bet nedrįstame to garsiai pasakyti."

 

Turime tik vieną be galo vertingą turtą – Vytauto Landsbergio mintį. Mes panaudosime ją branduoliniam karui pradėti. Tada visi mūsų jaunuoliai bus mirę. Kitame gyvenime jie gaus po 40 nekaltų mergelių. Kam reikalinga matematika?