"Kai vasarį
buvo įvestos sankcijos Rusijai, prezidentas Bidenas perspėjo amerikiečius:
pasipriešinimas prezidentui Vladimirui V. Putinui gali pakenkti JAV ekonomikai.
"Neapsimesiu, kad tai bus neskausminga", - sakė jis.
Tačiau nedaugelis J. Bideno administracijoje įsivaizdavo,
koks didelis vidaus politinis ir ekonominis skausmas gali būti sukeltas.
Šią savaitę Europoje vykusiuose 7 valstybių grupės ir NATO
susitikimuose J. Bidenas ir jo sąjungininkai išsakė mintį, kad jie turi
vieningai stoti prieš Rusiją, kartu brėždami naujas ir tvirtesnes linijas prieš, jų
nuomone, grobuonišką Kinijos ekonominę praktiką.
Tačiau susibūrimai taip pat pabrėžė, kad Vakarų lyderiams ir
vartotojams taikomos sankcijos dėl labai išaugusių energijos sąnaudų, yra skausmingos mums.
Dėl visų žingsnių, kurių Bidenas ir jo sąjungininkai ėmėsi
atremti Rusijos agresiją, įskaitant greitą Suomijos ir Švedijos priėmimą į NATO
ir planą apriboti Rusijos naftos eksporto kainą, lyderiai nesugebėjo apibūdinti
galutinio žaidimo tikslo.
Dėl užsitęsusio konflikto, be kita ko, JAV ir jų
sąjungininkės turėtų rasti papildomų pinigų karinei ir kitai pagalbai Ukrainai.
Kol kas yra tik nedidelė oponentų grupė, abejojanti šiomis išlaidomis, tačiau tas
nepasitenkinimas gali išplisti.
Dėl šių srovių ateinantys keli mėnesiai yra itin svarbūs
Bidenui ir jo drąsiai tarptautinei koalicijai."
Antroji problema: mes darome atvirkščią Kissingerį:
"Aljanso lyderiams paskelbus tvirtą naują viziją, kuri pirmą
kartą paskelbė, kad Kinija yra strateginis „iššūkis“ kartu su pagrindine NATO
priešininke Rusija, Kinija apkaltino NATO „piktybiškai atakuojant ir šmeižiant
šalį“ bei „provokuojant konfrontaciją“.
Trečiadienį Kinijos misijos prie Europos Sąjungoje interneto
svetainėje paskelbtame pareiškime neįvardytas atstovas priekaištavo Aljanso
„šaltojo karo mąstymui ir ideologiniam šališkumui“ ir pažadėjo imtis „tvirtų ir
stiprių“ priemonių, reaguojant į naują paskyrimą.
Šaltojo karo metais gimusi NATO tradiciškai buvo orientuota
į Šiaurės Amerikos ir Europos apsaugą. Tačiau pastaraisiais metais karinis
aljansas reiškė didėjantį susirūpinimą dėl Kinijos, motyvuodamas augančiomis
karinėmis ambicijomis ir sparčiai besivystančiais puolimo kibernetiniais
pajėgumais.
Šie požiūriai šiemet sugriežtėjo po to, kai Kinijos lyderis
Xi Jinpingas vasario pradžioje pareiškė, kad jo šalies draugystė su Rusija
„neturi ribų“. Nuo to laiko Kinijos lyderiai atsisakė smerkti Rusiją, o kaltino
Vašingtoną ir NATO už šio karinio aljanso plėtros Vidurio ir
Rytų Europoje skatinimą, nukreiptą prieš Maskvą.
„Gilėjanti strateginė Kinijos Liaudies Respublikos ir
Rusijos Federacijos partnerystė ir vienas kitą sustiprinantys bandymai pakirsti
taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką prieštarauja mūsų vertybėms ir
interesams“, – sakoma NATO lyderių naujame misijos pareiškime, paskelbtame per
jų viršūnių susitikimą Madridas.
Likus kelioms dienoms iki NATO deklaracijos, 7 šalių grupė
pranešė ketinanti surinkti 600 mlrd. dolerių, kad būtų padidintos pasaulinės
investicijos į infrastruktūrą besivystančiose šalyse – planas, skirtas atremti
1 trilijono dolerių vertės Juostos ir kelio iniciatyvą, kurią Pekinas pradėjo 2013
m.
Pastarieji žingsniai yra dalis Bideno administracijos
pastangų stiprinti aljansus, siekiant atremti augančią Kinijos politinę,
ekonominę ir karinę įtaką. Kartu šie įvykiai sustiprino Pekino jausmą, kad
Kinija yra apsupta priešiškų jėgų, pasiryžusių kliudyti šalies kilimui. Pekino
susirūpinimą padidino tai, kad NATO į viršūnių susitikimą pakvietė keturių
Azijos Ramiojo vandenyno šalių – Australijos, Japonijos, Naujosios Zelandijos
ir Pietų Korėjos – lyderius.
„Praėjus trisdešimčiai metų nuo Šaltojo karo pabaigos, NATO
dar neatsisakė savo mąstymo ir praktikos kurti „priešus“ ir įsitraukti į blokų
konfrontaciją“, – sakoma Kinijos misijos pranešime.
Naujoji NATO vizija „teigiama, kad kitos šalys kelia
iššūkių“, – sakoma pareiškime, „tačiau būtent NATO kelia problemų visame
pasaulyje“."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą