„Prie Maskvos karinės kampanijos yra ekonominis karas tarp Rusijos, iš vienos pusės, ir JAV bei Europos, iš kitos pusės. Tas konfliktas tampa išbandymu, kas gali ištverti daugiausiai kančios.
Kol kas Rusija, anot analitikų, kenčia labiau, nes jos ekonomika šiais metais smarkiai smuks, pragyvenimo išlaidos sparčiai auga, o šimtai įmonių – nuo McDonald's Corp. iki Prancūzijos automobilių gamintojos Renault SA – bėga.
Tačiau JAV ir Europa taip pat patiria didelių išlaidų, daugiausia dėl išaugusių energijos kainų, kurios šią žiemą greičiausiai kils, teigia analitikai. Tikimasi, kad nedarbas taip pat didės, nes centriniai bankai reaguoja į infliacijos spaudimą, didindami palūkanų normas.
Ateinantys mėnesiai bus labai svarbūs, nustatant, kas įgis svertų šiame ekonominiame kare, analitikai teigia, kad Rusijai bus sunku rasti importo savo kariuomenei ir ekonomikai, o Vakarų valstybėms bus sunku, bandant pakeisti Rusijos energetikos resursus.
Remiantis naujausia Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios tyrimų grupės Economist Intelligence Unit ataskaita, sankcijos kainuos maždaug 1 trilijoną JAV dolerių pasaulinės produkcijos šiais metais. Prognozuojama, kad pasaulio ekonomika dabar augs 2,8%, o ne praeitais metais prognozuota 3,9%, o didžiausius gamybos nuostolius patyrė Italija, Vokietija ir Prancūzija, teigia EIU.
Rusija „bando Vakarus, o Vakarai atsako tuo pačiu“, – sakė Pitsburgo universiteto ekonomikos docentas ir buvęs Ukrainos vyriausybės pareigūnas Timofijus Mylovanovas. „Tai yra išsekimo ekonominis karas už moralinį Rusijos ir Vakarų ryžtą“, – sakė jis.
Tai yra artimesnis rezultatas, nei daugelis tikėjosi iš pradžių, kai beveik visa ekonominė ugnis buvo nukreipta Rusijai.
JAV ir jos sąjungininkės Rusijai skyrė precedento neturinčio masto sankcijas: sandorių su centriniu banku apribojimus, kelionių, prekybos ir užsienio investicijų apribojimus, be kitų priemonių. Tuo metu JAV pareigūnas sakė, kad tikslas buvo „suteikti Rusijai didžiules išlaidas“, išvengiant „nepageidaujamo poveikio JAV ar pasaulio ekonomikai“.
Balandžio mėnesį Rusijos centrinis bankas prognozavo, kad šiemet bendrasis vidaus produktas sumažės 8–10 procentų; Nuo tada jos valdytojas sakė, kad susitraukimas, greičiausiai, bus mažesnis, remdamasis naujesniais duomenimis.
Tarptautinių finansų institutas, Vašingtone įsikūrusi prekybos grupė, prognozuoja, kad nuo 2021 m. Rusijos gamybos apimtys sumažės 15 %. JPMorgan Chase & Co. prognozuoja daug mažesnį, bet vis dar staigų 3,5 % kritimą. Remiantis Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, bet kuriuo atveju Rusijos susitraukimas būtų sunkesnis nei 3,1 % pasaulinės gamybos sumažėjimas 2020 m., pirmaisiais pandemijos metais.
Oficialus Rusijos infliacijos lygis birželį išaugo iki 15,9% – daug didesnis nei JAV ir Europoje, rodo vyriausybės duomenys. Analitikai prognozuoja, kad vėliau šiais metais nedarbas augs.
„Rusija čia neabejotinai jaučia įtampą – ypač Rusijos viduriniosios klasės atstovai, kurie yra įpratę daryti įvairius dalykus, kurių dabar negali padaryti“, – sakė JK įsikūrusios Pantheon Macroeconomics vyriausiasis euro zonos ekonomistas Clausas Vistesenas iš šios ekonominių tyrimų konsultacinės įmonės.
Tačiau analitikai teigia, kad sankcijos taip pat atsiliepia Vakarams. Prekybos sutrikimai, kuriuos sukėlė sankcijos, kartu su investuotojų baimėmis dėl galimo energijos trūkumo padidino naftos, gamtinių dujų ir kitų žaliavų kainas.
Tai padėjo padidinti infliaciją iki kelių dešimtmečių aukštumų, todėl JAV, Australijos, Kanados ir JK centriniai bankai padidino palūkanų normas, o Europos centrinis bankas ruošėsi tai padaryti. „Barclays PLC“ analitikai bijo, kad ketvirtąjį šių metų ketvirtį euro zona pateks į recesiją.
Tuo tarpu šį mėnesį „The Wall Street Journal“ apklausti ekonomistai tikisi, kad JAV ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų laikotarpiu, augs tik 0,7 proc., o tai yra mažesnis nei 3,3 proc. sausio mėn.
Ši perspektyva gali dar labiau nuslysti, jei energetikos krizė gilės. Pasak Vokietijos centrinio banko Bundesbanko, jei Rusijos dujų tiekimas bus visiškai nutrauktas, Vokietijos gavyba šiemet, palyginti su dabartinėmis prognozėmis, sumažėtų 5%.
Sankcijos tam tikra prasme pakenkė šalims, kurios jas įvedė ir padėjo Rusijai. Nors Rusija eksportuoja mažiau barelių naftos, aukštesnė barelio kaina reiškia, kad šalis turėtų gauti daugiau pajamų, nei planuota iš pradžių, teigiama neseniai paskelbtame JPMorgan analitikų tyrime.
Didelė infliacija prisideda prie politinių nesutarimų Vakaruose. Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi praėjusią savaitę atsistatydino dėl nesutarimų, kaip reaguoti į sankcijas Rusijai. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas prarado daugumą parlamente per rinkimus, paskatintas rinkėjų susirūpinimo dėl didėjančių pragyvenimo išlaidų. JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas atsistatydino mėnesį, spaudžiant Konservatorių partijos įstatymų leidėjams, kurie nerimavo dėl skandalų, kurie trukdys vyriausybei reaguoti į infliaciją.
Europos planai vėliau šiais metais įvesti Rusijos naftos embargą gali dar labiau padidinti energijos kainas ir paskatinti JAV ir Europą į recesiją, sakė JPMorgan.
Tai yra viena iš priežasčių, kodėl JAV iždo sekretorė Janet Yellen siekė apriboti Rusijos naftos kainą.
„Manau, kad mes norime išlaikyti Rusijos naftos srautą į rinką, kad palaikytume pasaulines kainas ir stengtumėmės išvengti smailės, sukeliančios pasaulinį nuosmukį ir didinančios naftos kainas“, – birželį sakė M. Yellen. „Tačiau absoliučiai tikslas yra apriboti pajamas, patenkančias į Rusiją“, – pridūrė ji. [1]
Didžiausia plėšrūno (Vakarų) problema puolant (sankcijomis) didelį ir stiprų grobį (Rusija) yra didelių paties plėšrūno sužalojimų susikaupimas. Atrodo, kad tai vyksta realybėje.
Konkrečiai, Borisas Johnsonas, pasirodo, išlėkė iš valdžios dėka infliacijos, sukeltos tų sankcijų, kurias pats ir pramušinėjo. Nekask duobės kitam, nes pats įkrisi...
Mitchell, Josh.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 18 July 2022: A.6.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą