Shinzo Abe nepavyko iš naujo apginkluoti Japoniją. Laikykimės to

„Japonija vos pradėjo nagrinėti šoką dėl buvusio Japonijos ministro pirmininko Shinzo Abe nužudymo liepos 8 d., kol buvo atkreiptas dėmesys į tai, ar jo siekis remilitarizuoti Japoniją, įskaitant pacifistinės Konstitucijos peržiūrą, išgyvens jį.

 

Ilgiausiai dirbantis Japonijos ministras pirmininkas J. Abe buvo labai populiarus savo šalyje ir įtakingas valstybės veikėjas užsienyje. Jis pasisakė už labiau globaliai įsitraukusią Japoniją, buvo varomoji jėga Jungtinių Valstijų, Australijos, Indijos ir Japonijos „Quad“ aljanse, o kai kurių jam priskiriamos platesnio Indo-Ramiojo vandenyno regiono idėjos iniciatorius.

 

Jis taip pat įsivaizdavo kariniu požiūriu tvirtesnę Japoniją, kurios pagrindinis tikslas buvo jo neįgyvendinta svajonė peržiūrėti pokario konstituciją, kuri draudžia jo šaliai išlaikyti puolamųjų ginkluotųjų pajėgų pajėgumus. Jo šalininkai pažadėjo šias svajones, kurias daugiausia lėmė galingesnės Kinijos baimė, paversti realybe.

 

Vis dėlto laikas Japonijai atsisveikinti ne tik su Abe, bet ir su jo nacionalistinio persiginklavimo darbotvarke. Japonijos politiniai ir ekonominiai ištekliai turėtų būti sutelkti ne į Konstitucijos peržiūrą ir gynybos išlaidų didinimą, o į taikos palaikymą per diplomatiją ir ekonomikos, kurią paliko drebėti daugelį metų trukusi pono Abe'o politika, atstatymą.

 

Labai svarbu, kad tuo metu, kai Jungtinės Valstijos susitelkusios į konfrontaciją su Kinija, nuolankesnė, pacifistiškesnė Japonija galėtų atlikti svarbų vaidmenį, atnaujindama ryšius su Pekinu, kad padėtų sumažinti įtampą tarp Kinijos ir JAV.

 

J. Abe buvo nušautas, kai agitavo savo Liberalų demokratų partijos vardu dėl parlamento rinkimų, kurie turėjo įvykti vos po dviejų dienų. Jis palieka asmeninį palikimą, kur kas prieštaringesnį ir margesnį, nei to reikalauja supaprastintos, niūrios, duoklės po jo mirties.

 

Namuose niekintojai J. Abe laikė įžūliu smurtautoju, kuris nutildė kritikus. Jo kadencijos metu buvo pažeista konstitucinė, parlamentinė ir žiniasklaidos kontrolė ir pusiausvyra, o dėl politinio skandalo jis 118 kartų padarė melagingus pareiškimus Parlamentui.

 

Savo istoriniu revizionizmu jis be reikalo įžeidė kaimynus, tokiu,s kaip Pietų Korėja ir Kinija, kur vis dar tvyro pyktis dėl žiaurios Japonijos karo agresijos. 2013 m. gruodį jo apsilankymas Yasukuni šventykloje Tokijuje, kurioje pagerbiami karo metu žuvusieji japonai, įskaitant Antrojo pasaulinio karo laikų karo nusikaltėlius, netgi iššaukė retą priekaištą iš JAV. Jis taip pat rėmė mokyklinius vadovėlius, kuriuose nutylima Japonijos Antrojo pasaulinio karo barbarybė, įskaitant tūkstančių moterų verčiamą visoje Azijoje tarnauti Japonijos kariuomenės sekso vergėmis.

 

Tačiau keli Abe karjeros aspektai grasino pakeisti Japonijos nacionalinį charakterį ir vaidmenį regione, kaip ir jo kryžiaus žygis prieš 9 straipsnį, kuriame atsisakoma karo kaip tarptautinių ginčų sprendimo priemonės ir Japonijos kariuomenė apsiriboja savigynos vaidmeniu. P. Abe neramino milijonus japonų, kurie nemato jokios priežasties nukrypti nuo įsipareigojimo siekti taikos, dėl kurio Japonija nuo 1945 m. nebuvo tiesiogiai įsitraukusi į karą ir leido jai sutelkti dėmesį į tapimą ekonomine galia.

 

P. Abe nepavyko pakeisti straipsnio, nepaisant dviejų terminų valdžioje – nuo ​​2006 iki 2007 m. ir nuo 2012 m. iki 2012 m. Vietoj to jis pasitenkino iš naujo aiškinimu, leidžiančiu Japonijai tam tikromis sąlygomis padėti artimiems sąjungininkams kariškai, tačiau buvo kritikuojamas, kaip prieštaraujantis Konstitucijai.

 

Japonija nepriartėjo prie 9 straipsnio peržiūros šiandien, ypač kai iš L.D.P. dešiniojo sparno dabar atimtas neginčijamas vėliavnešys. Įsipareigojimas siekti taikos yra gilus šalyje, kurią karinė vyriausybė įtraukė į karą, sukelianti didžiules kančias Azijoje ir pasibaigusi visišku Japonijos pralaimėjimu ir išskirtinumu, kad ji yra vienintelė šalis, užpulta branduoliniais ginklais.

 

Birželio pabaigoje transliuotojo NHK atliktas nuomonės tyrimas parodė, kad tik 5 procentai respondentų įvardijo Konstitucijos persvarstymą, kaip svarbiausią rinkimų prioritetą, o 43 procentai – ekonomiką. Gegužės mėnesį atliktos apklausos duomenimis, visuomenės nuomonė dėl 9 straipsnio peržiūros yra suskaldyta: 50 procentų už ir 48 procentai prieš, o 70 procentų teigė, kad persvarstymo impulsas nedidėja.

 

Ilgą laiką dominuojantis L.D.P. ir jo sąjungininkai užsitikrino dviejų trečdalių daugumą parlamento aukštuosiuose rūmuose, reikalingus nacionaliniam referendumui dėl Konstitucijos pataisų inicijuoti. Tačiau to buvo plačiai tikimasi dar prieš Abe nužudymą, o valdančiosios koalicijos laimėjimai iš dalies atsirado dėl susiskaldymo opozicijoje, o ne dėl Abe šalininkų. Net ponas Abe niekada rimtai nesiūlė surengti referendumo dėl politinės rizikos, nepaisant to, kad kai kuriuos savo valdymo metus turėjo dviejų trečdalių daugumą.

 

Dabar dėmesys kreipiamas į ministrą pirmininką Fumio Kishida, bet tai yra matas, kaip užgniaužti Abe buvimą – jis uždraudė atvirą partijos lyderių nesutarimą – kad japonai nelabai žino, ko tikėtis iš L.D.P. atstovaujančio pono Kishidos.  Po rinkimų J. Kishida pažadėjo didesnes išlaidas gynybai ir pažadėjo iš naujo atkreipti dėmesį į 9 straipsnį, tačiau neužsiminė, kad tai buvo daugiau, nei mandagus linktelėjimas išėjusiam Abe.

 

Tačiau neabejotina, kad J. Kishidos ranka sustiprėjo. P. Abe nepaliko aiškaus dešiniojo sparno įpėdinio, o jo mirtis sukelia netvarką frakcijai, suteikdama M. Kishidai galimybę labiau kontroliuoti nacionalinę darbotvarkę.

 

Tai turėtų apimti paramos nukrypimui nuo Abenomics, politikos, pradėtos per antrąjį Abe valdžios terminą, kūrimą, kuriuo buvo siekiama atsikratyti du dešimtmečius trukusio ekonomikos sąstingio fiskalinėmis ir monetarinėmis paskatomis, padidintomis vyriausybės išlaidomis ir reguliavimo panaikinimo reformomis. Įmonių pelnas augo, tačiau valstybės skola kaupėsi, drąsios struktūrinės reformos rimtai nebuvo vykdomos, o atlyginimai liko sustingę. Tada užklupo pandemija. Jena silpsta, o infliacija auga, taigi ir auga koronaviruso infekcijos.

 

K. Kishida paragino pirmenybę teikti atlyginimų didinimui ir mažinti atotrūkį tarp turtingųjų ir vargšų. Tam reikės daugiau socialinio draudimo finansavimo, o tai neišvengiamai susidurs su gynybos išlaidų padvigubėjimu per ateinančius penkerius metus, kurių siekė J. Abe. Kadangi ekonomika visuomenei rūpi labiau, nei saugumo klausimai, ponas Kishida negali sau leisti švaistyti brangaus politinio kapitalo 9 straipsnio peržiūrai.

 

Kalbėdamas apie santykius su Kinija, K. Kishida mažai atskleidė savo diplomatinę viziją, kai ėjo Abe užsienio reikalų ministro pareigas, tačiau jo frakcija tradiciškai bendradarbiauja su Kinija, todėl dabar jis gali turėti geresnes sąlygas vykdyti politiką, labiau orientuotą į dialogą su Pekinu.

 

Tragiška P. Abės mirtis suteikia jo įpėdiniams galimybę išbristi iš šešėlio ir atversti naują puslapį jo politikoje.

 

9 straipsnyje numatytų apsaugos priemonių panaikinimas ir Japonijos remilitarizavimas tik dar labiau pakurstytų įtampą su Kinija ir kiltų pavojus ginklavimosi varžybų, kurios gali turėti pražūtingų padarinių Japonijai ir regionui. Priešingai, dar kartą patvirtintas įsipareigojimas siekti taikos leistų sutelkti vidaus išteklius į ekonomiką ir atvertų duris geresniems santykiams su Japonijos kaimynėmis, pagrįstiems taika per diplomatiją.

 

Pats laikas perkalti pono Abės kardus į plūgus.

 

Koichi Nakano (@knakano1970) yra Tokijo Sofijos universiteto politologas, tyrinėjantis pastaraisiais dešimtmečiais įvykusį Japonijos politikos poslinkį į dešinę."

 

Čia išsakytos mintys tinka ir Lietuvai. Branduolinis ginklas užšaldo konfliktus ir neduoda mums pakariauti. Todėl didinamos išlaidos karui yra klaida. Turime susikaupti į žmonių gerbūvį, išsilavinimą ir ekonomikos išvystymą. Lansbergius reikia vyti iš diplomatijos.