„Rusijos karinė operacija Ukrainoje atskleidė blėstančią Amerikos karinio atgrasymo galią – tai faktas, kurį, atrodo, per mažai mūsų lyderių nori viešai pripažinti. Taigi džiugu girdėti aukšto rango vėliavos karininką, pripažįstantį pavojų tokiu būdu, kurio, tikimės, Amerikos visuomenės švietimo kampanijos pradžia.
„Ši Ukrainos krizė, kurioje dabar esame, yra tik apšilimas“, – šią savaitę konferencijoje sakė JAV strateginės vadovybės karinio jūrų laivyno admirolas Charlesas Richardas. "Didysis artėja. Ir neilgai trukus mes būsime išbandyti tokiais būdais, kurių seniai nebuvome išbandę".
Kaip blogai? Na, admirolas pasakė: "Kaip aš vertinu mūsų atgrasymo Kinijai lygį, laivas lėtai skęsta. Jis skęsta lėtai, bet skęsta, nes iš esmės jie greičiau iškelia pajėgumus, nei mes." Lėtai grimzti vargu ar paguoda. Kadangi "tos kreivės tęsiasi", nesvarbu, "kokie geri yra mūsų vadai ar kokie geri mūsų žirgai – mums jų neužteks. Ir tai yra labai artima problema".
Atkreipkite dėmesį, kad modifikatorius "artima". Tai yra neatidėliotinas pažeidžiamumas, nei daugelis iš politinės klasės nori pripažinti.
Adm. Richardas pažymėjo, kad Amerika išlaiko pranašumą povandeninių laivų srityje – „galbūt vienintelis tikras asimetrinis pranašumas, kurį vis dar turime“ – tačiau net ir tai gali susilpnėti, nebent Amerika paspartins „ištaisydama techninės priežiūros problemas, pradėdama naujas statybas“. Pastatyti tris Virdžinijos klasės greitai atakuojančius povandeninius laivus per metus būtų gera vieta pradėti.
Praėjusiais metais pasirodžiusi žinia, kad Kinija išbandė hipergarsinę raketą, kuri skrido aplink pasaulį ir nusileido namuose, turėjo sukelti daugiau pavojaus signalų, nei ji sukėlė. Tai reiškia, kad Kinija gali kelti pavojų bet kuriam JAV miestui ar objektui ir galbūt likti nepastebėta. Faktas, kad bandymas nustebino JAV ir kad jis pranoko Amerikos hipergarsines galimybes, pablogina situaciją. Kaip mes pralaimėjome hipergarsines lenktynes Kinijai ir Rusijai, verta aptarti Kongrese.
„Anksčiau mokėjome greitai judėti, bet praradome to meną“, – pridūrė admirolas. Kariuomenė kalba „apie tai, kaip sušvelninsime savo numanomą galimą nesėkmę“ paleisti naujus balistinius povandeninius laivus, bombonešius ar tolimojo nuotolio ginklus, užuot apvertę klausimą: „Ko tam reikės? Ar tai pinigai? Žmonių trūkumas? Ar jums reikia vadovavimo?" Štai „kaip mes patekome į Mėnulį iki 1969 m.“.
Šviečiant visuomenę apie JAV karines silpnybes kyla pavojus paskatinti priešininkus jomis pasinaudoti. Tačiau šiandien didesnė rizika yra slampinėti į priekį aklo pasitenkinimo link, kol Kinija įsiveržs į Taivaną arba imsis kokių nors kitų veiksmų, kurie kenkia JAV interesams ar sąjungininkams, nes Pekinas mano, kad JAV nieko negali padaryti." [1]
Ar gali Grybauskaitės, Šimonytės ir Armonaitės komanda ant šluotų skraidyti hipergarsu? Abejoju.
1. 'The Big One Is Coming'
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 05 Nov 2022: A.16.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą