"Didžiajai daliai ėmusių būsto
paskolas ir pasirinkusiems kintamas palūkanų normas šiandien tenka plačiau
atverti pinigines. Lietuvos bankų asociacija pripažįsta, kad Lietuvoje
fiksuotos palūkanos praktiškai išvis
neegzistuoja, o kad mūsų šalyje nėra galimybės jas fiksuoti ilgesniam nei 10
metų terminui, nurodo ir Lietuvos
bankas. Ekonomistų teigimu, taip rinka susiklostė dėl Lietuvoje
esančios per mažos bankų konkurencijos.
Beveik visi renkasi kintamas
palūkanas
Europos Centriniam Bankui (ECB) jau kuris laikas kovojant su infliacija ir
didinat palūkanų normas, tai tiesiogiai veikia tarpbankines palūkanų normas „Euribor.“
Dėl to jau kuris laikas gyventojų
kišenės tuštėja dėl didėjančių paskolų įmokų, tačiau vis dažniau skaičiuojama,
kad lietuviai šiuo metu už turimas būsto paskolas moka didesnes palūkanų normas
nei asmenys, gyvenantys kitose šalyse.
Kiek teks atseikėti pinigų,
priklauso ir nuo pasirinkto sprendimo – fiksuoti palūkanų normas ar ne. Kitaip
tariant, galima rinktis, ar kurį laiką mokėti fiksuotą didesnę palūkanų sumą,
ar prisiimti rizikas dėl galimo „Euribor“ padidėjimo.
Lietuvoje, remiantis Lietuvos banko
(LB) duomenimis, dominuoja būtent kintamos palūkanų
normos. Kaip buvo teigta, tokių yra apie 90 proc. nuo visų paskolų.
Svarbu paminėti, kad „Euribor“
rodiklis neigiamas tapo 2015-aisiais, o tai reiškia, kad jau kuris laikas, iki
joms pakylant, didžioji dalis lietuvių, kurie rinkosi kintamas palūkanas, jų
išvis nemokėjo, jiems buvo skaičiuojama tik banko marža.
Lietuvos banko (LB) specialistai
sako, kad lietuviai kintamas palūkanų normas renkasi dėl kelių priežasčių,
tačiau su tuo susiję ir patys bankai, mat pastarieji aktyviai tokios galimybės
nesiūlo.
„Kadangi palūkanų fiksavimas yra
apsidraudimas nuo palūkanų normų pokyčių, už jį tenka sumokėti aukštesnėmis
palūkanų normomis. O Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalims, apskritai
draudimo produktai nėra tokie populiarūs.
Iš pasiūlos pusės taip pat
pastebime, kad tokios paslaugos teikiamos retai ir išskirtiniais atvejais,
kredito davėjai aktyviai nesiūlo tokių produktų klientams.
Tam įtakos gali turėti kredito
davėjų pasirinktos kreditavimo strategijos, reguliavimo niuansai ir nedidelis
klientų susidomėjimas tokiomis paslaugomis“, – tendenciją aiškino LB
Makroprudencinės politikos skyriaus vyresnioji ekonomistė Erika Pakalnė.
Ilgiausias fiksavimo terminas – 5–10
metų
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė
tikino, kad bendrai tai, jog lietuviai dažniau pasirenka kintamas palūkanų
normas, galima sieti su kurį laiką buvusia neigiama tarpbankinių palūkanų norma
„Euribor“.
„Tokiomis sąlygomis mėnesinė paskolos įmoka, pasirinkus kintamąsias palūkanas,
buvo mažesnė, todėl ir patrauklesnė“, – sakė ji.
Visgi, kaip pridūrė, anksčiau šalies
rinkoje buvo nusistovėjusi praktika fiksuotomis palūkanomis vadinti tokias,
kurios kinta rečiau nei kas 12 mėnesių, tačiau vėliau tvarka keitėsi.
„Pagal 2017 m. liepos 1 d.
įsigaliojusį „Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą“ fiksuotomis
palūkanomis galime vadinti tik tokias palūkanas, kurios nekinta visą paskolos
laikotarpį, būsto paskolos atveju – net kelis dešimtmečius. Tokios palūkanos
mūsų šalies paskolų rinkoje praktiškai neegzistuoja.
Pasirinktam kelerių metų laikotarpių
užfiksuotas palūkanas tinka vadinti terminuotai fiksuotomis arba terminuotai
nekintančiomis. Jos fiksuojamos laikotarpiui iki 5-erių metų“, – sakė ji.
LB duomenimis, 5–10 metų ir yra
šiandien ilgiausias terminas palūkanoms fiksuoti, kurį siūlo vos trys Lietuvoje
veikiantys bankai.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad
pasirinkti būsto paskolą su fiksuota palūkanų norma visam sutarties
laikotarpiui, pavyzdžiui, maksimaliam 30 metų terminui, gali būti sunku ar net
neįmanoma, nes Lietuvoje kredito davėjai dažniausiai nesiūlo palūkanų fiksavimo
tokiam ilgam laikotarpiui.
O pasirinkus būsto paskolą su
ilgalaikėmis kintamosiomis palūkanomis, fiksuotomis tik ribotą laiką,
pavyzdžiui 5 metus, bet ne visą sutarties galiojimo laikotarpį, palūkanų
išaugimo rizika sumažinama tik tam tikrą laikotarpį, o jam pasibaigus likusiam
paskolos laikotarpiui kredito davėjas gali pasiūlyti gerokai didesnę nei prieš
tai buvusi palūkanų norma“, – komentavo LB ekonomistė E. Pakalnė.
Kaip buvo aiškinta, 2022 m. birželio
mėn. LB atliko bankų apklausą, kuria siekė išsiaiškinti paskolų fiksuotomis
palūkanomis teikimo praktikas.
Kaip parodė rezultatai, iš apklaustų
šešių didžiųjų Lietuvos bankų tik trys teikia paskolas su terminuotai
nekintančiomis palūkanų normomis – SEB, „Swedbank“ ir „Luminor“.
LB atstovė aiškino, kad, pasak
bankų, be apsidraudimo nuo palūkanų normų svyravimo kaštų bei rizikos,
susijusios su nuostoliais dėl priešlaikinio kredito grąžinimo, bankams tokių
paskolų teikimas taip pat yra nepatrauklus dėl mažos paklausos bei produkto
sudėtingumo – fiksuoti kaštai tokiam produktui parengti neatsiperka dėl mažos
paklausos, todėl dalis bankų visai neteikia tokių paskolų.
„Bankų vertinimu, mažą tokių paskolų
paklausą lemia Lietuvos kredito gavėjų polinkis rinktis pigiausią produktą ir
prisiimti bet kokias iš to išplaukiančias rizikas. Kai kuriose panašaus dydžio
šalyse, pavyzdžiui, Airijoje ir Slovakijoje, nors ir didelė dalis palūkanų yra
fiksuojama (dažniausiai nuo 3 m. iki 5 m.), bet ilgesnės trukmės fiksavimo
atvejų labai mažai“, – teigė E. Pakalnė.
Izgorodinas: trūksta konkurencijos
Ekonomistas Aleksandras
Izgorodinas teigė, kad lietuviai fiksuotų palūkanų nesirenka, nes
tokių galimybių Lietuvoje praktiškai nėra.
„O bankai nesiūlo dėl to, kad
Lietuvoje turime nepakankamą konkurenciją tiek verslo, tiek mažemeninėje
bankininkystėje. Tai realiai vienintelė priežastis.
Turime keletą stambių bankų, jie yra
tik keli ir neturi motyvacijos tarpusavyje konkuruoti, siūlyti lankstesnių
paslaugų, palūkanų fiksavimo ilgesniam laikui, nes puikiai supranta, kad
konkurencija labai ribota. Tai mūsų struktūrinė finansavimo rinkos problema“, –
sakė ekonomistas.
Jis aiškino, kad bendrai tiek
fiksuotų, tiek kintamų palūkanų pasirinkimai turi tiek savo pliusų, tiek
minusų.
„Fiksuotos palūkanos šiuo metu būtų
labai naudingos klientams, kadangi ECB smarkiai pakėlė bazines palūkanų normas.
Mažėtų finansinė našta vartotojams.
Bet, iš kitos pusės, minusas tas,
kad žmogus, užsifiksavęs palūkanas, bankui turės sumokėti didesnę rizikos sumą,
nes tuo atveju finansų rinkos rizikuoja, kad neteks dalies pelno“, – sakė jis,
tačiau sutiko, kad paskutinius dešimt metų žmonės, pasirinkę kintamas
palūkanas, išlošė tarsi loteriją dėl buvusių minusinių palūkanų normų.
„Bet tas laikotarpis jau pasibaigė“,
– įspėjo A. Izgorodinas.
Kalbėdamas apie dabartinę situaciją
ekonomistas tikino, kad bankams naudingiau, jei klientai ir toliau imdami
paskolas rinktųsi tik kintamas palūkanų normas.
„Iš vienos pusės, bankams nereikia
papildomo kapitalo, todėl indėlių palūkanos nedidelės, o galutinės paskolų
palūkanos kyla, dėl ko bankų pelnas didėja.
Iš bankų pusės jiems naudingiau, kad
žmonės dabar imtų kintamas palūkanas“, – aiškino jis.
Planuoja teikti siūlymus
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus
jau anksčiau pranešė planuojantis pavasarį Seimui pateikti siūlymų, kuriais
būtų siekiama plėsti paskolų su fiksuotomis palūkanų normomis pasiūlą Lietuvoje,
skelbė ELTA.
„Fiksuotos palūkanos turi būti
pasirinkimas, <...> turi būti prieinamas toks produktas“, – Seime teigė
G. Šimkus.
„Iš tikrųjų ketiname atrišti šį
Gordijaus mazgą. Apklausėme bankus <...>, vyko darbai mūsų pusėje,
išsiaiškinome priežastis, kaip tą situaciją mato bankai, kaip yra įkainojami
fiksuoti instrumentai.
Parengsime siūlymų, bet siūlymai
greičiausiai reikalauja tam tikrų įstatyminių pakeitimų, kad fiksuotų palūkanų
produktas taptų pasiūlymo dalimi“, – kalbėjo G. Šimkus.
Anot jo, Centrinio Banko rengiamos
pataisos nebūtų pirmas mėginimas Lietuvoje populiarinti paskolas fiksuotomis
palūkanų normomis.
Anksčiau G. Šimkus yra minėjęs, kad
galimybių gauti paskolą fiksuotomis palūkanomis Lietuvoje yra nedaug galimybių,
be to, pasak jo, tai „tikrai brangus instrumentas“.
Patarė, kokias palūkanas rinktis
dabar
Tiems, kurie svarsto imti naujas
būsto paskolas, ekonomistas A. Izgorodinas patarė, kad, jo nuomone, šiandien
fiksuoti palūkanų normų neapsimoka.
„Nerekomenduočiau, nes, jei kalbame
apie euro zonos bankų sistemos klientus, ECB bazinės palūkanos siekia 2,5
proc., o mano prognozė, kad jos pakils iki 3 proc. ir šiame lygyje laikysis iki
šių metų pabaigos, o kitų metų pradžioje palūkanos pradės po truputį mažėti.
Taigi žmonės, kurie ketina imti
paskolas dabar ir fiksuoti palūkanų normas, jas pasiimtų tuo laikotarpiu, kai
palūkanos yra arti maksimumo, nors kitais metais yra didelė tikimybė, kad
bazinės palūkanos euro zonoje mažės“, – patarė A. Izgorodinas.
Jis pridūrė, kad fiksuoti palūkanų
normas, pasak jo, apsimoka tada, kai ECB tik pradeda jas didinti, o tai vyko
praėjusių metų liepos mėnesį.
„O dabar fiksuoti, kai jos arti
maksimumo, nepasimoka, nes mažėjant bazinėms palūkanoms žmogus vis tiek mokės
tas dideles palūkanas ilgesnį laiką“, – pakartojo jis."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą