„Matome Vokietijos automobilių pramonės deindustrializaciją“

 "Vokietijos automobilių pramonė buvo vidaus degimo variklių lyderė. Tačiau naudojant elektrinę pavarą, lyderio vaidmuo nebėra savaime suprantamas dalykas.

Vokietijoje automobilių pramonei gresia susitraukimas per ateinančius 15 metų, perspėja Miunchene įsikūręs Ifo institutas. „Šiuo metu matome automobilių pramonės deindustrializaciją, kurią sukelia perėjimas prie e. mobilumo“, – sakoma penktadienį paskelbtame tyrime.

Ifo ekspertai Oliveris Falckas, Lisandra Flach ir Christianas Pfafflas pažymi, kad ant kortos slypi daug: 2021 metais pramonėje dirbo apie 900 000 žmonių ir, kaip ir mechanikos inžinerijoje, 2018 metų duomenimis, buvo sukurta 109 milijardų eurų pridėtinė vertė.

Beveik pusę Europos pridėtinės vertės automobilių gamyboje sukuria Vokietija, gerokai lenkianti Prancūziją (9 proc.) ir Didžiąją Britaniją (8,4 proc.). Tuo pačiu metu transporto priemonių pramonė ypač glaudžiai susijusi su ilgomis tiekimo grandinėmis. 60 procentų Vokietijos automobilių pramonės produkcijos vertės gaunama iš tiekėjų. 27 procentai vokiškų automobilių gamybos pridėtinės vertės yra užsienyje, daugiausia Europoje.

„Nors Vokietijos automobilių pramonė pastaraisiais metais turėjo lyginamąjį konkurencinį pranašumą vidaus degimo variklių gamyboje, šis pranašumas nėra toks akivaizdus, ​​kai kalbama apie elektromobilius“, – teigiama Ifo instituto tyrime. Į rinką ateina naujos kompanijos, tokios, kaip „Tesla“, ir stipresnė konkurencija iš kitų žemynų. Iki šiol Kinija „neturėjo jokios pagrindinės kompetencijos automobilių gamyboje“, tačiau iš ten nauji elektromobilių gamintojai sėkmingai veržiasi į rinką.

Vokietijos automobilių gamintojai praeityje daug investavo į Kiniją, kad galėtų gaminti vietinei rinkai. Tikėtina, kad ateityje Kinijoje Europos rinkai gaminamų elektromobilių skaičius – taip pat iš Vokietijos įmonių, tokių, kaip BMW, gamyklų, greičiausiai, ir toliau augs. „Taigi Kinijos kompetencija elektromobilių srityje didėja ir dėl tiesioginių užsienio investicijų, o tai reiškia, kad Kinija galėtų toliau plėsti savo rinkos pozicijas šiame segmente.

Skaitmeninimo problemos

Kitas iššūkis, kuriam Vokietijos automobilių ir komercinių transporto priemonių grupės nėra itin gerai pasirengusios, yra skaitmeninimas.

Faktinė automobilių gamyba tampa ne tokia svarbi, nes programinė įranga sukuria vis didesnę pridėtinės vertės dalį.

Anot Ifo ekspertų, tai atvers naujas galimybes technologijų grupėms automobilių rinkoje. Kalbant apie skaitmenines problemas, jos dažnai turi konkurencinį pranašumą prieš automobilių įmones. Automobilių gamintojai bando pasivyti, taip pat ir bendradarbiaudami, tačiau kol kas neaišku, ar ilgalaikėje perspektyvoje pridėtinė vertė nueis į technologijų grupes.

Kol kas šioje rinkoje vis dar dominuoja Amerikos technologijų grupės, tačiau tikėtina, kad ateityje Kinija joje vaidins savo vaidmenį. Vyriausybė iškėlė strateginį tikslą, kad Kinijos buitinės elektronikos automobiliuose ir vairuotojo pagalbos sistemų paklausa iki 2030 metų būtų patenkinta tik vidaus rinkoje.

Ifo institutas praneša, kad 2019 metais Vokietijoje 447 000 darbuotojų buvo tiesiogiai priklausomi nuo degimo technologijų. Pavaros technologijos pakeitimas paveiks daugiau darbuotojų nei darbuotojų, kurie išeis į pensiją, sulaukę pensinio amžiaus. Nuo 2013 metų automobilių pramonė jau prarado 9 procentus gamybinėse profesijose dirbančių darbuotojų. 

Kita vertus, augs informatikos ir mokslinį išsilavinimą turinčių darbuotojų paklausa“.