"Imperatorišku violetiniu švarku apsivilkusi Angela Merkel švytėjo balandį vykusioje ceremonijoje, kai jai buvo suteiktas aukščiausias Vokietijos apdovanojimas už 16 metų kanclerės pareigas. Tai buvo pirmasis jos pasirodymas tiesioginėje transliacijoje nuo tada, kai daugiau, nei prieš metus, paliko pareigas. Ji buvo taikoje su savimi, sakė ji. Dabar ji turėjo laiko atsiduoti jos ilgalaikiam domėjimuisi Renesansu ir, nors politika turėjo „gyvatės duobės“ reputaciją, pridūrė ji, ji gali prisiminti džiaugsmingas akimirkas iš laikotarpio valdžioje.
Bet kuriam kitam lyderiui ordino „Už nuopelnus“ Didžiojo kryžiaus gavimas Berlyno Bellevue rūmuose būtų buvęs palikimo vainikavimas.
Tik du kiti asmenys anksčiau buvo taip apdovanoti: Konradas Adenaueris, pirmasis po Antrojo pasaulinio karo kancleris, ir Helmutas Kohlis, pačios Merkel mentorius.
Tačiau apdovanojimas sukėlė ginčą. Adenaueris ir Kohlis bus prisimenami, kaip puikūs kancleriai, sakė Wolfgangas Schauble, Merkel Krikščionių demokratų sąjungos narys, du kartus ėjęs pagrindinio ministro pareigas jos vyriausybėse. Merkel jis pasakė: „dar per anksti“.
Ceremonija pavėluotai paskatino Vokietiją iš naujo įvertinti A. Merkel vaidmenį kelerius metus iki šiandieninių Europos krizių – ir nuosprendis kai kurių nuomone nebuvo teigiamas. Vykstant konfliktui Ukrainoje, A. Merkel kritikai tvirtina, kad jos užmegzti glaudūs ryšiai su Rusija iš dalies yra atsakingi už šiandienos ekonominį ir politinį sukrėtimą. Vokietijos saugumo politika per pastaruosius metus daugeliu atžvilgių buvo jos palikimo atmetimas. Anksčiau šį mėnesį Berlynas paskelbė apie naują 3 mlrd. dolerių mirtinų ginklų siuntą Zelenskiui.
Merkel buvo pagrindinis susitarimų, dėl kurių Vokietijos ir jos kaimynų ekonomika tapo priklausoma nuo Rusijos energijos importo, kūrėja. Sankcijos Rusijai, remiamos Merkel įpėdinio Scholzo, sugriovė tą strateginę partnerystę, priversdama Vokietiją ieškoti naftos ir gamtinių dujų kitur, o tai virto didžiulėmis kainomis verslui, vyriausybei ir namų ūkiams. Berlynas sugebėjo užsitikrinti pakankamai gamtinių dujų, kad galėtų išlaikyti savo ekonomiką per praėjusią žiemą, tačiau neaišku, kaip Vokietija patenkins savo ilgalaikius tiekimo poreikius.
Merkel vyriausybės taip pat mažino gynybos biudžetus, didindamos išlaidas gerovei.
Kariuomenės vadas generolas leitenantas Alfonsas Maisas savo „LinkedIn“ profilyje paskelbė emocingą naivų straipsnį, kuriame apgailestavo, kad kadaise galingi Vokietijos kariškių turtai buvo taip ištuštėję, kad ji negalės apsaugoti šalies bet kokio branduolinio išpuolio atveju.
Labiausiai prieštaringai vertina buvę Merkel sąjungininkai ir kiti ekspertai, kad jos atsisakymas nustoti pirkti energiją iš Putino po įvykių Ukrainoje 2014 metais – ji vietoj to stengėsi padvigubinti dujų importą iš Rusijos – paskatino Putiną baigti darbą po aštuonerių metų.
Tačiau ji vis dar tęsė planus tiesti dujotiekį „Nord Stream 2“, jungiantį Vokietiją tiesiai su Sibiro gamtinių dujų telkiniais, prieš JAV Merkel vyriausybės protestus, taip pat pritarė didžiausių Vokietijos dujų saugyklų pardavimui Rusijos valstybės kontroliuojamam milžinui „Gazprom“.
Dujotiekis „Nord Stream 2“ turėjo padvigubinti Rusijos dujų eksportą į Vokietiją tuo metu, kai šalis jau priklausė nuo Putino dėl 55% dujų tiekimo. Dujotiekis buvo nutiestas, bet niekada nebuvo prijungtas prie tinklo, o vėliau jį panaikino Merkel įpėdinis.
Išėjusi iš pareigų, A. Merkel gynė dujotiekio projektą, kaip grynai komercinį sprendimą. Ji turėjo rinktis, anot jos, importuoti pigias rusiškas dujas ar suskystintas gamtines dujas, kurios, jos teigimu, yra trečdaliu brangesnės.
Po 2014 metų įvykių Ukrainoje Andersas Foghas Rasmussenas, tuometinis NATO generalinis sekretorius, perspėjo ją nepadaryti Vokietijos labiau priklausoma nuo Putino. Putino nuomone, dujotiekis „neturėjo nieko bendra su verslu ar ekonomika“.
Merkel laikais valdę kiti pareigūnai, įskaitant Schauble ir Franką Walterį Steinmeierį (buvusį jos užsienio reikalų ministrą ir dabar Vokietijos federalinį prezidentą), atsiprašė arba apgailestavo dėl jų vaidmens, priimant šiuos sprendimus. Jie mano, kad A. Merkel politika suteikė V. Putinui galių, nenustačius jo ambicijoms ribų.
Merkel, priešingai, nepripažino klaidų ir neatsiprašė per interviu nuo tada, kai paliko pareigas.
Ji atsisakė duoti interviu dėl šio straipsnio.
Tuo metu, kai buvo kuriama jos politika, ji atspindėjo vyraujantį Vokietijos politikų ir pramonininkų požiūrį, kurie prekybą laikė pagrindiniu Vokietijos ekonomikos augimo šaltiniu ir nemanė, kad šalis gali sąveikauti tik su vakarietiško stiliaus demokratijomis. Merkel taip pat kalbėjo apie savo įsitikinimą, kad ekonomikos suartėjimas su autoritarinėmis šalimis galėtų paskatinti politinį suartėjimą.
Praėjusių metų rugsėjį kalboje ji sakė, kad velionis kancleris Kohlis ne tik būtų palaikęs Ukrainą, bet „taip pat pagalvotų apie tai, kas šiuo metu atrodo neįsivaizduojama, tiesiog neįsivaizduojama – kaip vėl plėtoti kažką panašaus į santykius su Rusija“.
Joachimas Gauckas, buvęs Vokietijos prezidentu, kai 2014 metais prasidėjo įvykiai Ukrainoje, sakė, kad Merkel sprendimas padidinti energijos importą iš Rusijos po šių įvykių buvo akivaizdi klaida. „Kai kurie žmonės savo klaidas pripažįsta anksčiau, kiti – vėliau“, – sakė jis.
Šios tariamos klaidos šaknys kilo kitame Merkel sprendime: jos žingsnis labai paspartinti Vokietijos planuotą branduolinės energijos atsisakymą 2011 m., reaguojant į Fukušimos katastrofą Japonijoje. Dėl šio dramatiško pokyčio atsiradęs energijos tiekimo trūkumas lėmė, kad Vokietija turėjo importuoti daugiau energijos ir tai padaryti kuo pigiau. Tai reiškė tapti priklausomai nuo Rusijos gamtinių dujų, sakė Annegret Kramp-Karrenbauer, ėjusi gynybos ministrės pareigas Merkel.
Kramp-Karrenbauer, kurią A. Merkel pasirinko kaip galimą įpėdinę, priešinosi „Nord Stream 2“ ir veltui bandė atstatyti išeikvotas Vokietijos ginkluotąsias pajėgas. Kramp-Karrenbauer sakė, kad jos pastangos pasiekti NATO tikslą gynybai išleisti 2% bendrojo vidaus produkto, buvo blokuotas Merkel kanceliarijos.
„Sulaužėme pažadą NATO ir manau, kad tai buvo didelė klaida“, – sakė Kramp-Karrenbauer. "Mes apleidome Šaltojo karo pamokas. Diplomatiją turi lydėti karinė jėga."
Merkel vaidmuo, formuojant NATO politiką Ukrainos atžvilgiu, prasidėjo 2008 metais, kai ji vetavo Busho administracijos pastangas priimti Ukrainą ir Gruziją į aljansą, sakė buvusi Nacionalinio saugumo tarybos pareigūnė ir prezidento patarėja Rusijos klausimais Fiona Hill.
Vietoj to Merkel padėjo tarpininkauti NATO atviram, bet neįpareigojančiam pakvietimui Ukrainai ir Gruzijai, o tai, pasak Hill, buvo „blogiausia iš visų pasaulių“, nes supykdė Putiną, nesuteikiant jokios apsaugos abiem šalims.
Prasidėjus įvykiams Ukrainoje, Merkel vadovavo pastangoms greitai susitarti dėl ugnies nutraukimo, kuris nuvylė Kijevą ir nepaskyrė jokios didelės bausmės, pridūrė Hill. „Putinui nebuvo nubrėžtos raudonos linijos“, – sakė ji. „Merkel prisiėmė apskaičiuotą riziką. Tai buvo gambitas."
Merkel vis dar turi šalininkų, o Vokietijai pradėjus grumtis su jos sudėtingu palikimu, daugelis vis dar turi niuansuotą požiūrį į jos vaidmenį, klojant pamatus šiandieninėms krizėms.
Buvęs Vokietijos konglomerato „Siemens“ generalinis direktorius Joe Kaeseris glaudžiai bendradarbiavo su A. Merkel ir lydėjo ją bei kitus aukšto rango valdžios atstovus oficialiose kelionėse, įskaitant Rusiją, kur jo įmonė buvo viena didžiausių užsienio investuotojų.
Kaeseris, kuris dabar pirmininkauja biržoje listinguojamos dukterinės bendrovės Siemens Energy stebėtojų tarybai, sutinka, kad Vokietijos priklausomybė nuo Rusijos gamtinių dujų išaugo, valdant Merkel, tačiau jis teigia, kad nebuvo ir nėra jokios alternatyvos Europos pramoniniam varikliui maitinti gyvybingai be rusiškų dujų.
"Mes nesitikėjome, kad Europoje kils konfliktas su XX amžiaus metodais. Tai niekada nebuvo mūsų mąstyme", - sakė Kaeseris, pats keletą kartų susitikęs su Putinu. Jis mano, kad A. Merkel Rusijos politika buvo pagrįsta. Pasak jo, net naujoji Vokietijos vyriausybė nerado tvaraus ir prieinamo Rusijos energijos eksporto pakaitalo, o tai gali sukelti deindustrializaciją.
Daugelis A. Merkel gynėjų sako, kad ji tik išsakė bendrą sutarimą. Tuo metu visos Vokietijos politinės partijos norėjo padaryti savo šalį priklausomą nuo Vašingtono dėl saugumo, nuo Maskvos energijos atžvilgiu ir nuo Pekino prekybos srityje (Kinija tapo didžiausia Vokietijos prekybos partnere jai vadovaujant, kaip kanclerei), – sakė Constanze Stelzenmuller iš Brookingso instituto.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pernai spalį susitiko su Merkel prabangiame Berlyno viešbutyje ir po to sakė, kad, prasidėjus įvykiams Ukrainoje, ji atliko meistrišką diplomatiją, padėjusią izoliuoti Vakarus nuo konflikto. Jis pridūrė, kad jei Merkel vis dar būtų valdžioje, Europos deindustrializacijos būtų buvę galima išvengti. Merkel padėjėjai sako, kad ji laiko Orbaną vienu iš nedaugelio jos intelektualų bendraamžių tarp pasaulio lyderių.
„Be JAV paramos, kuri tuo metu buvo labai santūri, vargu ar būtų buvę įmanoma griežtesnė Vokietijos reakcija į įvykius Ukrainoje“, – sakė Jurgenas Osterhammeris, istorikas, kurio darbus apie globalizaciją ir Kiniją A. Merkel vadina turinčiais įtakos jos mąstymui.
Savo ruožtu A. Merkel pasiryžusi nepasikliauti istorikais dėl savo kadencijos istorinių įrašų. Atsipalaiduodama po ilgų viešosios tarnybos metų, ji Vokietijos žiniasklaidai pasakojo, kad pagal didelę leidybos sutartį kuria memuarus.
Išėjusi į pensiją, Merkel sakė Vokietijos naujienų žurnalui „Der Spiegel“, kad ji žiūrėjo „Miuncheną“, „Netflix“ filmą apie ministro pirmininko Nevilio Chamberlaino liūdnai pagarsėjusias derybas su Hitleriu, rengiantis Antrajam pasauliniam karui. Nors Chamberlaino vardas tapo pataikavimo kliedesių sinonimu, filme pateikiamas niuansesnis britų lyderio, kaip realisto valstybės veikėjo, siekiančio atidėti neišvengiamą konfliktą, vaizdas. Žurnalas pranešė, kad tokia interpretacija patiko Merkel.
Ji taip pat stengėsi atnaujinti santykius su kitu į pensiją išėjusiu valstybės veikėju, prezidentu Baracku Obama, kurį praėjusių metų birželį aplankė Vašingtone. Buvę vadovai mėgavosi apsilankymu muziejuje ir vakariene jo mėgstamame italų restorane. Po kelionės A. Merkel skundėsi, kad didėjanti kritika, su kuria ji susiduria namuose, išdavė pagarbos stoką jos, kaip lyderės, vaidmeniui. „Demokratijos dalis yra ištverti kritiką, bet man toks įspūdis, kad su postą palikusiu Amerikos prezidentu visuomenė elgiasi pagarbiau, nei su Vokietijos kanclere“, – sakė ji „Der Spiegel“.
Balandžio mėnesį A. Merkel knygų mugėje vėl buvo paklausta, ar ji nesvarstytų savo atsisakymo prisipažinti padariusi kai kurias klaidas. „Atvirai kalbant, – atsakė ji, – nežinau, ar būtų pasitenkinimas, jei pasakyčiau tai, ko paprasčiausiai negalvoju vien dėl to, kad pripažinčiau mano klaidą.“ [1]
Merkel įpėdinio veiksmai įrodė, kad ji nepadarė didelių klaidų.
Scholzas taip sužlugdė Vokietijos ir ES ekonomiką. Jo valdančiosios koalicijos nariai kovoja tarpusavyje, bandydami vienas kitam nustumti kaltę. Už šią didelę žalą Scholzas anksčiau ar vėliau turi atsidurti kalėjime. Kodėl Scholzas tai padarė? Silpnumas ir nuolankus atsakas į pažadintą (angl. woke) demagogiją yra svarbiausios priežastys. Visiškas Scholzo kvailumas taip pat turėjo savo vaidmenį. Tai tikrai apgailėtinas įvykių posūkis senoje gerojoje Europoje.
1. REVIEW --- Did Merkel Pave the Way For the Events in Ukraine? --- The former German chancellor is unapologetic as critics reexamine her deals with Putin and reluctance to punish his previous actions. Pancevski, Bojan.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 27 May 2023: C.1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą