"Prezidento Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas balandį pasakė kalbą apie ekonominę ir užsienio politiką, kuri nusipelno daugiau dėmesio. Ponas Sullivanas aiškiai sukritikavo, jo nuomone, pastarųjų dešimtmečių pernelyg į rinką orientuotą politiką ir pasiūlė alternatyvą, „užsienio politiką viduriniajai klasei“.
Jo kalba atspindėjo esminius Amerikos ekonomikos ir politinės tvarkos pokyčius per pastaruosius tris dešimtmečius. Griuvus Berlyno sienai ir žlugus Sovietų Sąjungai, Clinton administracija (kurioje aš dirbau) buvo įsitikinusi, kad besiformuojanti pasaulinė rinkos ekonomikos ir demokratizuojančių valstybių tvarka bus naudinga JAV ir pasauliui.
Dešimtmetį įvykiai, regis, patvirtino šią nuomonę. Amerikos ekonomika sparčiai augo, o pelnas buvo plačiai pasidalytas. Dešimtajame dešimtmetyje JAV gamyba stabilizavosi. Realusis darbo užmokestis augo ir, nepaisant darbuotojų produktyvumo padidėjimo, JAV dešimtmetį užbaigė su tiek darbo vietų gamyboje, su kiek ir buvo pradėta.
Tada iškrito dugnas. Nuo 2001 m. sausio mėn. iki Didžiosios recesijos pradžios 2007 m. gruodžio mėn. JAV neteko 3,4 mln. darbo vietų gamyboje, ty apie 20 % visų darbo vietų. Iki recesijos pabaigos buvo prarasti dar du milijonai. Dauguma šių nuostolių buvo nuolatiniai, niokojantys daug mažų miestelių ir kaimo vietovių.
Šie įvykiai padėjo pakurstyti populistinį maištą, kuris prasidėjo Arbatos vakarėliu ir baigėsi Donaldo Trumpo išrinkimu. Jie taip pat ginčijo prielaidas, kuriomis ketvirtį amžiaus vadovavosi abi politinės partijos. Parama laisvosios prekybos susitarimams susilpnėjo, o tai simbolizuoja Hillary Clinton perėjimas tolyn nuo Ramiojo vandenyno partnerystės – plataus užmojo daugianacionalinio pakto, kurį ji palaikė būdama valstybės sekretore, bet atsisakė per jos prezidento rinkimų kampaniją. Prezidentas Trumpas įvedė muitus Kinijos produktams, patenkantiems į JAV rinką.
Turėdamas galvoje šią istoriją, ponas Sullivanas vedė į pagrindinį teiginį: praeities politika „išnaikino“ Amerikos pramoninę bazę. Šios politikos pagrindas buvo prielaidos, kad rinkos visada paskirsto kapitalą produktyviai ir efektyviai, kad ekonomikos augimo tipas neturi reikšmės, ir kad dėl ekonominės integracijos šalys taps atsakingesnės ir atviresnės, o pasaulis – taikesnis ir bendradarbiaujantis.
Jis teigė, kad kiekviena prielaida iš dalies buvo klaidinga. Kai tam tikros rūšies investicijos duoda teigiamą išorinį poveikį, pvz., kuriant inovacijų ekosistemą, jų nauda nebus visiškai įtraukta į rinkos kainas, o tai sumažina investicijas į šiuos sektorius žemiau optimalaus lygio.
Visas augimas nėra lygus. Michaelas Boskinas, George'o H.W. pirmininkas. Busho ekonomikos patarėjų taryba kartą pasakė: "Bulvių traškučiai (angl. chips), kompiuterių lustai (angl. chips), koks skirtumas? Šimtas dolerių vieno ar šimtas dolerių kito vis tiek yra šimtas dolerių." Tačiau skirtumas akivaizdus: bulvių traškučiai turi vartotojišką vertę, bet neturi strateginės reikšmės, o staigus jų prieinamumo sumažėjimas neturėtų neigiamo poveikio kitiems ekonomikos sektoriams.
Taip pat, tvirtino J. Sullivan, ekonominė integracija nedavė laukiamų rezultatų. Kinijos įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją suteikė jai visus privalumus – prieigą prie atvirų Amerikos rinkų be liberalizavimo ar demokratizacijos. Rezultatas: „Kinijos šokas“, pakenkęs milijonams amerikiečių darbuotojų, Kinijos subsidijuojamo valstybės sektoriaus augimas, posūkis atgal į visišką autokratiją Pekine – ir antikiniškų nuotaikų sustiprėjimas visame Amerikos politiniame spektre.
Pono Sullivano pasiūlytas atsakas yra „šiuolaikinė Amerikos pramonės strategija“, pagal kurią viešosios lėšos būtų investuojamos į ekonomikos naujovėms ir nacionaliniam saugumui svarbius sektorius – puslaidininkius, svarbiausius mineralus ir energiją, taip pat į tradicines viešąsias gėrybes, pvz. kaip infrastruktūra. „Mūsų tikslas nėra autarkija, – sakė jis, – tai mūsų tiekimo grandinių atsparumas ir saugumas. Naujų prekybos susitarimų esmė – nebe tarifų mažinimas, o nacionalinių tikslų – saugumo, tvaraus ekonomikos augimo ir gerų darbo vietų, leidžiančių darbuotojams išlaikyti savo šeimas, kūrimo – skatinimas."
Tiesą sakant, ponas Sullivanas atnaujino Aleksandro Hamiltono 1791 m. „Gamybos ataskaitą“, pritaikydamas pirmojo iždo sekretoriaus strategiją, skatinančią vietinę gamybą, apsaugant pagrindines pramonės šakas, kartu su didelėmis valstybės investicijomis.
Šis poslinkis buvo užginčytas demokratų sluoksniuose. Buvęs iždo sekretorius Lawrence'as Summersas nerimavo, kad administracijos „ypatingas rūpestis gamyba“, vartotojų sąnaudų pajungimas kitiems sumetimams ir „agresyvaus ekonominio nacionalizmo“ apkabinimas nepasitarnaus ilgalaikiams JAV interesams.
Sunku žinoti, ar įvykiai įrodys, kad J. Summersas teisus. Tačiau akivaizdu, kad politinė parama į rinką orientuotam požiūriui iš karto po Šaltojo karo susilpnėjo abiejose politinėse partijose. Kas jį pakeis? Donaldo Trumpo „Amerika pirmiausia“ ar alternatyva, paliekanti erdvės tarptautiniams aljansams ir institucijoms, neprarandant JAV darbuotojų interesų?
Ponas Salivanas nusipelno pagyrimo už organizuotą atsakymą į klausimą. Jei kiti turi geresnių idėjų, laikas jas pristatyti, kad galėtume pradėti diskusijas, kurių reikia mūsų ateičiai." [1]
Kur visame tame mažytės Lietuvos vieta? Žemyn į kanalizaciją, Lietuva, tu eik... Investicijos persikelia į Ameriką. Muitai trukdo Lietuvos eksportui konkuruoti Amerikos rinkoje, jei kuri nors investicija bus pakankamai beprotiška, kad liktų Lietuvoje. Muitai reikalingi, kad amerikiečių darbuotojai liktų patenkinti. Lietuvos politikai užmušė Lietuvos firmų galimybes dirbti Baltarusijos, Kinijos ir Rusijos rinkoje.
1. Politics & Ideas: Biden's 'Foreign Policy for the Middle Class'. Galston, William A.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 31 May 2023: A.15.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą