ES duomenų įstatymas: pinigai už duomenis

„ES Parlamentas ir valstybės susitarė dėl duomenų įstatymo. Ateityje į tinklą prijungtų įrenginių gamintojai galės dalytis savo duomenimis. Kokias pasekmes tai gali turėti? 

Sporto laikrodis retai būna vienas. Kad plaukikai, dviratininkai ar bėgikai galėtų peržiūrėti savo treniruočių duomenis, dažniausiai jie turi atsisiųsti programėlę – dažnai tą, kurią gamina gamintojas. Tiesiog pasirinkti kitą sistemą, vargu ar įmanoma.

Jei Europos Sąjunga pasieks savo kelią, tai greitai baigsis. Ateityje vartotojai turėtų galėti patys nuspręsti, kam jie nori pateikti savo duomenis, neatsižvelgiant į gamintojų pateiktas specifikacijas. Tuomet, pavyzdžiui, savaeigių automobilių savininkams būtų lengva perjungti ir kažkuriuo metu naudotis kito tiekėjo autopilotu. Antradienio vakarą ES šalių ir Europos Parlamento derybininkai susitarė dėl duomenų įstatymo, kuriuo siekiama išaiškinti vartotojų, valstybių ir įmonių teisinę, ekonominę ir techninę prieigą prie duomenų.

Kokia problema?

Į tinklą prijungtų įrenginių daugėja, nesvarbu, ar tai būtų automobilis, ar robotas dulkių siurblys, ar išmani namų šildymo sistema. Nepaisant to, labai mažai žmonių žino, kokie duomenys yra renkami ir kokiais tikslais jie vertinami. Tai ir ekonomijos problema: jei reikia reguliuoti šildymą, vidutinio dydžio prekeivis negali lengvai prieiti prie išmaniojo termostato. Tas pats pasakytina ir apie sugedusiems automobiliams skirtas automobilių dirbtuves. Čia irgi vartotojai turi kreiptis tiesiogiai į gamintoją arba jo sutartinį partnerį, net jei tai ir brangiau.

Ateityje daiktų interneto įrenginių savininkai turėtų turėti galimybę perduoti duomenis trečiosioms šalims – nesvarbu, ar tai į tinklą prijungtas virdulys, ar pramoninė vėjo turbina.

Koks yra įstatymo tikslas?

Vartotojai turėtų labiau kontroliuoti, kokie duomenys generuojami, saugomi ir kaip jie naudojami. „Taigi, neteisėtas duomenų perdavimas baigiasi“, – sako Tabea Rößner (Žalieji), Vokietijos Bundestago skaitmeninių reikalų komiteto pirmininkė. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) jau numato, kad vartotojai gali prašyti gamintojų atskleisti savo duomenis. Tačiau norint ten patekti, dažnai reikia daug laiko.

Duomenų įstatymas numato, kad ateityje vartotojai net galės matyti duomenis realiu laiku.

  Įmonėms taip pat turėtų būti naudingas įstatymas: jei jos nori matyti tiekėjų duomenis, jos turi kreiptis į vartotoją, kuris turi pasirūpinti prieiga prie duomenų.

Ateityje Europoje turėtų būti geriau naudojami šiuolaikinių automobilių, į tinklą prijungtų buitinių prietaisų ir pramonės įmonių, pavyzdžiui, vėjo turbinų, duomenys. Įstatymu siekiama sukurti pagrindą Europos duomenų rinkai, o ES tikisi, kad naujasis reglamentas paskatins inovacijas skaitmeninėje ekonomikoje.

Kaip tai tiksliai veiktų?

Teoriškai vartotojų ateityje reikėtų klausti, ar jie nori, kad duomenys būtų prieinami, ar ne, pavyzdžiui, sudarant duomenų naudojimo ar paslaugų sutartis, kurias jie gali priimti arba atmesti, todėl prieiga prie duomenų galėtų būti taikoma prieš duomenų naudojimą.

Kokia kritika?

Vartotojų gynėjai perspėja, kad bandymas suprasti tokias sutartis su visomis jų išlygomis gali priblokšti vartotojus. Be to, Duomenų įstatyme turėjo būti tiksliau apibrėžti tikslai, dėl kurių tokie duomenys pirmoje eilėje renkami, o, pavyzdžiui, asmens duomenų rinkimas reklamos tikslais turėjo būti pašalintas iš pat pradžių.

Taip pat neaišku, kas atsitiks, jei vartotojai nuspręs pasidalinti savo vartotojo duomenimis. Gali būti, kad jie už tai gaus pinigų.

  „Sunku išnagrinėti pasekmes, kurias gali turėti savanoriškas dalijimasis duomenimis. Įmonės gali tuo pasinaudoti, kad pasinaudotų žmonėmis arba sukurtų klaidingas paskatas“, – sako Ramona Pop, Federalinės vartotojų organizacijų asociacijos (vzbv) vadovė. Vartotojų gynėjai kritikuoja, kad duomenų apsaugą gali net susilpninti šis įstatymas.

Ar įmonės nelinkusios dalytis tokiais duomenimis?

Teisingai. Daugelis kompanijų, įskaitant Vokietijos korporacijas, tokias, kaip SAP ir Siemens, kritikavo įstatymą. Pavyzdžiui, skaitmeninė asociacija „Bitkom“ baiminasi, kad įmonės gali būti priverstos dalytis įmonės ir verslo paslaptimis.

Kita vertus, gamintojai įvedė jautrius vartotojų prieigos prie duomenų apribojimus, skundžiasi ES parlamentaras Damianas Boeselageris (Voltas, Žalieji/EFA). Jie gali atsisakyti dalytis duomenimis, jei tikisi rimtų ir nepataisomų nuostolių. Tačiau jie turi pranešti apie atsisakymą perduoti duomenis, atsisakymų pagrindimo patikimumą savo ruožtu gali patikrinti institucija.

Kaip techniškai turėtų būti dalijamasi duomenimis?

Duomenys turi būti standartizuoti, skaitomi ir pasiekiami realiuoju laiku. Įstatyme taip pat numatyta parengti sąveikos standartus. Tai reiškia, kad debesų tiekėjų sistemos gali iš viso dirbti kartu. Šiais standartais siekiama užtikrinti, kad duomenis būtų galima lengvai kopijuoti arba perkelti iš skirtingų paslaugų, kai juos generuoja išmaniosios mašinos ir įrenginiai.

Kas taikoma duomenų perdavimui valdžios institucijoms?

Įstatymas numato, kad viešosios įstaigos, Komisija, Europos centrinis bankas ir Sąjungos institucijos gali prieiti prie privataus sektoriaus turimų duomenų ir jais naudotis, kai to reikia išskirtinėmis aplinkybėmis, ypač įvykus ekstremalioms situacijoms, pvz., potvyniams ir miškų gaisrams, arba siekiant įvykdyti užduotį viešojo interes pagrindu. Tai taikoma tiek asmeniniams, tiek neasmeniniams duomenims, jų atskleidimas trečiosioms šalims neleidžiamas.

Kokios yra įstatymo pasekmės JAV technologijų įmonėms?

Nauji reglamentai taip pat taikomi ne Europos gamintojams, jei jie veikia Europoje. Jie sukurti tam, kad klientai galėtų efektyviai keistis tarp skirtingų duomenų apdorojimo paslaugų teikėjų. Kalbama apie vadinamąjį debesų perjungimą, stambūs debesų paslaugų teikėjai, tokie, kaip „Amazon Web Services“, „Microsoft“ ir „Google“, yra įpareigoti nustatyti lengvesnius teikėjo pakeitimo standartus ir užkirsti kelią neteisėtai prieigai prie duomenų.

Kada įstatymas įsigalioja?

Susitarimas dar turi būti oficialiai patvirtintas, tikimasi, kad šį rudenį. Tada prireiks 20 mėnesių, kol įstatymas įsigalios. Tada gamintojai turi dar vienerius metus, t. y. tikriausiai iki 2026 m. vidurio. Nuo tada dabartinėms sutartims turėtų būti taikomas penkerių metų laikotarpis."