"Klientų ir kapitalo rinkos spaudimas didėja – ir teisingai.
Jūrų transportas turi imtis visų priemonių, kad sumažintų išmetamo CO2 kiekį.
Be šiuolaikinės laivybos pramonės nebūtų globalizacijos.
Marškinėlių ir džinsų nebūtų H&M filiale, bent jau ne
tokia gausa, kokią mes žinome. „Volkswagen“ automobiliai nebūtų statomi
prekiautojų aikštelėse. Mat, didelė dalis tokių prekių ir jų preliminarios
produkcijos atkeliauja krovininiais laivais į gamyklas ir pas klientus visame
pasaulyje. Laivybos išmetamų teršalų kiekis yra atitinkamai didelis ir dabar
turi būti sumažintas. Spaudimas laivų savininkams didėja, ir teisingai.
Vien „Mærsk“ laivybos grupė pernai uždirbo daugiau nei 30
mlrd. dolerių, neatskaičius palūkanų ir mokesčių.
Jos konkurentai taip pat uždirbo gausų pelną po Koronos
bumo, o savo šalyse ir toliau gaudavo subsidijas. Atsiradusi finansinė pagalvė,
kurią vartotojai, ekspeditoriai ir kiti stambūs klientai padėjo finansuoti, augant
transporto kainoms, dabar įpareigoja laivų savininkus investuoti.
Tokie klientai, kaip „Ikea“ ar „Unilever“, jau gamina daug
garo. Jie kvėpuoja į kaklą vartotojams ir kapitalo rinkai, reikalaudami, kad
tiekimo grandinės būtų švarios. Tuo pačiu metu Tarptautinė jūrų organizacija
planuoja griežtesnes taisykles, kaip ir ES bei kiti pasauliniai veikėjai.
Svertas, kurį jų intervencija gali pasiekti, yra didelis.
Juk laivyba išmeta 2,5 procento viso pasaulio šiltnamio
efektą sukeliančių dujų – tiek pat, kiek ir visa viena pramoninė šalis.
Niekas neturėtų nuvertinti žygdarbio, kurį reiškia
konversija.
Šeši vidutinio dydžio krovininiai laivai, kuriuos dabar
užsakė Mærsk ir kurie turi plaukti vien tik švariu kuru, greičiausiai, kainuos
daugiau, nei pusę, milijardo eurų.
Iš viso sektoriui atnaujinti reikia trilijonų. Tą pajus ir
klientas. Didėjančios kainos yra neišvengiamos, jei norima, kad laivai išmestų
mažiau CO2." [1]
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą