"Buvę ir esami JAV pareigūnai sakė, kad niokojanti netikėta „Hamas“ ataka šeštadienį buvo tokia pat stulbinanti Izraelio žvalgybos nesėkmė, kurią lydėjo nepastebėti įspėjimai, perpildyta priešraketinė gynyba ir lėtas, matyt, nepasirengusių karinių pajėgų atsakas.
Amerikos pareigūnai teigė, kad „Hamas“ pasiekė visišką taktinę staigmeną, kurią atspindi mažiausiai 700 izraeliečių aukų. Palestinos kovotojų grupė išsiuntė šimtus kovotojų per pralaužtas sienas, prasiveržė buldozeriais ir žudė civilius bei kareivius per kelias valandas trukusias šaudynes.
Pasak Izraelio gynybos pareigūno ir Amerikos pareigūnų, nė viena iš Izraelio žvalgybos tarnybų neturėjo konkretaus įspėjimo, kad „Hamas“ rengia sudėtingą ataką, kuriai reikia koordinuotų antskrydžių sausumoje, ore ir jūroje. Nors išpuolis taip pat nustebino daugelį Vakarų žvalgybos agentūrų, jos neseka „Hamas“ veiklos taip atidžiai, kaip tai daro Izraelis ar Egiptas.
Sėkmė nustebino Amerikos pareigūnus, turinčius patirties šiame regione. Bėgant metams Izraelis sukūrė elektroninių gaudyklių, jutiklių ir žmonių informatorių tinklą visoje Gazoje, kuri yra maždaug pusė penkių Niujorko rajonų ploto. Izraelis ir jo kaimynai daug investavo, bandydami sekti ir blokuoti Hamas tinklus, dažnai perimdami raketų komponentų siuntas.
Dėl šios praeities sėkmės šeštadienį dar labiau kyla klausimų apie Izraelio nesėkmes.
Kodėl Izraelio priešraketinės gynybos sistema „Iron Dome“, kuriai dabar jau keliolika metų, atakos pradžioje, matyt, buvo priblokšta daugelio nebrangių, bet mirtinų raketų? Kaip „Hamas“ sugebėjo sukurti tokį didelį raketų ir raketų arsenalą, Izraelio žvalgybai neaptikus augančių atsargų?
Ar Izraelis per daug sutelkė dėmesį į „Hezbollah“ ir Vakarų Kranto keliamas grėsmes, o ne sutelkė karinius ir žvalgybos išteklius į Gazą? Ir kodėl tiek daug Izraelio pajėgų buvo atostogaujančių arba nutolusios nuo pietinės sienos, leisdamos „Hamas“ užvaldyti Izraelio karines bazes netoli Gazos?
Nei Amerikos, nei Izraelio pareigūnai sekmadienį neatsakė į šiuos klausimus. Tačiau akivaizdu, kad atsakymai gali turėti įtakos Izraelio karinių ir žvalgybos agentūrų reputacijai ir ministro pirmininko Benjamino Netanyahu politinei ateičiai.
„Hamas metė iššūkį pačiai esminei Izraelio atgrasymo koncepcijai“, – sakė Kennethas McKenzie, išėjęs į pensiją jūrų pėstininkų korpuso generolas ir buvęs vyriausiasis JAV vadas Artimuosiuose Rytuose. „Ji gali būti atkurta, tik pritaikius didžiulį, šokiruojantį smurtą. Ir tai tik prasideda."
Tačiau Netanyahu vyriausybei keršijant ir sprendžiant realybę, kad „Hamas“ paėmė daugybę Izraelio įkaitų, klausimas, kas nutiko ne taip, įeis į istoriją kartu su kitomis tokiomis nesėkmėmis. Garsiausias Izraelio istorijoje buvo prieš 50 metų šią savaitę, per Jom Kipuro karą. Kiti staigmeną palygino su Vietnamo karo Teto puolimu ar net 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuoliais.
Ankstesnes Hamas raketų atakas iš dalies sutramdė Izraelio priešraketinės gynybos sistema, žinoma kaip Geležinis kupolas. Tačiau šeštadienį sistema pasirodė priblokšta. „Hamas“ sugebėjo greitai iššauti šimtus raketų iš eilės, galbūt, daugiau, nei galėjo įveikti sistemos perėmėjai. Geležinis kupolas skirtas apsaugoti gyventojų centrus ir nešaudo, jei nustato, kad atskriejanti raketa nusileis nepavojingai. Tačiau jame yra ribotas Tamir gaudyklių skaičius, o sistemos perkrovimas gali užtrukti. Vienas buvęs administracijos pareigūnas sakė, kad „Hamas“ ištyrė sistemos pažeidžiamumą.
Tačiau sistema ir anksčiau buvo veiksmingai susidorojusi su didelėmis atakomis, sakė buvę pareigūnai, teigdami, kad naujus „Hamas“ ginklus, kuriuos šeštadienį paleido pirmą kartą, gali būti sunkiau perimti ir jie taip pat galėjo atlikti tam tikrą vaidmenį. Anot gynybos ir atvirojo kodo žvalgybos įmonės Janes, „Hamas“ per ataką panaudojo naują raketų sistemą, žinomą. kaip „Rajum“, ir panaudojo nedidelius bepiločius orlaivius, kurie numetė amuniciją ant Izraelio karinių pozicijų.
Šeštadienį „Hamas“ paleido įvairiausių raketų ir raketų sistemų – tiek naujų, tiek senesnių modelių. Tačiau beveik visos jo raketos yra Irano sukurti ginklai, kurie nelegaliai gabenami į Gazą, kaip komponentai, vėliau surenkami slapta.
Pasak buvusių JAV žvalgybos pareigūnų, tiek Izraelis, tiek Egiptas bando stebėti pastangas neteisėtai gabenti komponentus, kurių daugelis buvo iš Irano, per Sinajaus pusiasalį ir į Gazą per požeminius tunelius. 2021 m. Izraelis pranešė sunaikinęs 62 mylių požeminius tunelius ir pastatęs požemines užtvaras 65 jardų gylyje. Egiptas taip pat stengėsi užsandarinti tunelius tarp Gazos ir pusiasalio.
Tačiau jokia kliūtis nėra tobula. Be požeminių ir jūrų kelių, raketų ir raketų komponentai kontrabanda gabenami per legalius sienos perėjimus, sakė buvę pareigūnai.
Anot buvusių Amerikos pareigūnų, Izraelis paprastai naudojo plačius žmonių tinklus Gazoje ir elektroninių ryšių perėmimus, kad įspėtų apie galimas atakas. Faktas, kad Izraelio žvalgyba netikėtai užklupo smūgius, rodo, kad prieš šeštadienio išpuolius Hamas kovotojai vengė aptarinėti planus mobiliaisiais telefonais ar kitomis ryšio priemonėmis, kurias būtų galima perimti.
„Hamas“ tikriausiai naudojo senosios mokyklos akis į akį planavimą, kad išvengtų Izraelio aptikimo. Tačiau, pasak buvusių pareigūnų, jame turėjo dalyvauti šimtai žmonių, parodydami, kad Hamas pastangos nutraukti Izraelio informatorių tinklą buvo sėkmingos.
Nors šokiruoja tai, kad Izraelis nepasirengė atakai, sakė buvusi aukšto rango Amerikos žvalgybos pareigūnė Beth Sanner, pridūrusi, kad nedaugelis šnipinėjimo agentūrų mokosi iš savo klaidų taip gerai, kaip Izraelis.
„Kadangi žvalgybos duomenų rinkimas yra žmogaus pastangos, nesėkmės neišvengiamos“, – sakė ji. „Deja, tai atsitiko pačiu įtakingiausiu metu, kai jie susiduria su didžiausia grėsme per pusę amžiaus.
Žvelgiant atgal, kai kurie mano, kad izraeliečiai padarė klaidingas prielaidas apie „Hamas“ grėsmės pobūdį. „Žmonės nesupranta, kad nors „Hamas“ buvo traktuojamas, kaip teroristinė organizacija, Izraelis priėmė sprendimus, kad palengvintų gaziečių gyvenimą“, – sakė buvęs JAV ambasadorius Izraelyje Thomas Nidesas, šią vasarą palikęs Jeruzalę. „Jie išdavė 15 000 darbo leidimų Gazos Ruožo darbuotojams, kurie kiekvieną dieną atvykdavo į Izraelį, ir, manau, kad buvo manoma, kad Hamas to nesugadins.
„Tai aiškiai buvo neteisinga“, - pridūrė Nidesas.
Gazos ruožas buvo kontroliuojamas Izraelio blokados, remiamos Egipto, nuo tada, kai 2007 m. Hamas užgrobė pakrantės juostą. Blokada ribojamas prekių, įskaitant elektroninę ir kompiuterinę įrangą, kuri gali būti naudojama ginklams gaminti, importas ir neleidžiama daugumai žmonių išvykti. Įtampa tarp izraeliečių ir palestiniečių taip pat auga jau kelis mėnesius, taip pat perspėjimai apie visapusiško karo pavojų.
Pastaruoju metu daugiausia dėmesio buvo skirta okupuotam Vakarų Krantui, kur pasikartojančios Izraelio karinės operacijos sukėlė dažnus susišaudymus su palestiniečių kovotojais. Izraelis ir palestiniečių kovotojai Gazos Ruože taip pat kovėsi mažesniais veiksmais.
Ir Amerikos žvalgybos pareigūnai aiškiai nerimavo, kad bėdos bręsta.
Šį pavasarį CŽV direktorius Williamas Burnsas perspėjo, kad įtampa tarp izraeliečių ir palestiniečių gali vėl kilti, nepaisant diplomatinės pažangos regione.
Tačiau Izraelis atrodė labiau sutelkęs dėmesį į Vakarų Krantą kaip galimą atakos šaltinį, o ne į Gazą.
Ekspertai perspėjo, kad dar reikia daug sužinoti apie tai, ką tiksliai žino Izraelio žvalgyba ir kokie įspėjamieji ženklai buvo praleisti. Tą patį klausimą galima užduoti ir apie Egiptą bei kitas arabų vyriausybes, kurios nemyli Hamaso ir dažnai tyliai dalijasi žvalgybos duomenimis su Izraeliu.
„Nors apskritai tai yra žvalgybos nesėkmė, dar reikia išsiaiškinti, kaip ir kokiu būdu“, – sakė Lewisas Smartas, gynybos žvalgybos įmonės „Janes“ Artimųjų Rytų analitikas.
Pagrindinis klausimas, su kuriuo JAV žvalgybos agentūros kovojo savaitgalį, buvo Irano dalyvavimas, aprūpinant „Hamas“ ir skatinant ar net planuojant ataką. Tikėtina, kad Iranas galėjo atlikti tam tikrą vaidmenį, sakė Amerikos pareigūnai, tačiau tikslus vaidmuo dar nėra aiškus.
Iranui jo aljansas su Hamas yra pagrindinis sverto taškas. Teheranas, pasak esamų ir buvusių pareigūnų, nori sužlugdyti besikuriančią taiką tarp Saudo Arabijos ir Izraelio. Bet koks Izraelio ir „Hamas“ karas, dėl kurio abiejos pusėse žūsta daug civilių, bet kokią tokią viešąją taiką nepaprastai apsunkintų.
„Turite paklausti savęs, kam tai naudinga“, - sakė McKenzie. „Na, Iranui, nes jis įstumia pleištą tarp Izraelio ir Saudo Arabijos.“ [1]
1. Hamas Attack Raises Questions Over an Israeli Intelligence Failure. Barnes, Julian E; Sanger, David E; Schmitt, Eric. New York Times, Late Edition (East Coast); New York, N.Y.. 09 Oct 2023.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą