"Streikuoti pakilusių mokytojų fone į
antrą planą kiek pasitraukė visuomenei ypač skaudi tema – sveikatos apsauga.
Šią metų metais (ne)sprendžiamą problemą pastaruoju metu paryškino kone masinis
gydytojų išėjimas iš darbo viešosiose įstaigose. Gyventojai vis labiau tampa
šios srities reformų ir politikų sprendimų įkaitais, o neefektyvi sveikatos
apsaugos sistema pati skatina privačių gydymo įstaigų plėtrą.
Šie metai buvo ypač „derlingi“,
skaičiuojant iš ligoninių bei poliklinikų pasitraukusius medikus: liepą iš
Zarasų ligoninės išėjo 17 darbuotojų – dėl gydytojų trūkumo sustabdyta kelių
ligoninės skyrių veikla. Vėliau septyni medikai pareiškė planuojantys palikti
ir Raseinių ligoninę, suabejoję naujo ligoninės vadovo konkurso skaidrumu.
Masinis medikų pasitraukimas
neaplenkė ir didžiųjų Lietuvos miestų gydymo įstaigų. 40 darbuotojų pasitraukė
iš Vilniaus centro poliklinikos, tarp jų – ne tik skyrių vadovai, bet ir beveik
visa administracija, ūkio darbuotojai, gydymo tarnyba. Į masinio medikų išėjimo
rekordus pretenduoja Vilniaus psichiatrijos ligoninė – jos profesinė sąjunga
praneša, kad iš viso šiais metais iš ligoninės išėjo 68 darbuotojai, vien per
pirmą rugsėjo savaitę pareiškimus išeiti iš darbo įteikė 5 gydytojai.
Neseniai pasirodė žinių, kad sparnus
kelia ir kardiologai – ypač trūkstamų profesijų gydytojai.
Tarp nepatenkintų medikų priežasčių
– per mažas atlyginimas ir per didelis darbo krūvis, dalis medikų nesutinka su
vykdoma sveikatos įstaigų pertvarka savivaldybėse etc.
Antanas Matulas, Seimo Sveikatos
reikalų komiteto pirmininkas, TS-LKD frakcijos narys, įžvelgia tris
tendencijas. Pirmoji, anot jo, – gydytojų ir slaugytojų išvykimas į Vakarus,
nes ekonominio išsivystymo ir atlyginimų skirtumas tarp Vakarų šalių ir
Lietuvos vis dėlto yra didelis. Išvada: reikia gerinti medikų darbo sąlygas,
didinti atlyginimus.
Kita tendencija – vadybos trūkumai,
administracijos ir darbuotojų nesusišnekėjimas, galimas pavaldinių mobingas.
Tai liudija Zarasų ligoninės ir sostinės Centro poliklinikos atvejai.
Yra dar viena, itin svarbi
tendencija, kurią mato (tiksliau – savo kailiu jaučia) pacientai – tai
viešosiose įstaigose dirbančių gydytojų perėjimas į privačias. Pasak A. Matulo,
dauguma privačių įstaigų sugeba pasiimti papildomų priedų, nors už suteiktas
paslaugas užmoka ligonių kasos. Įstatymas tai draudžia, bet ligonių kasoms
suteikta per mažai galių, iš esmės jos tokias įstaigas gali tik įspėti, o ne
bausti, nutraukti sutartis. Suprantama, dėl gaunamų priedų atsiranda galimybė
padidinti atlyginimus personalui.
„Nors jau kelintą kartą Seime
bandome teikti įstatymų pataisas, kurios sutramdytų šią privačių gydymo įstaigų
praktiką, to nepavyksta padaryti“, – aiškina jis ir beda pirštu į koalicijos
partnerius.
Kad gydytojus iš viešųjų gydymo
įstaigų susiurbia privačios klinikos – ne naujiena. Naujesnio galbūt tik tai,
jog pastaruoju metu ši tendencija tik stiprėja. Medikų norą daugiau uždirbti
suprasti galima – juolab kad lėta ir vis buksuojanti sveikatos apsaugos reforma
daugiau rūpinasi įvairiais įstaigų ar skyrių sujungimais, uždarymais, gydytojų
darbo sąlygų bei reikalavimų kaitaliojimais ir pan.
Todėl aišku, kad neefektyvi
sveikatos apsaugos sistema pati skatina privačių gydymo įstaigų plėtrą. O
plėtrai, žinia, reikia specialistų.
Kokia vieta šioje grandinėje tenka
pacientui? Įkaito vieta – jis vėtomas ir blaškomas tarp niekaip neįvykdomos
sveikatos apsaugos reformos ir politikų sprendimų.
Kas lieka pacientui, kai valstybės
(ir jo taip pat) lėšomis finansuojamos ligoninės, poliklinikos „nukraujuoja“?
Atrodo, kad tenka rinktis iš dviejų kelių: arba laukti ilgiausiose eilėse, kol
prisikas iki gydytojo specialisto, arba kreiptis į privačias gydyklas.
Pirmasis scenarijus gana pavojingas,
ypač jei reikia patekti pas kardiologą. Sveikatos apsaugos ministerijos
duomenimis, šiuo metu Lietuvos ligoninėse dirba 432 gydytojai kardiologai:
Vilniuje darbuojasi 196 kardiologai, Kaune – 138, Klaipėdoje – vos 46
specialistai. Kitiems miestams ir miesteliams lieka trupiniai.
Statistika byloja, kad apie pusė
mirštančių Lietuvos gyventojų miršta būtent nuo širdies ligų. Aiškinama, kad
pernelyg retai tiriasi.
O kaip jiems išsitirti, jei kelionė
pas kardiologą gali trukti metus! Būtent tiek laukti siūlo, pavyzdžiui,
Raseinių miesto ligoninės konsultacinės ligoninės registratūra. Nereikia
žvelgti toliau – ir sostinės Santaros klinikose anksčiau nei per pusmetį vargu
gausi kardiologo konsultaciją. O jei paaiškės, kad reikia statyti širdies
stimuliatorių – lauk metus. Jei sulauksi.
Tiesa, jei kur susmuksi be sąmonės,
gausi pirmenybę.
Ką daro žmogus, kuris nenori numoti
ranka į savo sveikatą? Eina pas privačius specialistus – žinoma, jei išgali.
Štai čia ir susiduriama su didžiu paradoksu. Žmogus turi mokėti specialistui,
už kurio mokslą sumokėjo valstybė, o sveikatos draudimo mokestį valstybei
mokėjęs žmogus negauna jam priklausančių paslaugų. Todėl priverstas eiti
gydytis privačiai.
Be to, viešosiose įstaigose vis mažėja
paslaugų, užtat jų daugėja privačiose, kur pacientams tenka susimokėti iš savo
kišenės.
Uždaras ratas? Dar ir koks.
Roberto Adomaičio, Lietuvos medikų
sąjūdžio valdybos nario, nuomone, už masinį medikų išėjimą iš darbo yra
atsakinga Valstybinė ligonių kasa, kontroliuojanti sveikatos sistemai skiriamus
finansus ir neperskaičiuojanti gydytojų darbo įkainių.
„Mano galva už tai atsakinga
institucija, kuri neskaičiavo įkainių struktūros. Tai yra tam tikra atsakomybės
stoka iš valstybės institucijų, šiuo atveju Ligonių kasos, kuri kontroliavo
finansų išlaidas, bet nekontroliavo finansų struktūros ir poreikių“, – Eltai
teigė R. Adomaitis.
„Deja, bet tai yra labai svarbi
įstaiga, kuri mūsų lūkesčių jau ne mažiau kaip 5 metus neatitinka“, – pridūrė
jis. Anot jo, medikai ir toliau trauksis iš gydymo įstaigų tol, kol nebus
perskaičiuotas jų darbo įkainis.
Kelmės ligoninės direktorė Edita
Brazienė teigia, kad ne tik atlyginimai viešosiose gydymo įstaigose turi būti
konkurencingi: ne mažiau svarbu normalios darbo sąlygos – gydymo įstaiga turi
turėti reikiamą aparatūrą, medikams svarbi ir bendra ligoninės atmosfera.
„Kodėl trūksta kardiologų? Visų
pirma, nemokamų rezidentūrų skaičius kasmet yra mažinimas. Drastiškai, visose
specialybėse. Tada jauni žmonės, baigę šešerių metų studijas, tampa medicinos
gydytojais, o kadangi negauna jokios rezidentūros – išvažiuoja į užsienį. Mes
tiesiog paruošiame specialistus užsieniui“, – aiškina ji.
Minėtos ligoninės vadovės nuomone,
nėra ženklų, rodančių, kad situacija gerėja. Pasak jos, sveikatos reforma nėra
pritaikyta Lietuvos situacijai: „Įsivaizduokit, jei Santaros klinikose, Skubios
pagalbos skyriuje, žmogus pasiima taloną ir laukia 20 valandų. Iš pacientų
žinau“, – sako E. Brazienė.
Yra apie ką pamąstyti tiems, kurie
turėtų būti atsakingi už viešąją mediciną, žengiančią kolapso link.
VŽ nuomone, viešasis sektorius akivaizdžiai griaunamas,
sveikatos apsaugos sistema stumiama į privačias rankas. Ilgainiui gydytis galės
tik tie, kurie galės už tai susimokėti solidžias sumas.
Susirūpinti vertėtų ne tik minėtai
Ligonių kasai – galvą gerokai turėtų palaužyti Sveikatos apsaugos ministerija,
kelių kadencijų politikai, taip ir nesugebėję nieko doro nuveikti šioje
daugybėje problemų skendinčioje srityje. Kaip, beje, ir už mokslą atsakinga
ministerija – juk akivaizdu, kad šalyje katastrofiškai trūksta kardiologų,
tačiau kodėl tai jaučia tik pacientai?"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą