„INDORE, Indija – 2020 m. įvykęs staigus karantinas išsiuntė darbuotojus iš miestų atgal į namus Indijos kaimuose. Daugelis manė, kad šis išvykimas būtų lengvai atšaukiamas įvykis Indijos kelyje į pramoninę valstybę.
Vietoj to, Indijos žemės ūkio darbuotojų gretos per pastaruosius ketverius metus išaugo maždaug 60 mln., o tai iš dalies paskatino maisto gerovės programa, kuri maitina šimtus milijonų žmonių. Net praėjusiais metais, kai didelė dalis šalies pandemiją paliko užnugaryje, Indijos ūkiuose dirbo 13 milijonų darbuotojų, o ministras pirmininkas Narendra Modi teigė, kad maisto programa tęsis dar penkerius metus.
Tuo tarpu darbo vietų gamyboje visoje šalyje nepadaugėjo, o gamyklos teigia, kad jos sunkiai įdarbina.
„Tai katastrofiška: matote, kad milijonai grįžta į žemės ūkį“, – sakė Santoshas Mehrotra, plėtros ekonomistas ir kviestinis Bato universiteto profesorius, kurio vyriausybinių užimtumo duomenų analizė rodo, kad nuo 2019 m. žemės ūkyje dirbančių žmonių skaičius auga.
Tai priešinga keliui, kurio daugelis ekonomistų tikėjosi Indijoje, o bendrojo vidaus produkto augimas lenkia kitų didžiųjų ekonomikų augimą. 1,4 milijardo gyventojų turinčios šalies, kuri, kaip manoma, pernai aplenkė Kiniją, kaip turinti didžiausią gyventojų skaičių pasaulyje.
Atrodo, kad Indija per anksti deindustrializuojasi, užuot mačiusi, kaip masės persikelia į gamyklų aukštus – šis pokytis padėjo pakelti milijonų kinų gyvenimo lygį.
Dėl to Indija rizikuoja prarasti didžiulės darbo jėgos teikiamą naudą, o dauguma jos gyventojų kovoja su lėtiniu nedarbu arba nepakankamu užimtumu. Tai taip pat reiškia, kad pasaulis, kuriam buvo naudinga, augant Kinijos ekonomikai, didinant prekių paklausą ir aprūpinant vartotojus pigiomis prekėmis, gali nepavykti tikėtis, kad Indija bus toks pat galingas pasaulio ekonomikos augimo variklis.
Modi jau seniai žadėjo sukurti dešimtis milijonų darbo vietų. Tačiau kai kurie kaltina jo sukurtą ekonominę politiką, įskaitant per pirmąją kadenciją priimtas priemones, skirtas kovoti su mokesčių vengimu, užuot sudariusią priešpriešinį vėją darbo vietų augimui.
Ekonomistai ir gamyklų savininkai taip pat teigia, kad kai kuriems darbuotojams maisto programa, kurią vyriausybė nurodė, kaip vieną didžiausių pasaulyje gerovės programų, padeda pakreipti svarstykles ir likti ūkyje.
Premjero biuras į prašymus pakomentuoti neatsakė.
Pandemijos metu Indija kiekvieną mėnesį pradėjo siūlyti apie 11 svarų ryžių arba kviečių, kad padėtų tiems, kurie nukentėjo nuo karantino. Ši išmoka apima 800 mln. 2024 m. pradžioje artėjant rinkimams, vyriausybė lapkritį pareiškė pratęsianti programą penkeriems metams ir kainuos 145 mlrd. dolerių.
Ūkininkystėje dirbančių žmonių skaičius Indijoje pradėjo mažėti maždaug 2005 m., o 2019 m. pradžioje pasiekė žemiausią lygį – kiek mažiau nei 200 mln., rodo ekonomisto Mehrotros skaičiavimai. Nuo to laiko jų skaičius išaugo iki daugiau, nei 260 milijonų – visai netoli nuo to, kiek Indijoje dirbo žemės ūkio darbuotojai prieš du dešimtmečius, kai buvo didžiausias užimtumas žemės ūkyje. Daugelis jų dirba ne už atlygį, o savo šeimos ūkiuose.
Užimtumas miestuose per maždaug tą patį laikotarpį sumažėjo beveik devyniais milijonais.
Užimtumas kaimo vietovėse auga nepaisant to, kad „Modi“ siūlo dešimčių milijardų dolerių paskatų įmonėms steigti darbo vietas Indijoje, nes įmonės siekia perkelti dalį savo gamybos iš Kinijos dėl didėjančios JAV ir Kinijos įtampos. Ekonomistai teigė, kad įmonės pasinaudojo paskatomis steigti daugiau gamybos tokiuose sektoriuose kaip elektronika ir farmacija, tačiau šios gamyklos nepadėjo žymiai padidinti darbo vietų visoje šalyje.
Pasaulio banko duomenimis, gamybos indėlis į Indijos BVP sumažėjo nuo maždaug 17 % prieš du dešimtmečius iki 13 % 2022 m. Prieš pat Modi išrinkimą Indijoje gamyboje atsirado tik penki milijonai darbo vietų, o dabar tokių darbo vietų yra 65 milijonai.
Kadangi gamyba buvo tokia blanki, Indijos ekonomika, kuri, pasak jos centrinio banko, per metus, pasibaigusius kovo mėn., išaugs maždaug 7 %, yra skatinama sektorių, įskaitant informacines technologijas ir finansines paslaugas, kurioms nereikia įdarbinti daug žmonių.
„Augimas atsirado iš sektorių, kuriuose nėra daug darbo vietų“, – sakė Amitas Basole, Azim Premji universiteto Bengaluru ekonomikos profesorius. „Taigi už fiksuotą produkcijos augimo dydį jūs negausite tiek daug užimtumo augimo“.
---
Pramonės centre „darbininkų beveik nėra“
Pramonės centre, kuriame yra apie 1000 gamyklų centriniame Indijos mieste Indore, „Porwal Auto“ (komponentų gamyba, liejykla ir mašinų dirbtuvė) generalinis direktorius, teigė, kad prieš pandemiją jis skaičiavo apie 1000 suvirintojų, dažytojų ir kitų kvalifikuotų darbuotojų. Dabar Devendra Jain sakė, kad dirba su maždaug 700 ir sunkiai užbaigia sunkvežimių pramonės ir geležinkelių komponentų užsakymus.
„Darbuotojų beveik nėra“, – sakė jis, trūkumą siedamas su pašalpomis, kurias darbuotojai gauna savo kaimuose. „Pradėti bet kokią gamybą bus iššūkis."
Maheshas Khatri, verslininkas iš šiaurinės Harianos valstijos, netoli Indijos sostinės, taip pat sunkiai stengiasi įvykdyti užsakymus kas mėnesį tiekti 10 000 kartoninių dėžių ir lipnios juostos su 38 darbuotojais, kai anksčiau dirbo 55 darbuotojai.
Khatri siūlo nemokamą apgyvendinimą, bet tai nepadeda. „Jie mieliau skursta jų kaimuose, o ne miestuose“, – sakė jis.“ [1]
1. World News: India Manufacturing Lull Fuels Farm Surge --- Agricultural jobs rise by tens of millions despite Modi's push for factory positions. Li, Shan; Agarwal, Vibhuti. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 05 Jan 2024: A.16.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą