Kas galite, emigruokite: būsimiems pensininkams Lietuvoje žada niūrią perspektyvą, nes valstybė neužtikrins nė trečdalio buvusių pajamų

 Kainos Lietuvoje yra kosminės, algos mažos. Susitaupyti senatvei neišeina. Pensijos Lietuvoje yra pasityčiojimas. O juk visi sulauksime to pensijinio amžiaus.

"Į darbo rinką šiuo metu žengiantys mūsų šalies jaunuoliai, sulaukę senatvės, gali tikėtis, kad valstybinė jų pensija nesudarys nė trečdalio pajamų, rodo naujas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros agentūros (EBPO) tyrimas. Ekspertai sako, kad šio tyrimo prielaidos yra kritikuotinos, tačiau tai nekeičia fakto, jog Lietuvai reikėtų labiau susirūpinti ateities pensininkų gerove.

Neseniai paskelbtoje EBPO ataskaitoje teigiama, kad dabartiniai 22-ejų metų jaunuoliai, kaip tik dabar žengiantys į darbo rinką, sulaukę senatvės iš Lietuvos valstybės gaus pensiją, kuri sudarys vos 28,9 proc. jų buvusių pajamų. Tai yra mažiausias rodiklis tarp 39 tyrime nagrinėtų valstybių.

Dosniausia po gerų keturių dešimtmečių savo pensininkams, anot EBPO, bus Portugalija, kurioje valstybinė pensija sudarys 98,8 proc. buvusių pajamų. 90 proc. buvusių pajamų ribą pensijos turėtų viršyti Turkijoje, Nyderlanduose ir Graikijoje.

Šio rodiklio vidurkis EBPO šalyse siekia dvigubai daugiau nei Lietuvoje – 61,4 procento.

EBPO skaičiavimuose pensijos lyginamos su tikėtinu vidutiniu atlyginimu, taip pat daroma prielaida, kad pensijų dydį ir apskaičiavimo tvarką apibrėžiantys įstatymai valstybėse liks tokie, kokie yra dabar.

 

Delfi kalbinti ekspertai sako, kad EBPO prielaidos nebūtinai yra teisingos, todėl realybė gali būti visai kitokia. Kita vertus, akivaizdu, jog dabartinėje mūsų šalies pensijų sistemoje turime užprogramuotą problemą.

Kaltas ir požiūris

EBPO duomenimis feisbuke pasidalijęs Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka Delfi teigia, kad mažos valstybinės ateities pensijos mūsų šalyje yra užprogramuotos ir lietuviškame požiūryje į pačius pensininkus, kurį būtina keisti.

„Pas mus nelaikoma, kad pasenęs žmogus vis dar yra žmogus. Čia toks agrarinės visuomenės palikimas, kai atrodo, kad žmogus užaugino vaikus ir jis nebegali nieko norėti, turi tenkintis skurdžiu pragyvenimu. Taip yra visą Nepriklausomybės laikotarpį“, – kalba R. Lazutka.

Pasak jo, tokio požiūrio iliustraciją galima pamatyti ir pasidairius į kavinių klientus Lietuvoje ir užsienio šalyse. Pas mus prie staliukų matysime beveik vien jaunus žmones, tuo metu Vakaruose pramogauja visų amžiaus grupių gyventojai.

 

R. Lazutkos teigimu, EBPO skaičiavimai grindžiami šiuo metu galiojančiu Pensijų įstatymu. Pagal jį, pensijos mūsų šalyje kasmet yra indeksuojamos, siejant jų dydį su vidutiniu atlyginimu, tačiau, pasak pašnekovo, to neužtenka.

„To indeksavimo formulė yra tokia, kad pensijos didinamos tiek, kiek didėja dirbančių žmonių vidutinė alga ir dirbančiųjų skaičius. Tačiau atsižvelgiama ne tik į buvusių trejų metų vidutinio atlyginimo augimą, bet ir prognozę, kiek atlyginimai augs ateinančius trejus metus. Bet Finansų ministerija savo prognozes yra linkusi pamažinti. Jei pastaruosius kelis metus algos augo maždaug 9-12 proc., o prognozės numatė 5-6 proc.“, – aiškina R. Lazutka.

Todėl, sako jis, susidaro situacija, kai atlyginimai auga sparčiau nei pensijos, o atotrūkis tarp dirbančiųjų pajamų ir pensijų didėja.

Profesorius pažymi, kad augantys atlyginimai didina „Sodros“ pajamas, o šios institucijos biudžetas ateinančiais metais suplanuotas su daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų rezervu. Tad pinigų didesnėms pensijoms yra, tačiau įstatymas veikia taip, kad sparčiau jų didinti negalima. O EBPO duomenys ir parodo, kur galiausiai tai atves."