„Europos Sąjunga patiria spaudimą atšaukti savo platų planą sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, esant įnirtingam ūkininkų pasipriešinimui ir reikalavimams didinti karines išlaidas, siekiant atremti Rusiją.
Pastaraisiais metais ES įdiegė daugybę naujų reglamentų, mokesčių ir investicinių programų, kurios pastūmėjo bloką į pasaulinės kovos su klimato kaita priešakį.
Tačiau įgyvendindamos priemones Europos vyriausybės susiduria su ūkininkais, verslo grupėmis ir politikais, kurie teigia, kad klimato darbotvarkė neatsilieka nuo aktualesnių žemyno problemų.
Europos lyderiai ieško būdų, kaip padidinti gynybą ir saugumą, nes konfliktas Ukrainoje užsitęsė ir kyla antrosios Trumpo administracijos perspektyva. Nerimas kyla dėl Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos – Europos gynybos pagrindo – ateities.
Sankcijos Rusijai taip pat padidino energijos kainas – tai blyksnis, pastarosiomis savaitėmis sukėlė ūkininkų protestų bangą, kai traktoriai ūžė keliuose. Siekdami nutraukti neramumus, Berlynas ir Paryžius buvo priversti žengti brangų žingsnį – atidėti planuojamą subsidijų dyzelinui ūkininkams mažinimą.
Dabar Europos Komisija, bloko vykdomoji institucija, susiduria su valstybių narių pasipriešinimu pasiūlymui skirti 10 milijardų eurų arba apie 10,7 milijardo dolerių naujų pinigų strateginėms technologijoms, įskaitant tas, kurios skirtos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijai mažinti. Valstybės narės ragina apriboti šį finansavimą iki 1,5 milijardo eurų ir sutelkti dėmesį į gynybos pramonę.
Dėl fondo detalių, įskaitant jo dydį ir paskirtį, dar reikia derėtis su Europos Parlamentu, kuris paragino naują finansavimą padidinti iki 13 milijardų eurų ir įtraukti su klimatu susijusius projektus.
Atstūmimas yra ženklas, kaip politiniai vėjai keičiasi visame žemyne. Nacionalinės vyriausybės veikia pagal sugriežtintus biudžetus, baimindamosi, kad jos nedaro pakankamai pastangų, kad sumažintų įtampą dėl prekybos ir imigracijos. Šis nerimas skatina kraštutinių dešiniųjų partijų palaikymą prieš, birželį vyksiančius, Europos Parlamento rinkimus.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusiais metais paragino sustabdyti reguliavimą, perspėdamas, kad, su klimatu susijusių, biurokratinių kliūčių antplūdis gali paskatinti įmones investuoti į Kiniją ir JAV.
Macronas taip pat pasisakė apie tai, kad Europa turi plėtoti pramonės politiką, kuri padidintų karines išlaidas vietiniams gynybos rangovams ir užtaisytų svarbias ginklų tiekimo spragas.
Ūkininkų protestų banga po bangos privertė Briuselį apkarpyti kai kurias savo darbotvarkes.
Komisija antradienį pranešė atšaukianti siūlomą įstatymą, kuriuo siekiama smarkiai apriboti pesticidų naudojimą žemdirbystėje, praėjusiais metais jį atmetus Europos Parlamentui.
Pasiūlymas „tapo poliarizacijos simboliu“, sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen [1].
Sankcijos Rusijai nepasiteisino. Rusijai jos tik padeda. Taip pat sankcijos netinkamu momentu žlugdo ES ekonomiką. Mums reikia sveikos ekonomikos, kad užbaigtume Žaliąjį perėjimą. Žaliasis perėjimas negali vykti tik ant skurdžiausių mūsų visuomenės žmonių nugarų. Žmonėms reikia paramos. Tik stipri ekonomika galėtų mums suteikti tokią paramą. Sankcijos Rusijai turi būti panaikintos.
Oi, kaip mūsų propaganda čia rimta. 2024 metais laukia nauji siurprizai. Kokie? Paslaptis, bet laukia, patikėk man. Sankcijos Rusijai vis tik veikia. Kažkaip vis tik. Vis tik, ir viskas, kas čia tau neaišku. O apie mūsų ūkininkų dyzelino kainas ir traktorius gatvėse mes tylim. Ko čia kalbėti. Pas mus viskas gerai. Dar minutėlė, ir visi būsim rojuj. Po šešiasdešimt mergelių kiekvienam. Su nekaltybe viskas tvarkoje. Patikėk man.
1. World News: EU's Green Plan Meets Resistance. Kim Mackrael. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 07 Feb 2024: A.8.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą