„Pagrindinis universitetų, reaguojančių į protestus, klausimas – ar teikti pirmenybę tvarkos išsaugojimui, ar studentų norui pasmerkti priespaudą.
Arnoldas Klingas, ekonomistas, prieš dešimtmetį išleido knygą, kurioje buvo pasiūlyta pamąstyti apie esminį skirtumą tarp progresyviųjų ir konservatorių.
Progresyvieji, rašė Klingas, pasaulį mato, kaip kovą tarp engėjo ir engiamųjų, ir jie stengiasi padėti engiamiesiems.
Konservatoriai mato pasaulį, kaip kovą tarp civilizacijos ir barbarizmo – tarp tvarkos ir chaoso – ir stengiasi apsaugoti civilizaciją.
Kaip ir daugelis sistemų, Klingo yra supaprastinimas, todėl lengva rasti išimčių. Tačiau jo knyga buvo įtakinga, nes sistema dažnai atskleidžia politinius argumentus.
Pavyzdžiu tapo diskusijos dėl palestiniečiams palankių protestų Kolumbijoje ir kituose JAV universitetuose. Jei norite suprasti, kodėl universitetų vadovams taip sunku išspręsti situaciją, Klingo dichotomija yra naudinga: pagrindinis kolegijų klausimas yra tai, ar pirmenybę teikti tvarkos išsaugojimui, ar studentų norui pasmerkti priespaudą.
Šiandienos naujienlaiškyje išdėstysiu dvikovos pusių atvejus.
Susidūrimas su neteisybe
Studentams protestuotojams neteisybė Gazoje yra tokia siaubinga, kad ji yra svarbesnė už beveik viską.
Gazos Ruože nuo spalio 7 d. žuvo daugiau, nei 30 000 aukų, praneša Gazos sveikatos ministerija. Visi rajonai griuvėsiai. Izraelis sulėtino pagrindinių atsargų patekimą į Gazą, o daugelis šeimų yra alkanos. (Mano kolegos Vivian Yee ir Bilal Shbair apibūdino dvi šeimas, bandančias rasti jų vaikams pakankamai valgyti.)
Protestuotojai šias kančias vertina, kaip žiaurumą, reikalaujantį veiksmų, panašiai kaip Jimo Crow įstatymai, Vietnamo karas ir Pietų Afrikos apartheidas darė ankstesniems studentams. Vakar paskelbtame pareiškime palestiniečiams palanki grupuotė Kolumbijoje, kaip įkvėpimą nurodė prieš Vietnamo karą nukreiptus demonstrantus, kurie buvo nužudyti Kento valstijos universitete 1970 m.
Jei paskaitos turi būti atšauktos ir baigimo ceremonijos neįvyks, tuo geriau, sako studentai. Sutrikimai privers pasaulį susidurti su tuo, ką protestuotojai apibūdina, kaip genocidą. „Didelis vaizdas, genocidas vyksta, ir štai kur mes stovime“, – leidiniui „Hell Gate“ sakė vienas Kolumbijos magistrantūros studentas.
Daugelis protestuotojų specialiai ragina jų universitetus atsisakyti akcijų įmonėse, kurios vykdo verslą Izraelyje arba padeda gaminti karinę įrangą.
Kai kurie studentai diskusiją suformulavo, kaip pokalbį apie žodžio laisvę, o laisvo žodžio principai atlieka tam tikrą vaidmenį. Bet nemanau, kad jie yra tokie svarbūs, kaip Klingo rėmas. Juk abi pusės bandė apriboti kalbą. Izraelio šalininkai doksavo propalestiniečius studentus ir bandė nubausti tokius šūkius, kaip „Nuo upės iki jūros“. Palestinietiški protestuotojai nuplėšė Izraelio ir JAV vėliavas ir bandė neleisti kalbėti proizraeliškiems studentams.
Protestuotojų laikomasi principas nėra žodžio laisvė. Tai teisingumas prispaustiesiems.
Užkirsti kelią chaosui
Protestuotojų kritikams pagrindinė problema yra tvarkos pažeidimas, nes bendruomenė, kuri smunka į chaosą, negali veikti.
Protestuotojai dažnai pažeidinėjo kolegijų taisykles. Jie pastatė palapines viešose vietose ir užgožė tas vietas. Kolumbija dėl neramumų perėjo prie hibridinių klasių.
Dar blogiau, kai kurie protestai buvo susiję su priekabiavimu ir smurtu. Mičigano universitetas turėjo nutraukti studentų pagerbimo ceremoniją. Vanderbilte daugiau, nei 20, protestuotojų įsiveržė į prezidento kabinetą, sužeidė apsaugos darbuotoją ir išdaužė langą. Kolumbijoje vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip protestuotojai grasina žydų studentams antisemitiniu vitrioliu, įskaitant ženklą, pasakojantį apie būtinybę perduoti „Hamasui“ „kitus taikinius“.
Jei universitetai nevykdo savo taisyklių prieš tokį elgesį, taisyklės neturi prasmės, baiminasi administratoriai. Kiti protestuotojai, matydami savo priežastis kaip egzistencines, taip pat galėtų sustabdyti normalų gyvenimą. Galbūt, tai būtų klimato aktyvistai arba studentai, pasipiktinę Kinijos vykdoma uigūrų priespauda, arba net demonstrantai, turintys dešiniųjų pažiūrų, nepopuliarių Amerikos universitetų miesteliuose. Jei protestuotojai prieš abortus kelias dienas perimtų keturratį, ar universitetų administratoriai nepaisytų savo universiteto taisyklių?
„Wall Street Journal“ apžvalgininkas Jasonas Riley palygino protestuotojų taktiką su baltaodžių Arkanzaso gyventojų taktika, kurie bandė panaudoti fizinį bauginimą, kad būtų užkirstas kelias jiems nemėgstamo įstatymo vykdymui: mokyklų desegregacijai. Prezidentas Dwightas Eisenhoweris atsakė, kad „netvarkingos minios“ negali triumfuoti, pažymėjo Riley.
Kolegijos administratoriai tokių analogijų nedaro. Daugelis reiškia užuojautą dėl protestuotojų susirūpinimo. Tačiau kai kurie tvirtina, kad visuomenė negali veikti, jei žmonės pažeidžia taisykles be pasekmių. „Negalime leisti diktuoti vienai grupei terminus ir bandyti sugriauti tokius svarbius etapus, kaip baigimas, kad patobulintų savo požiūrį“, – šią savaitę universiteto miesteliui parašė Kolumbijos prezidentas Minouche'as Shafikas.
Kas toliau?
Suprantu, kad ne visi sutiks su Klingo šios diskusijos principu.
Palestiniečiams palankūs studentai sakys, kad Izraelis yra tikrasis netvarkos šaltinis, o Izraelį palaikantys studentai sakys, kad „Hamas“ yra tikrasis engėjas.
Vis dėlto manau, kad Klingo dichotomija atspindi dilemą, su kuria susiduria universitetų vadovai. Protestai tęsiasi, artėja išleistuvių sezonas. Tie lyderiai turės priimti sunkius sprendimus, kokioms vertybėms teikti pirmenybę.
Naujausia informacija apie protestus
„Grįžkite į klasę“, – viešėdamas Kolumbijoje protestuotojams sakė pranešėjas Mike'as Johnsonas. Jis pasiūlė iškviesti Nacionalinę gvardiją.
Teksaso universitete policijos pareigūnai su riaušėmis blokavo protestuotojus ir suėmė mažiausiai 20 iš jų. Protestai Kolumbijoje ir mokyklos atsakas paskatino demonstracijas universitetuose visoje JAV.
Kolumbijos prezidentas kovoja dėl jo darbo vietos. Kai kurie profesoriai dabar jam prieštarauja, tačiau jį palaiko universiteto valdyba.
Benjaminas Netanyahu studentus protestuotojus JAV pavadino „antisemitinėmis miniomis“.
Brandeis, istoriškai žydų universitetas už Bostono ribų, pratęsė paraiškų perkėlimo terminą, pažadėdamas aplinką „be priekabiavimo ir neapykantos žydams.“ [1]
Bideno problema yra ta, kad progresyvūs yra jo rinkimų apygarda. Progresyvieji Bideną laiko pagrindiniu Izraelio pagalbininku, siunčiančiu tą genocide naikinančią karinę įrangą. Tai tampa karšta bulvė Bidenui rinkimų metais. Ukraina jau atsidūrė tualeto unitaze ir be Bideno Ukraina iškart eina į kanalizaciją.
1. Chaos and Oppression. Leonhardt, David. New York Times (Online) New York Times Company. Apr 25, 2024.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą