"Prieš kelias savaites nuskambėjo „Microsoft“ ir „OpenAI“
pranešimas apie milžinišką 100 mlrd. USD vertės investiciją į vieną (!)
superkompiuterį, skirtą dirbtinio intelekto (DI) duomenų apdorojimui. Tai šiek
tiek mažiau nei Lietuvos ir Estijos BVP kartu sudėjus. Ir šie 100 milijardų yra
„OpenAI“ kompanijos 7 trln. USD plano dalis. Taip, trilijonų. Šios ir kitos į
DI investuojančios kompanijos pakeis kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą ir tuo
pačiu tikisi uždirbti kelis kartus investicijas viršijančią grąžą. O kur
Lietuva?
Mūsų – Lietuvos ir visos Europos Sąjungos (ES) – bėda, kad
rinką jau sukonsolidavo JAV ir Kinijos Liaudies Respublika. Ir tai yra
akivaizdu stebint, kaip paskubomis Briuselyje įvedė DI reguliuojantį aktą.
Straipsnio rašymo metu radau tik vieną DI startuolį su vienaragio įverčiu
Europoje – „Mistral“ iš Prancūzijos. JAV tokių yra dešimtys, nekalbant apie
gigantų, tokių kaip „Tesla“, „Google“, „Oracle“ ar „Amazon“ vidinius DI
projektus. Rinką konsolidavę žaidėjai diktuos mums sąlygas. Jų ateities pajamos
ir pelnai yra renta, kurią mes jiems privalėsime mokėti už jų kapitalą.
Jei visgi pasirinksime nenaudoti ar smarkiai reguliuoti DI
norėdami išvengti rentos, negebėsime efektyviai dalyvauti ateities
ekonominiuose santykiuose. Reguliuodami DI ir tuo pačiu jo nekurdami
supanašėsime į XIX a. luditus, kurie daužė to meto pramonės mašinas, siekdami
išsaugoti darbo vietas. Kaip ir tada, taip ir dabar mus nukonkuruos tie, kas
įdiegs naujas technologijas.
O jei tik mokėsime rentą už DI, vis vien būsime priklausomi
nuo DI valdytojų ir nekursime tiek vertės, kiek galėtume. Kyla natūralus
klausimas: kaip Lietuva galėtų rinkti rentą DI industrijoje?
DI industrija šiandien susideda iš trijų pagrindinių
komponentų: 1. DI programinė įranga; 2. DI techninė įranga; 3. Energija
reikalinga DI duomenų apdorojimo centrams.
Turiu pranešti – Lietuva pavėlavo į dviejų pirmų komponentų
sukūrimą. Mes, o tuo pačiu ir ES, savu laiku neinvestavome į STEM mokslo sritį,
nesukūrėme mūsų Silicio slėnio. Deja, yra maža tikimybė, kad atsiras lietuviški
startuoliai, gebantys pritraukti masę kapitalo ir sukurti esminius DI
produktus. Su DI technine įranga taip pat – nesimato nė vienos įmonės
Lietuvoje, kuri gebėtų kurti kritinę pridėtinę vertę prie jau esančių „Nvidia“,
„TSMC“ ar „ASML“ produktų.
Energijos šaltiniai ir prie jų statomi duomenų apdorojimo
centrai – superkompiuteriai – yra paskutinė galimybė Lietuvai įsilieti į DI
industriją. Poreikis yra aiškus – Tarptautinės energetikos agentūros (TEA)
skaičiavimais, duomenų centrai 2026 m. suvartos 1000 teravatvalandžių
energijos. Tai yra dvigubai daugiau nei 2022 m., tiek pat, kiek suvartoja
Japonija, arba 90 kartų daugiau nei Lietuva suvartojo 2023 m.
Lietuva turi ką pasiūlyti. Kol Vokietijoje duomenų centrų ir
energetikos vystytojai lauks statybos leidimų, čia galime ant išlietų pamatų
statyti duomenų centrus ir jų energijos šaltinius. Turime puikiai išvystytą
šviesolaidžio magistralių tinklą, jungiantį mus su Švedija, Suomija, Lenkija,
Vokietija. Jei reikės, nutiesime naujas magistrales. Esame arti esminių DI
vartotojų rinkų.
Mūsų šalyje vėjas generuoja tuos pačius vatus kaip
Vokietijoje. Ir daugeliui pranešiu naujieną – Lietuvoje yra geriausia Rytų
Europoje geoterminė anomalija, kurią galime įveiklinti su moderniomis
technologijomis. Įvairiais skaičiavimais, Vakarų Lietuvoje turime neišnaudotus
2–8 gigavatus galios po mūsų kojomis. Sujungus vėją, energijos kaupiklius ir
geotermiką, galime pigiai ir greitai aprūpinti DI duomenų centrus
nenutrūkstama, atmosferos neteršiančia energija. Tai yra pagrindiniai keturi
elementai, be kurių didieji žaidėjai – „Google“, „Microsoft“, „Oracle“ ir
„Amazon“ – į mus dėmesio neatkreips.
Lietuvoje viešos ir privačios kompanijos jau vysto keleto
gigavatų galios vėjo, saulės ir energijos kaupiklių projektus. Einame tinkame
linkme. Tereikia ženkliai padidinti savo ambicijas – įveiklinti Lietuvos protus
šia linkme ir aktyviai reklamuoti mūsų šalį didiesiems DI žaidėjams. Sudarius
tinkamas sąlygas, Lietuva bus DI infrastruktūros bazė ir tuo pačiu fiziniai DI
produktų vartai į ES. Be Lietuvos, DI industrijos plėtra ES nebus tokia greita
ir efektyvi. Ir taip tapsime Samo Altmano 7 trilijonų USD plano dalimi.
Komentaro
autorius – Simonas Valadkevičius,
„Lavastream“ generalinis direktorius"
Netrukdykite mums dyrbti. Mes už jūsų mokesčių pinigus prigaminsime
19 amžiaus artilerijos sviedinių. Paleisime mūsų talentingiausius konfliktų ir
kitų nelaimių kurstytojus (Grybauskaitę, Landsbergius, Nausėdą, Kasčiūną,
Anušauską) į Afriką, pardavinėsime tuos sviedinius ten, o pinigus slėpsime
privačiose sąskaitose ofšoruose. Nejuokinkite pasaulio su jūsu vėju ir sugadintu oru.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą