"Agronomas Tautvydas Gurskas sako, jog kuomet susimaišo
lietus su šiluma – veja kiemuose auga kaip
išprotėjusi. Reikia gerai žinoti, kokiu aukščiu ją pjauti, kokią techniką
naudoti, kiek ir kada laistyti bei tręšti veją, kad ji atrodytų
nepriekaištingai. Svarbus teisingas laistymas: ne per
dažnai, bet ilgiau
Pirmiausia, kalba T. Gurskas, reikia
vizualiai įvertinti veją: pirmas požymis, kad vejai reikia pagalbos – jos
spalva: jei veja tapo šviesiai žalia, ją reikia tręšti, laistyti ir kitaip
gelbėti:
„Kalbant apie laistymą, idealiausia,
jeigu jūs paliejate apie 2–3 val. nakties. Tada yra mažiausia oro temperatūra
ir mažiausias temperatūrų skirtumas tarp vandens, kuriuo liejate, ir oro.
Mažiausias termošokas augalui ir šis geriau įsisavina drėgmę, tuo pačiu dirva
ją geriau sugeria“. Be to, anot agronomo, šiuo paros metu paprastai nėra vėjo,
kuris purkštukų vandens srovę nuneštų netinkama linkme.
„Turite paleisti purkštukus 40–50 minučių, kad įmerktų visą
augalinį sluoksnį giliau ir augalo šaknys formuotųsi giliau. Tokia veja
lengviau peržiemoja. Jei turite automatines laistymo sistemas ir
susiprojektuojate, kad laistytų kiekvieną naktį, bet po 10 minučių –
pripratinate augalą šaknis formuoti dirvos paviršiuje ir tada po žiemos veja
dažnai atrodo prastai.“
Tręšimas ir pjovimas: daug kas
priklauso nuo oro temperatūros
Ne mažiau svarbus ir tręšimas: daug azoto turinčios trąšos
skatina naujų lapų susidarymą ir žalią, sodrią spalvą. T. Gurskas pataria tai
daryti pakankamai dažnai, bet su šiek tiek mažesne trąšų norma: naudokite apie
2 kg. trąšų vienam arui, bet tręškite kas maždaug 3 savaites.
Jei veja laistoma, tręšiama teisingai ir yra pakankamai
šilta oro temperatūra – pjauti veją reiktų bent kartą per savaitę ir tai daryti
tam tikru aukščiu:
„Jei yra labai karšta, pjaukite aukščiau, apie 5–6 cm. Veja
pakankamai aukšta, bet tokiu būdu neleidžiama saulei kaitinti dirvos, aukštesnė
žolė sudaro šešėlį, nepraeina saulė, nekaitina dirvos, šaknų, jų neišdžiovina.
Jei yra pakankamai šaltas pavasaris
ir norite, kad greičiau viskas regeneruotų – turite pjauti veją žemesniu
režimu, apie 2–3 cm“, – pasakoja T. Gurskas.
Jeigu vejoje atsirado ligų – jas atpažinus, agronomas
pirmiausia siūlo su vejos pjovimu ir laistymu susijusius sprendimus. Esant
rūdims ar pelėsinėms ligoms, veja turėtų būti pjaunama itin trumpai.
Kad vaizdo negadintų kurmiai,
skruzdėlės ir šunų paliktos „balutės“
Kurmiai – dar vienas galvos skausmas
vejos augintojams. Anot T. Gursko, šie gyvūnai labai nepakenčia vibracijos, tad
nuo jų itin padeda vejos robotai. Be to, jau įrengiant veją, reikėtų tiesti
specialų tinklelį, saugantį nuo kurmių, tada su jais tikrai niekada neteks
susidurti. Nuo skruzdėlynų formavimosi veją galima apsaugoti taip pat gali
padėti vejos robotas.
Augintiniai vejai irgi neprideda
grožio, tad vos pamačius, kad šuo kažkurioje žalios pievelės vietoje
nusišlapino, reikia iškart čia išpilti kibirą vandens, taip atskiedžiant
ekskrementus ir nepadarant sklypo vejai žalos.
Kaip teisingai pasirinkti ir
prižiūrėti vejos įrankius? Pakankamai dideliam sklypui, iki 20 arų, T. Gurskas
pataria rinktis kuo platesnę vejapjovę. Siauriems ruožams gali tekti panaudoti
siauresnes vejapjovę.
Įrenginio peiliai visada turi būti labai aštrūs, antraip
vejos lapeliuose atsiras daug kirtimo žaizdų, iš tokio sužeisto lapelio
lengviau išgarinama drėgmė, neretai atsiranda ligų."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą