„Lake Worth, Fla. – Leo Remis lanko vidurinę mokyklą, žaidžia vaizdo žaidimus ir padeda rūpintis jo neįgalia mama.
Tris popietes per savaitę jis lanksto mamos kojas ir rankas, kad raumenys nepablogėtų ir nesusidarytų kraujo krešulių. Kiekvieną pratimą jis atlieka apie 20 pakartojimų. Kai jos rankos dreba, jis padeda jai valgyti ir išvalo dantis.
„Man tai įprasta“, – sako Leo, aukštas, lieknas penkiolikmetis pirmakursis.
Remiantis dviem Nacionalinio slaugos aljanso ir kitų ataskaitomis, apytiksliai 5,4 milijono vaikų iki 18 metų rūpinasi tėvais, seneliais ar broliais ir seserimis, sergančiais lėtinėmis ligomis ar funkciniais sutrikimais, palyginti su maždaug 1,3 milijono prieš beveik 20 metų.
Šie mokiniai padeda maitinti ir apsirengti, taip pat perima maisto ruošimą ir valymą šeimos nariams, sergantiems vėžiu, sekinančiomis ligomis ir demencija. Kai kurie tėvai pateko į avarijas arba buvo sužeisti karo metu.
Vaikų globėjų skaičius auga, nes šeimos negali sau leisti ar rasti globos namuose, teigia šios srities mokslininkai. Senstant visuomenei, didėjant lėtinėms ligoms ir sutrumpėjus ligoninių aptarnavimo laikui, daugeliu atvejų, sudėtingų medicininių poreikių turinčiais, žmonėmis namuose rūpinasi šeimos nariai, įskaitant vaikus.
Remiantis globos ataskaita, daugiau, nei 70% jaunų globėjų, rūpinasi tėvais ar seneliais. Daugelis praleidžia mokyklą, jaučiasi labiau izoliuoti ir nerimauja dėl ateities. Žongliravimas namų darbais su maisto ruošimu ir injekcijų skyrimu gali būti didžiulis rūpestis ir sukelti nerimą.
„Kartais aš tiesiog užmiegu klasėje“, – laiške rašė viena 12-metė Floridos mergina, apibūdindama, ką reiškia gyventi atskirai su tėčiu, sergančiu inkstų liga.
Floridoje mokyklose atliktos apklausos rodo, kad net 16 % vidurinių mokyklų mokinių dalyvauja slaugoje.
Rodo saloje slaugantis jaunimas 15% dažniau patyrė liūdesį dvi ar daugiau savaičių, palyginti su bendraamžiais, kurie to nejaučia, teigiama ataskaitoje, kurioje apibendrinamas valstijos mokyklos tyrimas.
Kai tėvai dirba, vaikai perima, demencija sergančių, senelių arba, cerebriniu paralyžiumi sergančių, brolių ir seserų priežiūrą. Jie dalijasi miegamaisiais su senu giminaičiu, kad padėtų jiems naktį patekti į tualetą.
„Žmonės nesuvokia, ką veikia visi šie vaikai“, – sako Connie Siskowski, Amerikos globojančių jaunuolių asociacijos Boca Raton mieste, Fla., įkūrėja.
Asociacija rengia naktines stovyklas, kad vaikai Palm Bičo grafystėje galėtų pailsėti nuo globos. Čia teikiami mokytojai ir mentoriai bei mastelio keitimo veikla vaikams, kurie negali išeiti iš namų.
Veteranų grupės ir konkrečioms ligoms skirtos Lou Gehrig ligos ir vėžio organizacijos taip pat turi programas, skirtas slaugančiam jaunimui.
Daugelis iš šių vaikų mokosi įgūdžių, pavyzdžiui, tvarkyti sąskaitas ir gaminti šeimos maistą, ir yra linkę būti empatiški.
Tačiau yra ir rinkliava, teigia mokslininkai. Vaikus prižiūrintys vaikai dažnai jaučia neproporcingą atsakomybės už kito žmogaus gerovę jausmą ir pasigenda bendravimo su draugais.
„Sunkiausia yra tai, kad man tik 17 metų ir jaučiu, kad gyvenime turiu visai kitą žmogų, už kurį esu atsakinga“, – sako Arkeria Prophet, Riviera Beach, Fla, vidurinės mokyklos vyresnioji.
Jos 9 metų sesuo A'niyah turi vystymosi sutrikimų. Ji negali vaikščioti, šliaužioti ar kalbėti. Kai A'niyah serga ir negali lankyti mokyklos, Arkeria lieka su ja namuose, ją maitina, maudo ir rengia. Taip jos mama, jau išnaudojusi nedarbingumo pašalpą, gali eiti dirbti į mokyklos valgyklą.
„Jei aš nedirbu, aš negaunu atlyginimo“, – sako jų mama Caprida Sirmans, vieniša keturių vaikų mama. Baigusi studijas, Arkeria, garbės sąrašo studentė, planuoja įstoti į koledžą ir studijuoti ergoterapiją.
Auksiniai berniukai, 14 metų trynukai, pakaitomis gamina maistą, valo ir skalbia jų mamai, kuri didžiąją dienos dalį praleidžia lovoje šeimos svetainėje Lake Worth, Fla.
„Jie keičia mano paklodes ir atneša lėkštes maisto“, – sako jų mama Nadelle.
Nadelle sako, kad 2020 m. jai buvo atlikta stuburo operacija, kad būtų pašalintos kaulinės atšakos ant nugaros, ir su vaikštyne gali nueiti tik apie 10 žingsnių. Ji taip pat serga diabetu.
Prieš eidami į mokyklą, vaikinai Matthew, Mark ir Luke pripildo jos nedidelį šaldytuvą ledo, vandens ir arbatos. Jie pasirūpina, kad jų mama turėtų granolos batonėlių ir vaisių.
Grįžę namo jie padeda gaminti vakarienę, kol tėtis dar dirba. Lukas kas savaitę suleidžia jai nuo diabeto, kas mėnesį suleidžia B-12 ir suskirsto 21 vaistą į savaitinę priminimo dėžutę. „Ji turi daug tablečių ir mano darbas yra įdėti jas į dėklą“, – sako jis.
Leo mama, Jessica arba Jess, Remis buvo sužalota automobilio avarijoje prieš beveik 20 metų. Per daug laiko, rando audinys išsivystė po disko operacijos ir paveikė jos mobilumą. Iš pradžių ji galėjo vaikščioti su lazdele, o vėliau – vaikštyne, kol prarado visas galimybes vaikščioti. Jos rankos dreba, sako ji, dėl vaistų.
„Buvo baisu“, – sako Leo, kuris tuo metu mokėsi vidurinėje mokykloje ir negalėjo suprasti, kodėl jo mama nebegali vaikščioti.
Pasibaigus fizinės terapijos draudimui, šeimą perėmė vyresnysis Leo brolis, paskui jo sesuo Phoebe, o dabar Leo. Jų tėtis Rolando Remis prieš darbą iškelia Jessicą iš lovos ir aprengia.
Be fizinių užduočių, Leo po pamokų su mama pasitikslina, ar reikia apmokėti sąskaitas. Jis naudoja jos išmanųjį telefoną, kad sumokėtų jas, jai vadovaujant. Ji to negali padaryti, nes jos rankos netvirtos.
„Didžiuojuosi, kad jis sustiprėjo, bet man liūdna, nes jis tiek privalo“, – sako 51 metų Jessica, dirbus valstijos pajamų departamente.
Leo sesuo Phoebe, 19 metų, nori, kad jis daugiau praleistų laiką su draugais. „Jis nebendrauja“, – sako ji.
Jis sako, kad nesijaučia patogiai, palikęs mamą vieną. Jis priklauso popamokiniam klubui, kuris renkasi ketvirtadienį pažiūrėti anime ir valgyti rameną.
Jis taip pat susipažino su kitais vaikais per Amerikos globojančio jaunimo asociaciją, apie kurią išgirdo vidurinėje mokykloje, ir kartu su jais išvyko į nakvynės stovyklą. Asociacija jį suporavo su mentoriumi, kuris veda Leo į sporto salę ir ateina pasikalbėti bei žiūrėti laidų. Jo tėtis sako, kad išvykos suteikia Leo galimybę būti vaiku ir pamatyti, kad jis nėra vienintelis vaikas, prižiūrintis šeimos narį.
Leo nori tapti kineziterapeutu. „Labiausiai tikiuosi, kad mama vėl galės vaikščioti“, – sako jis." [1]
1. Turning Points: Millions of Children Are Caregivers Now --- They help care for relatives, as families can't afford or find in-home care. Ansberry, Clare. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 30 Apr 2024: A.9.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą