Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2024 m. balandžio 26 d., penktadienis

Kas yra „padorus atlyginimas“? Prancūzijos bendrovė Michelin kelia diskusiją

  „Kai Prancūzijos padangų gamintoja „Michelin“ uždarė jos gamyklas koronaviruso pandemijos metu, įmonės vadovas Florent Menegaux įvertino uždarymo poveikį darbuotojams visame pasaulyje. Tūkstančiai darbuotojų Azijoje, Europoje ir JAV Nepriklausoma apžvalga parodė, kad bendrovės darbo užmokesčio skalė galėtų būti geresnė.

 

     Praėjusią savaitę 134 metų įmonė, turinti 132 000 darbuotojų 131 gamykloje 26 šalyse, paskelbė, kad ji garantuos visiems jos darbuotojams „padorų atlyginimą“, kad ir kurioje pasaulio vietoje jie būtų. Tai yra platesnio socialinio plano dalis. užtikrinti, kad nė vienam jos darbuotojui nereikėtų sunkiai stengtis sudurti galą su galu.

 

     „Jei darbuotojai dirba tik išgyvenimo režimu, tai yra didelė problema“, – interviu sakė G. Menegaux. „Kai turto pasiskirstymas įmonėje yra pernelyg nevienodas, tai taip pat yra problema."

 

     Šis pranešimas greitai sukėlė Prancūzijoje diskusijas dėl to, kas tiksliai yra padorus atlyginimas ir ar daugiau prancūzų korporacijų turėtų pasekti pavyzdžiu. Profesinės sąjungos perspėjo, kad dėl „Michelin“ įsipareigojimo kai kurie darbuotojai vis tiek turės sunkumų ir kad jis nesuteikia garantijos, kad ateityje bus atleista iš darbo ar uždaryta gamykla.

 

     Korporacijos visame pasaulyje nori pasiekti aplinkosaugos, socialinius ir valdymo tikslus (E.S.G.). Daugelis investuotojų atsitraukia nuo E.S.G. kriterijų, tačiau kai kurios įmonės pasirašo tapti pragyvenimo užmokesčio darbdaviais, o tai įpareigoja mokėti atlyginimus, atitinkančius nuomos, maisto, transporto ir vaikų priežiūros išlaidas regionuose, kuriuose gyvena jų darbuotojai.

 

     Prancūzijoje kosmetikos milžinė L'Oreal įsipareigojo pragyvenimo lygiui ir pratęsė įsipareigojimą jos tiekėjams. „Unilever“ imasi tų pačių veiksmų. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, tik 4 procentai įtakingiausių pasaulio įmonių yra prisiėmusios panašius įsipareigojimus.

 

     „Michelin“ pažadas atlyginti patraukė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono dėmesį, kuris teigė norintis, kad įmonės daugiau pelno pasidalintų su darbuotojais. Jo vyriausybė susiduria su politine audra, nes namų ūkiai kovoja su pragyvenimo išlaidų krize. Darbuotojų, uždirbančių 1766 eurų bruto mėnesinį minimalų darbo užmokestį Prancūzijoje, indeksuotą pagal infliaciją, dalis išaugo iki 17 procentų, palyginti su 13 procentų prieš kelerius metus.

 

     Prancūzijos ministras pirmininkas Gabrielis Attalas paragino pradėti derybas su prekybos grupėmis ir pasiūlė mokesčių pakeitimus, kad verslas būtų skatinamas mokėti daugiau, nei minimalų atlyginimą, kurio, anot socialinių organizacijų, dažnai nepakanka, kad darbuotojai išgyventų iki mėnesio pabaigos be vyriausybės subsidijos.

 

     P. Menegaux atsisakė atskleisti, kiek uždirbo mažiausiai uždirbantys „Michelin“ darbuotojai visame pasaulyje, tačiau teigė, kad jų atlyginimas buvo didesnis, nei vietinis minimalus atlyginimas, kurį jis apibūdino kaip „nepadorų atlyginimą“. Jis pridūrė, kad pragyvenimo užmokestis yra būdas padėti darbuotojams pakilti nuo „kopėčių apačios“.

 

     Pasak jo, jis nusprendė imtis veiksmų, kai, pandemijos metu uždarius „Michelin“ gamyklas, paaiškėjo, kad visame pasaulyje yra silpni socialinės apsaugos tinklai. Prancūzijoje vyriausybė apsaugojo darbuotojus nuo atleidimų, mokėdama įmonėms, kad jų darbuotojai būtų atleisti tik iš dalies. Tačiau kitose šalyse tokios paramos arba nebuvo, arba jos nepakanka.

 

     Kurdama „padorų atlyginimą“, įmonė, žinoma dėl jos guminio „Michelin Man“ talismano, rėmėsi Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo standartais: atlyginimu, leidžiančiu keturių asmenų šeimai „padoriai“ gyventi mieste, kuriame jie dirba. Tai reiškia, kad iki mėnesio pabaigos nepritrūksite pinigų, sumokėję pagrindines išlaidas ir galėsite sutaupyti ir kukliai išleisti prekėms ar laisvalaikio veiklai, – sakė M. Menegaux.

 

    Pradžioje „Michelin“ kreipėsi į Šveicarijoje įsikūrusią nevyriausybinę organizaciją „Fair Wage Network“, kad įvertintų jos atlyginimų struktūrą. Atliktas tyrimas parodė, kad 5 procentai arba maždaug 7000 „Michelin“ darbuotojų visame pasaulyje neuždirba pakankamai.

 

     Reaguodama į tai, Michelin pritaikė jos atlyginimų skales prie pragyvenimo išlaidų miestuose, kuriuose veikė jos gamyklos. Pekine grupė padidino žemiausią atlyginimo lygį iki 69 312 juanių per metus arba šiek tiek mažiau, nei 9 000 eurų. Grinvilyje, NC, darbuotojų bazinis atlyginimas padidėjo iki 40 000 eurų per metus.

 

     Prancūzijoje, kur minimalus bruto darbo užmokestis yra 21 203 eurai per metus, bendrovė padidino mažiausiai apmokamų darbuotojų atlyginimus iki 39 638 eurų Paryžiuje ir 25 356 eurų Klermon Ferane, kur yra įmonės būstinė, ir kur yra pragyvenimo išlaidos mažesnės, nei Paryžiaus.

 

     Tačiau pinigų leidimas pragyvenimo atlyginimui „Michelin“ akcininkams nesukėlė nerimo. Bendrovės akcijos yra aukščiausios per penkerius metus. „Jie tikisi, kad „Michelin“ pristatys“, – sakė ponas Menegaux. „Ir mes vis dar pristatome“.

 

     Darbo užmokesčio didinimas nėra visiškai geranoriškas: „Michelin“ turi padidinti jos patrauklumą ir darbuotojų lojalumą po to, kai dėl pandemijos uždarymo jos gamyklose išaugo darbuotojų kaita. O mokėjimas geriau, padėtų man padidinti produktyvumą, pridūrė ponas Menegaux.

 

     „Jūs turėsite atsipirkimą“, - sakė jis. „Kadangi žmonėms mokamas padoriai atlyginimas, jie yra visiškai įsitraukę ir dirba geriau."

 

     Socialinės priežiūros organizacijos „Observatoire des inégalités“ direktorius Louisas Maurinas sakė, kad „Michelin“ pažadas dėl pragyvenimo atlyginimo atskleidė moralinį dėmesį į vieną opiausių kapitalizmo problemų.

 

     „Visos įmonės turėtų užduoti sau šį klausimą“, – sakė jis. „Tie, kurie turi kapitalo, sako, kad darbas kuria turtą. Tačiau tą vertę kuriantys darbuotojai dažnai yra mažiausiai apmokami."

 

     Prancūzijoje, kur pusė visų dirbančiųjų per mėnesį uždirba mažiau, nei 2100 eurų, atskaičius mokesčius, pagal Observatorijos duomenis darbuotojas laikomas viduriniosios klasės atstovu, kurio mėnesinis atlyginimas yra 1500–2800 eurų; darbuotojų laikomi „turtingais“, jei per mėnesį uždirba daugiau, nei 3900 eurų.

 

     Kai kurie Prancūzijos įstatymų leidėjai siekia apriboti vadovų darbo užmokestį, padarydami jį tik iki 20 kartų didesnį už mažiausiai uždirbančio įmonės darbuotojo pajamas.

 

     Prancūzijos automobilių gamintojas „Stellantis“ sukėlė platų pasipiktinimą, kai praėjusį mėnesį paskelbė, kad jos generalinio direktoriaus Carloso Tavareso atlyginimas 2023 metais gali siekti 36,5 mln. eurų kas yra 365 kartų daugiau, negu vidutinis jo pavaldinių atlyginimas.

 

     J. Menegaux prašė, kad jo 2023 metų atlyginimas būtų apribotas iki 1,1 mln. eurų su sėkmės dalimis, bendra jo atlygis siekė 3,8 mln. eurų.

 

     Profesinės sąjungos teigė, kad pragyvenimo užmokesčio priemonė buvo mažesnė už tai, ką Michelin galėjo sau leisti. Bendrovė pasiekė rekordines veiklos pajamas, pagrindinę pelno metriką – 3,57 mlrd. eurų 2023 m., o pelno maržą – 12,6 proc. Praėjusiais metais „Michelin“ akcijų supirkimui išleido 500 mln. eurų.

 

     „Puiki reklama, slepianti kitus dalykus“, – apie Michelin pažadą atlyginti sakė Nicolas Robertas, Union syndicale Solidaires, vienos didžiausių Prancūzijos darbo organizacijų, atstovas. Jis sakė, kad Klermon Ferano gamyklų darbuotojai, kuriems buvo padidintas pragyvenimo atlyginimas, uždirbo apie 1700 eurų per mėnesį, atskaičius mokesčius – to nepakanka keturių asmenų šeimai išlaikyti be pašalpos.

 

     „Kai sumokėsite už būstą, maistą, energiją ir transportą, nedaug liko“, – sakė ponas Robertas. „Tai, ką jie vadina padoriu atlyginimu, toli gražu nėra realybė: turime daug darbuotojų, kurie buvo išgyvenimo režime nuo tada, kai sprogo infliacija."

 

     G. Menegaux sakė, kad klausimas, ar įmonė turėtų priimti mažesnes maržas, ar sumažinti akcijų supirkimą, kad daugiau įmonės turto skirtų darbuotojų atlyginimams, buvo kritiška diskusija.

 

     „Tvirtai tikiu, kad gerą korporaciją ir, sunkumus patiriančią, korporaciją išskiria jos pasiektas socialinės sanglaudos lygis“, – sakė jis. „Asmeniškai aš manau, kad pasauliniu mastu kapitalizmas nuėjo šiek tiek per toli. Aš tikiu kapitalizmu, bet manau, kad kai atlyginimo nepakanka, kad žmogus galėtų save projektuoti į ateitį, tai yra problema.“ [1]

 

1. What Is a ‘Decent Wage’? France’s Michelin Raises a Debate. Alderman, Liz.  New York Times (Online) New York Times Company. Apr 26, 2024.

Komentarų nėra: