Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2024 m. birželio 14 d., penktadienis

Jemeno sukilėliai surišo JAV karinį jūrų laivyną Raudonojoje jūroje

„USS LABOON“ – buvo kiek po 21 val., kai radarų operatoriai, plaukę šiame JAV karinio jūrų laivyno esančiame minininke Raudonojoje jūroje, savo ekranuose pastebėjo mažytę rodyklę: raketa, skriejanti į juos penkis kartus didesniu, nei garso, greičiu.

 

 Karo laivo įgula su 300 jūreivių turėjo vos kelias sekundes numušti ją. Laboon paleido gaudytuvą iš siloso, esančio po deniu, sunaikindamas raketą.

 

 Sausio 9-osios ataka įvyko per vieną didžiausių jūrų mūšių, su kuriais JAV susidūrė nuo Antrojo pasaulinio karo. Tądien Jemeno husių sukilėliai paleido 18 bepiločių orlaivių ir sparnuotųjų raketų, taip pat balistinę raketą į Laboon ir dar tris amerikiečių minininkus, JAV lėktuvnešį ir britų karo laivą per ataką, kuri tęsėsi per 12 valandų.

 

 Nuo tada, kai „Hamas“ spalio 7 d. užpuolė Izraelį, Irano remiami husių sukilėliai beveik kiekvieną dieną prie komercinių laivų ir karo laivų svaido raketas, dronus ir kitus ginklus.

 

 Nors dauguma jų buvo numušti, nukentėjo mažiausiai 77 krovininiai laivai, o vienas britams priklausantis laivas, gabenęs 20 000 tonų trąšų, buvo nuskandintas.

 

 Nors iš esmės neveiksmingi, husių išpuoliai sutrikdė laivybą, o JAV ir jos sąjungininkės buvo surištos, o tai sužlugdė dešimtmečius trukusią karinio jūrų laivyno misiją – išlaikyti atvirus svarbiausius regiono jūrų kelius.

 

 Išpuoliai yra tiesioginis lemtingos geografijos rezultatas. Norėdami keliauti per Raudonąją jūrą ir pasiekti Sueco kanalą, krovininiai laivai turi pereiti Bab al Mandab sąsiaurį, besidriekiantį Jemeno pakrantėje, esantį Houthis raketų ir dronų arsenalo diapazone.

 

 Manoma, kad per daugiau, nei 80, bandymų išpuolių nebuvo nukentėjęs joks karo laivas, tačiau buvo keletas artimų atvejų.

 

 Bideno administracija apribojo savo karinį atsaką į husių išpuolius, tikėdamasi išvengti įsitraukimo į platesnį Artimųjų Rytų konfliktą. Tačiau tai reiškė, kad JAV ir sąjungininkų karo laivų flotilė ištisas savaites ir net mėnesius patruliavo Raudonojoje jūroje, o atakos kartojasi.

 

 „Mes nepatyrėme smūgio, bet strategiškai neatkūrėme prekių srauto“, – sakė Džinas Moranas, išėjęs į pensiją karinio jūrų laivyno kapitonas, vadovavęs Laboonui prieš daugiau, nei 20 metų.

 

 Per Raudonąją jūrą įprastais metais praplaukia daugiau, nei 20 000, komercinių laivų, tačiau laivų srautas per sąsiaurį smarkiai sumažėjo.

 

 Nuo atakų pradžios lapkritį, per husių solidarumą su palestiniečiais Gazoje, konteinerių eismas per sąsiaurį sumažėjo 67 proc., o tanklaivių srautas sumažėjo maždaug 50 proc., teigia jūrų žvalgybos įmonė „Windward“.

 

 Husiai sutelkė dėmesį į Izraeliui priklausančius laivus arba tuos, kurie plaukia į Eilato uostą pietų Izraelyje, kur laivų srautas smarkiai sumažėjo. Daugelis laivybos kompanijų nukreipė laivus aplink pietinį Afrikos galą.

 

 Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines, praėjusį mėnesį duodama parodymus Kongrese, sakė, kad JAV vadovaujamų pastangų nepakako atgrasinti kovotojų grupuotės taikymąsi į laivus ir kad grėsmė „tam tikrą laiką išliks aktyvi“.

 

 Per sausio 9-osios ataką Laboon įgula pirmą kartą pamatė dvi sparnuotąsias raketas, skriejančias link laivo, ir jas numušė. Raketos skriejo ikigarsiniu greičiu, suteikdamos palyginti pakankamai laiko reaguoti. Tada pasirodė balistinė raketa.

 

 „Šie daiktai yra telefono stulpo dydžio, jūs gaunate tris minutes skrydžio laiko, aptinkate ją 45 sekundes, turite maždaug 10 sekundžių, kad nustatytumėte, ar šaudysite į ją, ar ne“, - sakė kapitonas Davidas Wroe JAV lėktuvnešio smogikų grupėje Raudonojoje jūroje.

 

 Be raketų ir bepiločių orlaivių numušimo, JAV ir kitos šalys įvykdė keletą antskrydžių bangų prieš paleidimo įrenginius, radarų įrenginius ir kitus husių naudojamus įrenginius.

 

 Kuo ilgiau tęsis husių išpuoliai, tuo didesnė tikimybė, kad JAV karo laivas gali nukentėti, sakė į pensiją išėjęs jūrų pėstininkų generolas Frankas McKenzie. „Visada yra tikimybė, kad kažkas atsitiks ir į vieną iš mūsų laivų gali atsitrenkti, ir ta tikimybė tik didėja, kuo ilgiau leidžiame situacijai tęstis“, – pridūrė jis.

 

 Karinis jūrų laivynas teigia, kad nuo lapkričio mėnesio amunicijai, gindamas Raudonąją jūrą, išleido apie 1 milijardą dolerių, surengė daugiau, nei 450, smūgių ir perėmė daugiau, nei 200, dronų ir raketų. JAV pareigūnai nerimauja, kad konfliktas nėra tvarus dėl ginkluotės reikalavimų iš Ukrainos ir Izraelio." [1]


1. World News: Yemeni Rebels Tie Up U.S. Navy in the Red Sea. Lubold, Gordon.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 14 June 2024: A.6.

Komentarų nėra: