Jei tai, kas dabar vyksta Lietuvoje nesikeis, paskutinis lietuvis Lietuvoje numirs 2180-taisias metais. Tai aptinkama, naudojant paprasčiausią, linijinę, ekstrapoliaciją

 

 Ši prognozė pagrįsta Jungtinių Tautų parengtomis prognozėmis.

 

"Mažėjantis gimstamumas yra vienas didžiausių iššūkių pasaulyje, ypač jis ryškus didesnes pajamas gaunančiose šalyse. Ne išimtis – ir Lietuva. Nors demografinė krizė kelia nemažai klausimų, tarp jų – kaip išlaikyti pensijų ar sveikatos apsaugos sistemas, kai smarkiai mažėja darbingo amžiaus gyventojų, vienareikšmiško atsakymo nėra.

 

Viena vertus, ilgėja žmonių amžius, išgyvena vis daugiau vaikų (vėlgi, tai daugiausia liečia išsivysčiusių šalių gyventojus), kita vertus, mažėja noras turėti vaikų.

 

Kaip rašo „Financial Times“ (FT) apžvalgininkas Martinas Wolfas, XX a. labai išaugo moterų dalyvavimas ekonomikoje, atsirado daugiau ir aukštos kvalifikacijos profesijų atstovių. Tai padidino vaikų auginimo „alternatyviąsias sąnaudas“, ypač – motinoms, kurios labiausiai prisirišusios prie motinystės. Todėl jos vaikų susilaukia vėliau arba iš viso nesusilaukia.

 

Knygoje „Gimstamumo ekonomika: A New Era“ esančioje apžvalgoje, kurią 2022 m. paskelbė Nacionalinis ekonominių tyrimų biuras, autoriai teigė, kad ten, kur valstybinė vaikų priežiūra yra dosnesnė, moterys skatinamos derinti karjerą ir vaikų gimdymą.

 

Lietuvoje vaikų gimdoma 3 kartus mažiau nei nepriklausomybės pradžioje: 1990 m. gimė 56.900 kūdikių, pernai 20.008 vaikai.

 

Mūsų šalyje kasmet vaikų gimsta 15.000–20.000 mažiau, nei mūsų gyventojų miršta, ir vien dėl natūralios kaitos per pastaruosius 10 metų Lietuvos gyventojų skaičius jau sumažėjo 153.400.

 

Išskiriami keli svarbiausi mažėjantį gimstamumą lemiantys faktoriai. Pirmasis – gerokai sumažėjo gimdyti galinčių moterų skaičius. Dalis moterų emigravo, tačiau pastebimas ir toks paradoksas: gimstamumas pradėjo mažėti, kai ekonominis ir socialinis gyvenimas Lietuvoje pradėjo sparčiai gerėti. Kasmet kilo atlyginimai, žymiai sumažėjo mūsų šalies ir kitų Europos valstybių darbo pajamų skirtumai, didėjo valstybės parama šeimai: pradėti mokėti vaiko pinigai, dalis savivaldybių iš dalies kompensavo privačių darželių mokestį ir kt.

 

Kitas faktorius – nesaugumo jausmas, kurį pastaraisiais metais sustiprino ne tik netoliese vykstantis konfliktas ar pranešimai apie klimato kaitos padarinius, bet ir socialiniai iššūkiai – dėl infliacijos pabrangęs pragyvenimas bei sunkiai įperkamas būstas. Pastarasis ne tik brango dešimtimis procentų – iššūkių kelia ir nemenkos paskolų palūkanos.

 

Kadangi ketvirtadalis Lietuvoje vaikus auginančių tėvų yra vieniši, vieno asmens ūkiui tenka nemaži finansiniai iššūkiai, be to, jei vaiką augina viena mama, jai tenka derinti darbą ir vaikų auginimą.

 

Kita vertus, nors Lietuvoje suteikiamos gana ilgos motinystės atostogos, moterys vengia ilgesniam laikui atsitraukti nuo darbo. Be to, pastebima tendencija, kad daugėja šeimų, išvis nenorinčių turėti palikuonių.

 

Itin mažas gimstamumas neabejotinai sukels didžiulių iššūkių. Vienas iš jų – kaip išlaikyti pensijų ar sveikatos apsaugos sistemas, kai smarkiai mažėja darbingo amžiaus gyventojų. Vienas iš atsakymų – darbingo amžiaus ilginimas. Kitas variantas – imigracija. Tačiau imigracija, kuri padėtų kompensuoti mažėjančio gimstamumo pasekmes, turėtų būti gana stambių apimčių, o tai vargiai įmanoma ir politiškai, ir praktiškai.   

 

Anot FT, šalių politikos dėmesio centre turėtų būti siekis padėti žmonėms susilaukti norimų vaikų taip, kad tai atitiktų jų pačių planus. Šiuolaikiniame pasaulyje labai svarbu padėti tėvams, ypač – moterims, derinti karjerą ir vaikus. 

 

Anot mokslininkų, tėvai šeimos pagausėjimą planuoti ims negreitai: apie gyventojų skaičiaus augimą Lietuvoje galime kalbėti nebent po 30 metų.

 

Iš tikrųjų dabar vargu ar kas tiksliai atsakytų į klausimą, kada Lietuvoje pradės daugėti vaikų, juolab kad gimstamumo tendencijų pokytis dar nėra mūsų šalies politinės darbotvarkės prioritetas. Galbūt vyrų bei moterų norą susilaukti daugiau vaikų galėtų paskatinti ilgalaikė valstybės demografijos bei šeimos politika: įperkamas būstas, kokybišką ugdymą bei išsilavinimą garantuojantys valstybiniai vaikų darželiai bei mokyklos, lanksčios darbo sąlygos.

 

Kita vertus, vien socialinių bei ekonominių paskatų nepakanka – nepaisant gana dosnių socialinių motinystės išmokų, gimstamumo rodikliai negerėja. Jo nedidina ir kultūriniai ar religiniai argumentai – kad kiek apie tai suoktų krikščioniškomis šeimomis besivadinančios partijos etc.

 

Jungtinių Tautų parengtos prognozės numato, kad 2050 m. Lietuvoje liks tik 2,2 milijono gyventojų, o darbingo amžiaus gyventojų sumažės net puse milijono. 

 

Akivaizdu, kad, natūraliai mažėjant gyventojų (ir dirbančiųjų) skaičiui, daugiau dėmesio, be kita ko, teks skirti ir aukštesniam gamybos efektyvumui, ir robotizacijai etc."

 

 

Keli komentarai:

 

"tavotevas42069

prieš valandą

 Vietą valstybiniame daržely gauti yra problematiška. Negavus - šeimos išlaidos padidėja nuo 500e į mėnesį. Mažesnes pajamas gaunantys partneriai tiesiog negrįžta į darbą. Tokiu būdu pralaimi ir valstybe praradusi sumokamus mokesčius.

2 vaikai? Jau kalbam apie 1k virš. Kitais žodžiais. Norint turėti 2 vaikus mieste, kuriame problematiška gauti darželį, reikia pakloti visą vidutinę Lietuvio algą.

janis...

 Kažkur buvo tyrimas, kad finansinė parama nepaskatina didesnio gimstamumo. Tikriausiai tai tiesa, bet ar mažesnė finansinė parama nepaskatina mažesnio gimstamumo.

Statistinė vilniečių pora - ~30 m., dirba stiklainiuose, uždirba ~2 kEUR į rankas, pasiėmę 2k butą su 200 kEUR paskola 30 m., lizinguoja 2 auto už kokį 1-1,5 kEUR. Metai bėga, pradeda galvoti apie vaiką: šeimos sąnaudos išauga, pajamos - sumažėja, darželio nebus, tai dar min +500 EUR. Kadangi pora nėra dideli altruistai, tai nusprendžia, kad hedonistinsi gyvenimas yra smagiau.

Galime juos siųsti toli toli, bet būtent tokio jaunimo ir yra didžioji dalis. Šiandien valstybė nesudaro sąlygų, kurios nebaidytų nuo vaikų. Simple as that.

 

Pott

 Sakykit ką norit, bet vaikus turėti yra per brangu.

Kas čia mini 500 eur darželiams ir mokykloms, tai tokių kainų nėra bent jau Vilniuje.

Vieno vaiko leidimas yra nuo 650 eurų, du vaikus išleisti, tam, kad galėtum dirbti yra 1300 eur, tai čia jeigu tik gali sau leisti du vaikus, apie daugiau, nėr ir ką kalbėti.

 

Mes koncentruojamės į tokias absurdiškas problemas, kaip murzių teisės, raidyno teisės ir panašias nesąmones, kur realiai pamirštam, kad tauta nyksta, nes niekas nebenori gimdyti vaikų, o nebenori, nes dažnu atveju neišgali jų išlaikyti. Be mūsų pačių šalies piliečių gimstamumo, ateitis yra žlugusi. Galvojat imigracija išgelbės? Nei velnio, nes jie čia veržiasi tikrai ne dirbti, o užkariauti savo kiekiu ir paversti šalis į skyles iš kurių veržiasi. Labai liūdna, kad prioritetai išbalansuoti....

 

skaitytojas__

 Skaitant komentarus matosi, kad komentuotajai daug rimčiau žiūri į problemą, nei VŽ, kurie apskritai, susidaro vaizdas, kad jei ne FT, tai net ir nepastebėtų, kad čia problema. O ir problema tai tik pensijos ir darbuotojai.

 

Kad tauta išmiršta, kad sparčiai judame link 19a, link laikų prieš Kudirką, tai aišku FT to neparašė, o VŽ patys niekaip nesuprato.

 

Ir netiesa, kad finansinės paskatos taip jau nieko ir nepadeda. Jų tiesiog nėra. Turi būti "solidarumo" mokestis tiems, kas neturi vaikų, ir lengvatos, arba nulinis pajamų mokestis tiems kas turi daugiau nei 3-4 vaikus. Ką, dreba kinkos tokį dalyką pasiūlyti?

 

Keliautojas

 Tai kad šiuolaikinės moterys nenori gimdyt, nebemadingos gausios šeimos, skersuoja visi kaip į baltą varną. Antra, liberalai ir kiti laisvamaniai pasistengė naikindami šeimos institutą. Dabar išsiskirt - lengviau nei nusipirkt alaus po 20h, pakanka moters zajavos, netgi be pagrindo, - viskas, nesutapo charakteriai - visiem dzin, vaikai be tėvo lieka, anam automatu užkabina alimentus. Tiek žmonių pabėgo iš LT ne tik ir ne tiek dėl skurdo, kiek dėl kreivos teisinės sistemos.

 

VŽ komentatorius

 Anokia čia „redakcijos nuomonė“ išsiverst FT straipsniuką. Su privaloma maldele apie klimato kaitą ir moterų teises. Viskas paprasta: kuo daugiau individualizmo (kitaip tariant, egoizmo), o moterys bando būti vyrais, tuo tautai blogiau. PIŠ per debatus aiškino, kad įvedinėtų privalomas kvotas moterų skaičiui valdžioje. nes vis dar maža. Kaip pasakoj apie auksinę žuvelę. Pagalvokit apie tai per rinkimus."

 

 

„Dabar Lietuvoje gimsta 3 kartus mažiau vaikų, nei nepriklausomybės pradžioje“. Nepriklausomybės paskelbimas veda prie lietuvių išmirimo. Ar mokame valdyti Lietuvą nepriklausomai nuo didesnių tautų?