Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2024 m. rugsėjo 23 d., pirmadienis

Ar Vokietija vis dar yra inžinierių šalis?

 

 

 „Pagaminta Vokietijoje“ turi legendinę reputaciją, tačiau jai gresia išblukti, nes už jos stovintys technikai ir išradėjai vis retėja.

 

 Poetų ir mąstytojų, išradėjų ir inžinierių šalyje inžinieriai šiuo metu turėtų būti geriausioje padėtyje. Nieko daugiau už juos nereikia, sakoma toli už interesų grupių, tokių, kaip Vokietijos inžinierių asociacija (VDI). 

 

Kiekvienas pakankamai informuotas žmogus gali mintinai perskaityti mūsų laikų iššūkius: energijos ir mobilumo perėjimą, skaitmenizaciją ir dirbtinį intelektą, sunykusią infrastruktūrą, klimato kaitą. Visose srityse, kuriose reikia inžinierių – labiau, nei bet kada anksčiau. 

 

Nors „Made in Germany“ anksčiau reiškė vokiečių inžineriją, šiandien „German Engineering“ vis dar yra pasaulinis kokybės ženklas, apibendrinantis Vokietijos ekonominę galią ir inovacijų stiprybę. Tačiau abejonių daugėja: Vokietija vis labiau praranda savo technologijų pionieriaus vaidmenį, beveik pasigedo skaitmenizacijos ir laikosi technologijų, kurios nebeturi ateities, teigia jie.

 

 VDI apklausa parodė, kad kiek daugiau, nei pusė vokiečių savo šalį laiko daugiau ar mažiau konkurencinga. Aiškus nepasitikėjimas – taip pat vokiečių inžinieriais. Ir tai nepaisant to, kad beveik 98 procentai vokiečių vis dar mano, kad techninės naujovės yra būtinos Vokietijos ekonominei sėkmei. Daugiausia dėmesio skiriama vis dar įspūdingai kohortai: 2022 m. inžinerijos dalykų buvo daugiau, nei 100 000 laipsnių. Tačiau pastaruoju metu skaičiai sustingo, nors inžinierių paklausa niekada nebuvo didesnė, o atskirų pagrindinių dalykų mažėjimas stebina.

 

 Geriausias reputacijos smukimo pavyzdys yra automobilių pramonė, kadaise buvusi Vokietijos ekonomikos pasididžiavimas ir pradininkė. Kiek daugiau, nei pusė vokiečių netiki, kad po dešimties ar penkiolikos metų iš Vokietijos atkeliaus geriausi automobiliai. Tai ne tik VDI mano, kad tai „nerimą keliantis signalas“. Yra ir kitų: vadinamoji baterijų elementų giga gamykla dabar laikoma Kinijos domenu. To, ką gali pasiekti tokia valstybės remiama įmonė, kaip CATL, negali pasiekti Vokietijos įmonė; Be to, atominės energetikos palaipsniui atsisakoma, o infrastruktūra tarsi griūva – tad akivaizdu, kad ir techninė ekspertizė griūva.

 

 Juolab, kad atrodo, kad Vokietijos mokyklose, kur liūdnai pagarsėjusios matematikos silpnybės vis nukeliauja į naujas antraštes, vilties pagrindo mažai. Neseniai buvo kalbama, kad beveik trečdaliui penkiolikmečių šioje šalyje nepavyksta atlikti net nesudėtingų užduočių. Kaip jie turėtų tapti gerais inžinieriais? Ir tai nepaisant to, kad Vokietijoje vis dar yra universitetų, kurie turi aukštą tarptautinę reputaciją, o pajamų galimybes lengva palyginti su kitais sektoriais.

 

 Frankas Ferchau, įmonės „Ferchau GmbH“ iš Gummersbacho – vienos didžiausių Vokietijos inžinerinių paslaugų teikėjų, kuriose dirba apie 9 000 darbuotojų – generalinis direktorius ir partneris, Vokietijoje mato kultūrinę kliūtį: didelis matematikos trūkumas Vokietijoje laikomas perpus blogesniu, netgi labai simpatišku. o kompiuterių mokslininkai, bet ir visi inžinieriai būtų atmesti, kaip atitrūkę nuo realybės. Ne visai ideali aplinka trokštantiems inžinieriams. Tuo pat metu Ferchau sako: „Mums reikia daugiau jaunų inžinierių visose srityse ir visose vietose“. Tai patvirtina pažvelgus į laisvas darbo vietas šioje šalyje.

 

 Tačiau vietoj to trūkumas pasiekė daugelį universitetų. Šiek tiek daugiau, nei prieš dešimt metų daugelis iš jų patyrė tarpinį aukštą naujų studentų skaičių dėl Bundesvero reformos ir dvigubų mokslo metų iš G8 ir G9: Tačiau dabar MINT dalykai – matematika, informatika, gamtos mokslai, technologijos – vargu ar patrauklios. Universitete vis dar pakankamai žmonių. Darmštato technikos universitetas yra tik vienas iš daugelio, pastebėjusių, kad jaunimą pasiekti tampa vis sunkiau. Hesene elektros inžinerija pirmakursių populiarumo skalėje yra paskutinėje vietoje, o matematika ir mechanikos inžinerija įstrigo viduryje. Yra daug kursų, ypač moterims, kurie yra patrauklesni, nei tie, kurie turi inžinerijos laipsnį. Visi sutinka, kad pasiūlos atotrūkis netaps mažesnis, nebent pagaliau bus įdarbinta daugiau moterų.

 

 Elektros inžinerijos, elektronikos ir informacinių technologijų asociacija (VDE) nustatė, kad Vokietijoje Elektros inžinerijos studijas pernai baigė tik 7500 absolventų, o per ateinančius kelerius metus jų skaičius, tikėtina, ir toliau mažės – tuo tarpu vien šioje šalyje reikia 20 000 absolventų, kad būtų panaikintas kvalifikuotų elektrotechnikos darbuotojų trūkumas. Mažai guodžia, kad problemų turi ir kitos šalys. 

 

Kai Vokietijos įmonės, dažnai viliojamos dosniomis subsidijomis, Amerikoje įkuria savo gamybos patalpas, jos dažnai neranda pakankamai kvalifikuotų darbuotojų. Visų pirma, inžinierių trūksta klasikiniuose dalykuose, tokiuose, kaip mechanikos inžinerija ar elektrotechnika. Amerika yra pagrįsta programine įranga, tačiau kompiuterių moksle viskas yra kitaip.

 

 Permainos vis labiau populiarėja ir Vokietijoje. Sutariama, kad kompiuterių mokslo svarba ir toliau didės, o transmisijos ar variklio konstrukcija neturi didelės ateities drebančioje automobilių pramonėje. 

 

Didžiausia pridėtinė vertė mašinose jau slypi jų valdyme, o ne pačiuose įrenginiuose – inžinieriams tai atsisveikinimas su dešimtmečius trukusiais įpročiais. 

 

Bet kuriuo atveju klasikinė inžinerinė veikla nebegali funkcionuoti be tarpdisciplininio supratimo. Frankas Ferchau netiki, kad Vokietija dabar yra technologijoms priešiška šalis. Tačiau jis sako tai, ką sako daugelis inžinierių: Deja, Vokietija nebėra ypatinga, kai kalbama apie technologines žinias – ir jau greitai kels pavojų jos „Made in Germany“ patvirtinimo antspaudui.” [1]


1. Ist Deutschland noch das Land der Ingenieure? Frankfurter Allgemeine Zeitung (online) Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. Jul 28, 2024.

Komentarų nėra: